Mes savają tai dar pačią nuvežam į bažnyčią. Ji norėtų kiekvieną sekmadienį, bet gaunasi rečiau, nes tikrai labai sunku. Be to ne vienas kunigas sakė nevažiuot, jie patys galėtų atvažiuot, tačiau mama taip nori.
QUOTE(tinneorama @ 2009 04 01, 11:48)
sveikos merginos kaip jusu senoliai laikosi, norejau paklausti ar rupinates dvasiniais ju reikaliukais ar kunigeleli atvezat?Mano mamytei tai visada po to pageredavo
Mes laikas nuo laiko pakviečiam. Tikrai prašviesėja, kai aplanko kunigas su Švenčiausiuoju. Tuo labiau, kad buvo įpratę kas sekmadienį dalyvaut Mišiose.
QUOTE(Awita @ 2009 04 01, 12:53)
Mes savają tai dar pačią nuvežam į bažnyčią. Ji norėtų kiekvieną sekmadienį, bet gaunasi rečiau, nes tikrai labai sunku. Be to ne vienas kunigas sakė nevažiuot, jie patys galėtų atvažiuot, tačiau mama taip nori.
Iš dalies gerai, kad pati iš namų išeina, nors jums ir labai sunku. Kitaip nematytų prasmės visai iš lovos keltis. Man vis dar mįslė, kas atsitinka, kad žmogus nebenori net to, ką, rodos, galėtų (pvz., pasėdėt lauke, truputėlį pajudėt kambary), tik guli ir žiūri į lubas.
Sveikos 
Kaip tik apie tuos dvasinius reikalus ir galvojau... tėtis mano nebuvo labai tikintis - na, suprantama, dėstytojavo tarybiniais laikais, tai į bažnyčią labai jau retai... Tik mama stengdavos kas sekmadienį. Tai dėl mamos man viskas buvo aišku - kunigas ir į namus ateidavo, ir slaugos ligoninėj aplankydavo. O tėčiui, manau, reikėtų atvežt... Nežinau, ar besupras... Ir bijau - o jei supras ir pamanys, kad jau ant slenksčio?.. 
Bet turbūt visgi reikia?..
Kaip tik apie tuos dvasinius reikalus ir galvojau... tėtis mano nebuvo labai tikintis - na, suprantama, dėstytojavo tarybiniais laikais, tai į bažnyčią labai jau retai... Tik mama stengdavos kas sekmadienį. Tai dėl mamos man viskas buvo aišku - kunigas ir į namus ateidavo, ir slaugos ligoninėj aplankydavo. O tėčiui, manau, reikėtų atvežt... Nežinau, ar besupras... Ir bijau - o jei supras ir pamanys, kad jau ant slenksčio?.. Bet turbūt visgi reikia?..
QUOTE(Alan @ 2009 04 01, 14:29)
Sveikos Kaip tik apie tuos dvasinius reikalus ir galvojau... tėtis mano nebuvo labai tikintis - na, suprantama, dėstytojavo tarybiniais laikais, tai į bažnyčią labai jau retai... Tik mama stengdavos kas sekmadienį. Tai dėl mamos man viskas buvo aišku - kunigas ir į namus ateidavo, ir slaugos ligoninėj aplankydavo. O tėčiui, manau, reikėtų atvežt... Nežinau, ar besupras... Ir bijau - o jei supras ir pamanys, kad jau ant slenksčio?.. Bet turbūt visgi reikia?..
Kaip tik apie tuos dvasinius reikalus ir galvojau... tėtis mano nebuvo labai tikintis - na, suprantama, dėstytojavo tarybiniais laikais, tai į bažnyčią labai jau retai... Tik mama stengdavos kas sekmadienį. Tai dėl mamos man viskas buvo aišku - kunigas ir į namus ateidavo, ir slaugos ligoninėj aplankydavo. O tėčiui, manau, reikėtų atvežt... Nežinau, ar besupras... Ir bijau - o jei supras ir pamanys, kad jau ant slenksčio?.. Bet turbūt visgi reikia?..padeti susitaikyti su Dievu ir zinoma zmonemis taip pat viena is musu slauganciu pareiga
QUOTE(Alan @ 2009 04 01, 14:29)
O tėčiui, manau, reikėtų atvežt... Nežinau, ar besupras... Ir bijau - o jei supras ir pamanys, kad jau ant slenksčio?.. Bet turbūt visgi reikia?..
Bet turbūt visgi reikia?..Kai galvelė "plaukioja", dar sunkiau, nei su šiaip ligoniais. Kai kurie kunigai turi ypatingą dovaną bendraut su ligoniais, bet tokių reta. Nors mano tėvelis irgi pasiūlius kunigą pakviest prieš Velykas su tokiu įtarimu pažiūrėjo. Bandžiau paaiškint, kad ne patepimo(tą irgi ne kartą yra gavęs), o tik išpažinties. Bet galiausiai sutarėm, kad šiokiadienio vakarą nuvešim į bažnyčią (kai trumpesnės Mišios, kad nesušaltų ir nepervargtų).
Esu girdėjus (ir praktiškai pastebėjus), kad po patepimo ligonis arba pradeda greičiau gyti arba, tarsi nurimęs, galutinai pasiruošęs, iškeliauja.
QUOTE(Una Li @ 2009 04 01, 13:48)
Man vis dar mįslė, kas atsitinka, kad žmogus nebenori net to, ką, rodos, galėtų (pvz., pasėdėt lauke, truputėlį pajudėt kambary)
QUOTE(Una Li @ 2009 04 01, 14:51)
Esu girdėjus (ir praktiškai pastebėjus), kad po patepimo ligonis arba pradeda greičiau gyti arba, tarsi nurimęs, galutinai pasiruošęs, iškeliauja.
Tai va dar galvosūkis...
Pagyt jau nebepagis, bet sielos ramybė irgi būtų neprošal... Ir jam, ir man. Na, pasitarsiu... su savim ir nuspręsiu. Iš tiesų tai labai norėčiau atsikviest tą kunigą, kuris a.a. mamytę lankydavo... Bet jau ir parapija nebe ta, ir jis nebežinia kur darbuojasi...
QUOTE(Alan @ 2009 04 01, 16:18)
Iš tiesų tai labai norėčiau atsikviest tą kunigą, kuris a.a. mamytę lankydavo... Bet jau ir parapija nebe ta, ir jis nebežinia kur darbuojasi...
Parašyk į až jo pavardę, turiu 2009 m. Katalikų žinyną, paieškosiu kur dabar yra, gal visai pasiekiamas.
su artejanciom velikom jus brangiosios .stiprybes jums ir ramibes.
Su artejanciom sventem!
Stipribes ir ramybes jums.geros sventines nuotaikos
Stipribes ir ramybes jums.geros sventines nuotaikos
Una Li - nebeprisimenu pavardės... 
Nieko, sugalvosiu ką nors
Irculia , dėkui už palinkėjimus Prisidedu prie jų - būkit kantrios, švelnios, stiprios. Mylėkit, būkit mylimos. Su artėjančiom šventėm!
Nieko, sugalvosiu ką nors Irculia , dėkui už palinkėjimus
Prisidedu prie jų - būkit kantrios, švelnios, stiprios. Mylėkit, būkit mylimos. Su artėjančiom šventėm!
