Sveikutes
QUOTE(tinneorama @ 2009 04 16, 09:58)
As visada taip ir maniau kad mamos kancia ir mano ta maza palyginus su jos kancia ir buvo skirti kad as uzaugciau priarteciau prie dievo ir i kancia pazvelgciau kaip i dovana
O vat as dar nepriaugau iki tokiu minciu

man atrodo, kad ypac mamai, tokia kancia uzkrauta nepelnytai. O, kad man ji kazka parodytu, tai per daug ziauru jos atzvilgiu...na nemoku as dar i sita situacija zvelgti kaip i dovana, tiesiog nesuprantu dar to, nes visa aplinka del to labai stipriai kencia ir manau, kad gyvenimas tapes visiems nevisaverciu. Surantu, kad gali buti dar ir dar blogiau, ir matyt ir bus...
QUOTE(Alan @ 2009 04 22, 10:54)
Man visad norisi, nors jau dešimt metų jos nebeturiu... Tikriausiai niekada negali būti tokio amžiaus, kad tau nebereikėtų mamos. Pasišneku kapeliuose kartais... Labiausiai apmaudu, kad dukružė mano tėvų kaip ir nepažinojo - o jie buvo puikūs seneliai, apie tokius galima tik svajot...
Diskusijos užvirė temoje apie senelių ir globos namus... Kartais paskaičiusi noriu kažką rašyt, paskiau apsigalvoju. nemoku diskutuot su kategoriškais žmonėmis. Nesistebiu, kai kas tvirtai pareiškia - "aš darysiu taip ir taip", bet žinau, kad gyvenimas dar daug ką pakeis, ir, atėjus laikui, kai teks spręsti iš tiesų, darysi taip, kaip atrodys tuomet. Teorija ir praktika - skirtingi dalykai, tiesa?..
O į mano žinutes ir užklausimus apie tuos naujuosius globos namus niekas neatsiliepė... Gal netikra buvo ta informacija.
Šiaip pas mus nieko naujo. Manau, padėtis keičiasi į bloga, bet pamažu, ne šuoliais. Atsiranda vis naujų neraminančių požymių. Stiprėja Parkinsonas (stingulys). Bet dar negulim lovoj ištisai, dar ne. Ir tas gerai.
O kaip jūs?.. Kaip laikotės, kaip sekasi?..
Sėkmės, mielosios
As kai pagalvoju apie tuos, kur mamos neturejo is viso, baisu
Pas mus situacija po truputi lyg laikosi, tik mama bijo eiti i lauka, net i terasa neina, kad lauke pasedetu. Jei tas nepasikeis, tai neisivaizduoju kokia tetei, o ir mums visiems bus vasara
[quote=Simense,2009 04 23, 01:07]
Ji pažino senelį kitokį - tokį, kuriuo reikia rūpintis ir mylėt. Ji gauna daug daugiau, negu bet kuris senelis šais laikais gali duoti - išmokyti jautrumo.
Papildyta:
Simense, zaviuosi tavo poziuriu, is tiesu

Tik nesutinku. Manau, kad mano vaikai labai nuskriausti, kad neturi mociutes, o kartu atimamas ir senelis, nes viskas ne taip...Matau, ka duoda sveiki seneliai puseseriu vaikams ir t.t. Mano vaikai tokiu seneliu niekada neturejo ir nebetures. O as nezinau kada su tuo susitaikysiu ir pakeisiu sia nuomone. Siaip jau lyg ir esu susitaikiusi, ir nebegailiu saves - na ta stadija lyg ir praejo. Bet, kad tete taip dabar gyvena, nu negaliu susitaikyti, negaliu - gyvas palaidotas.