QUOTE(Erdene @ 2009 08 17, 18:35)
o pas psichiatrą buvom ir mes nuvežę tik nepamenu pas kokį "labai gerą" kaune klinikose. tai jis tiek močiutę sugebėjo, nežinau kaip išrieikšti, tebūnie įerzinti, kad tokios nebuvom gyvenime mačiusios. ji iš ten išėjo visa paklaikus, paklaikusiomis akimis, ir tokia buvo kelis mėnesius visa paklaikusi. tai net nežinau kodėl taip, gal ir Jūsų ligoniukei kažokią baimę tie psichiatrai kelia.
Ne vienam vien mintis apie psichiatrus sukelia siaubą.

Tu gali sakyt žmogui ką nori, bet nesakyk, kad jam gal ,,pasimaišė''.

Prisimenu vieną giminaitę, kuri sirgo visokiomis neurozėmis, ir kai pateko pas kažkokią nervų gydytoją (kuri net nesivadino tokiu tiesmuku vardu, o buvo kažkokiu ,,neutraliu'', lyg tai ,,šeimos'' anais laikais, ar panašiai), bet giminaitę išgąsdino vien klausimu: ,,Ar jums nesirodo
tai, ko kiti nemato?''

Tai giminaitė grįžo visa supykusi, kad ją ,,durna turbūt laiko''(!), nors šiaip ji pas tą gydytoją eiti labai mėgdavo, nes turėjo su kuo pasikalbėti apie savo nerimus.

Bet, aišku, ir psichiatrų būna visokių. Įsivaizduoju, kaip jiems sunku išbūti neutraliems ir nepersiimti ligonių neurozėmis. Ir tai visą darbo dieną.
Pabandykit nueiti pas kitą. Nes atitaikius vaistus kai kada ir ligonio artimiesiems labai palengvėja.
Papildyta:
QUOTE(rutulux @ 2009 08 17, 15:18)
tikiuosi supratote apie ką aš čia.
Labai supratau.

Nes
visa tai perėjau.
Stiprybės. Nepamesk mūsų. Drauge bus lengviau.