Tėvų karšinimas (3)

Sveikos.
Ateinu ir as issikalbeti..
Turiu mama.O ji turi tik mane ir mano vaikus. Dar ji turi beda, igyta jaunysteje.Tai alkoholizmas.Bet si beda ja aplanko gan retai, vienu metu netgi emiau manyti, jog potraukis gerti isnyko.
Pasirodo-ne.
Gyvenime ji vetyta ir metyta: mane gimde viena, brolio tevas paliko siam dar nevaikstant..sunku jai buvo, nors ir gyventi buvo kur, ir darba tuo metu nebloga turejo.Kadangi dirbo maisto prekiu parduotuveje, tai vis dazniau savo sunkia dalia eme skandinti butelyje, o ir su bendradarbiais daug progu isgerti pasitaikydavo..Trumpalaikiai isgerinejimai virto savaitiniais, o to pasekme-is pradziu prarastos pard.vedejos pareigos, o veliau-ir visas darbas.
Turejom labai gera miestelio seniuna, tai jis, matydamas, kad protinga moteris su mazameciais sitaip ritasi zemyn, bande visaip kaip gelbeti, suteikti jai galimybe kilti is dugno. Deja.Pakilimai buvo laikini, o liga progresavo. Taip per 5 metus ji prarado dar 3 darbus. Beje, reiktu pamineti ir tai, kad ji bande tvarkyti savo asmenini gyvenima, net patevi mums buvo parvedus..kuriam geru buti pavyko 2 metus.Po to ir jis eme gerti, negana to, ir namuose degtine virti,veliau smurtas namuose. Sis periodas truko 7erius metus.Galu gale jis susirado kita moteri ir issinesdino.Man tuomet buvo 14ika, pati paauglyste.
Aisku, nesekmes asmeniniame gyvenime tik skatino gerti..ta ji ir dare.
Vos baigus vidurine skubejau dingti is namu, nors nei pinigu tam turejau, nei pagalbos is ko galejau laukti.Namuose liko brolis, o sulaukes pilnametystes ir jis isskubejo i uzsieni.
Laikini darbai, laikini pinigai-taip ji ir vegetavo.Tuomet i namus su dukra grizau as.Emiausi tvarkyti namus, traukti ja is liuno.Mums pasiseke.Jai pavyko isidarbinti gerame darbe, pavyko pazaboti zalinga iproti.Bet po 6eriu tame darbe pradirbtu metu eme veluoti, o veliau ir visai nemoketi atlyginimu.Kadangi per pazistamus atsirado laisva darbo vieta Vokietijoje-isvaziavo ten.Dirbo ir dar butu dirbus..bet teko grizti laidoti sunu-mano broli.Ir vel liunas.Vel degtine.Vel 2 metai perniek.
Galu gale pavyko ja ikalbinti dar karta isvykti padirbeti, juk iki pensijos buvo belike 2 metai..Isvyko.Uzsidirbo.Sulauke pensijos.Dabar grizo.Ir jau savaite geria...

Kiurte, tokios patirties neturiu, galiu tik užjausti Nenuleisk rankų, nepalūžk

Awita -

Sunku, kai žmogus vos pakilęs vėl krenta į duobę. Matosi, kad joje yra daug jėgos, bet galbūt ji tikrai kol kas nepajėgia kovoti su savo liga.
Sakykit, o ar jūs nebandėte pati lankyti AA užsiėmmus? Kiek žinau, ten yra grupės ir ligonių artimiesiems. Juk jums taip pat reikia rasti ekologinę nišą išgyventi. Gali būti, kad liga ilgai truks, ir jūsų mamai rasti jėgų gydytis pačiai neatsiras. Gal jūs padėtumėt bent pati sau?

Na, gyvenam mes gudzioj provincijoj, jokiu AA cia nera.As stipri, matyt, dar vaikysteje ismokau i daug ka nereaguoti ir net pacioj sunkiausioj situacijoj isgyventi.Kartais juokauju, jog mane tik sunki liga galetu parversti Bet vat gyventi su savo ligos nepripazistancia mama isties nelengva..galu gale ir nesaugu Pvz.,sianakt ji sugalvojo, kad reiktu orkaiteje issikepti sparneliu...ir ji juos kepe! O as kas pusvalandi laksciau ziureti, ar su dujine viskas gerai, ar neuzmigo orkaite uzkaitus, nes turbut tik gaisro namuose man iki "pilnos laimes" dabar truksta
Kadangi tema-TEVU KARSINIMAS, tai ir guodziuosi..ir zinot ka-man jau lengviau

Sveikos


Žinai, aš paprasčiausiai pamerkdavau visus tuos skudurėlius (puspaklodę kokią, kelnes, marškinėlius, kuriems irgi dažniausiai "kliūdavo" ) į šaltą vandenį - iki skalbimo. Na, taip darydavau ir dukružę augindama (be pampersų dar jokių). Kvapas tikrai apnyksta. Ir skalbdavau tą viską atskirai.
Skalbyklė išsivėdindavo.
O namai... Visko buvo. Ką jau čia.
Simense , malonu Tave išgirst
Kiurte , stiprybės. Panašios patirties neturiu, daugiau ką patart nesugalvoju...
Rutulux , sveika. Būk su mumis. Visoms našta lengvesnė
Linkėjimai visoms visutėlėms.

Tai ir svarbiausia. O jūsų mamos liga pasekmėmis nesiskiria nuo mūsiškių. kas kad mūsų čia daugiau susirinkę dėl įvairių demensijų formų. Aš pavyzdžiui, irgi vienu periodu pergyvendavau dėl galimo gaisro. Tik jūsų liga specifinė. Teko skaityti čia forume tokia liga sergančių artimųjų minčių. Tikrai nelengva vienam ištverti. Bet , manau, kad šita liga turi pabaigą. Nebūtinai jis sutaps su visišku išėjimu. Nors tiek guodžia. Bet svarbiau dabar padėti sau.

Ačiu, priminei gerą būdą

Mano mamai pagaliau suteikta visiška negalia. Ačiu visoms, kurios skatinot eit, ieškot, tvarkyt
Šiandien tvarkiau jos pinigėlių reikalus, lauksim kol padarys pažymėjimą. Tačiau, kad man skaičiuotusi darbo stažas ir būčiau socialiai drausta reikalingas sprendimas dėl slaugos pripažinimo Tai teismo sprendimas? Kaip ten jį gaut? Mama visiškai aiškaus proto, veiksni

Vistik pabandyk paieškoti informacijos, nes daugelyje rajonų centrų tokios organizacijos yra, gal įmanoma sudalyvaut susitikimuose, gal jie nėra tokie dažni .

Kaip džiaugiosi, tie pinigėliai ir kopensacijos slaugos priemonėms tikrai pravers šeimai . O jei vėlaiu rastum darbą, galėtum samdyti žmogų ligonio priežiūrai.

Su nepageidautinais kvapais turėjau problemų vakar - tėveliui paleido vidurius, rankom plauti jau nesinori, paskui ir rankos ilgai dvokia. Sukišau trejas kelnes į skalbyklę su išankstiniu praskalbimu, su virinimu. Skalajant jaučiu - lieka negeras kvapas . Tada vietoj minkštiklio įpyliau L.O.C. ir palikau per naktį. Iš ryto dar perskalavau - jokio kvapo ir jokių dėmių pėdsakų (kartais ir po virinimo dėmės likdavo, ypač jei nepasisakydavo, kad pridarytos kelnės ir ilgiau pastovėdavo...)

Aš plaunu su guminėm pirštinėm. Praplovimas rankomis nešvarios vietos po tekančiu vandeniu tikrai naudingas. Na, nedvokia mums po skalbyklės.

ačiu, tikrai. Kadangi kaip tiktais lankiausi pas gyd. iškart ir išdrįsau paprašyti vežimėlio - išrašė pažymą tą pačią sek., tik dar mūsų pažymėjimas nepagamintas, tai net į eilę nestatė Vienkartinių palučių irgi žadėjo išrašyti

Aš irgi pradėjau pilti truputį LOC. O kokį pili? Aš tai universalaus įpurškiu

Kai mums retkarčiais tik tokios nelaimės pasitaiko, tai aš ant greičio su rankom praplaudavau, bet protingiau su pirštinėm , tik jau vakar trejų nebeužteko pasiryžimo plaut, nusprendžiau pachaltūrint .

Tas vienkartines aš po paklode padėdavau, nes mama ar tėtis jausdavo tokį lyg pažeminimą, kad reikia "apsaugos", o be to, jei vartosi, tai paklodėlė susibruka.

Aš irgi universalaus.