Tėvų karšinimas (3)

Jeigu žmogus negali tvarkyti savo juridinių reikalų, negali padėti parašo net pensijai paimti, tai nesvarbu, kad jis vaikšto. Kartais dar pavojingiau, kai žmogus be pilno proto vaikšto. Turi būt visą laiką šalia.
Globa tvarkoma per teismą. O slaugą tvarkykitės per gydytojus, socialinį. Jeigu labai pablogėję, nelaukit to vasario, eikit dabar. Juk ligos nesivysto pagal žmogaus numatytas datas.

Sveikos
o neatrodo, kad priklauso nuo oro, nuo mėnulio padėties per pilnatį mūsiškis durnavoja ne tas žodis pats yra po dviejų insultų ir dabar nuolat pasireiškia nauji nedideli priepuoliai...na tas nedideli reiškia, kad nemirtini, bet kai jie vyksta tuo metu būti šalia tai nejuokas...
prieš savaitė pakilo temperatūra 40 ir tenumušėm tik su 5 paracetamolio tabletėm ir visas dreba, atsako rankos, kojos, tada jau daro viską po savimir taip kokias 4-5 val, paskui jau pasitaiso...bet daktarė sakė, kad čia laimė, kad atsitaiso, nes vieną dieną po stipresnio gali ir nebeatsikelti visai arba suparalyžiuotas liks....
vaistš negeria, trinu ir duodu prievarta, net išgėrus pamasažuoju gerklė, kad tikrai įsisavintų ir nurytų,nes dar gudrus yra, gali palaukti kol nueisi ir išspjauti...sauskelnes plėšo....gerai, kad pakolkas jis kaime saugojamas, bet nuo rugsėjo pirmos jau parsivešim į miestą

nežinau ar taip yra, bet jeigu jau toki įstatymai tegu gal jie patys pabando paslaugyti tokį ligonį.
Pavyzdžiui mūsų močiutė per dieną iki wc nueina 3 kartus ir ne daugaiu, dar į vonia nuvedam maudytis, kokį kartą per savaitę, bet padedam kėdę, kad sėdėtų ir tai labai pavargta. Tai jau čia tokiam žmogui kaip suprantu globos nereikia, nors einant į wc turim lydėti, nes būna, kad jėgos apleidžia ir bevedant pradeda klupti, tai prilaikom. Užvakar iškrto iš lovos, tuo metu nieko kambaryje nebuvo, dabar vieną kambaryje net minutei bijom palikti, nekalbant apie vienos buvimą namuose.
Ir tai naudojam tena sauskelnes, dienai vienos priklauso, o senas žmogus tai kokio lašelio neišlaiko, reikia mažiausia 2. Tai dar tiek pat turim dasipirkti kiek skiria, o jau nekalbu apie vaistus, kur daugelį kopensuoja 100%, bet turim primokėti šimtais.
na va išliejau visą pasipiktinimą, gal bus lengviau
Papildyta:


o Jūs vaistukų nebandėt sutrinti ar į jogurtą, ar taip kur įmaišyti, žinant kad tikrai viską suvalgys. Nes atsimenu taip vaikam vaistus įsiūlina, nors gal nevisus vaistus taip galima kur nors įmaišyti Tai net nepajustų kaip sugertų, o ir Jum būtų mažiau vargo.

Eini pas šeimos gydytoją nelaukdama to kitų metų vasario, tiesiai šviesiai pasiūlai vieno mėnesio pinigėlius ir prašai pripažinti nuolatinės slaugos poreikį. Niekur nebetampyk ligonės. Apie tuos žingsnių paėjimus tai gydytojai mėgsta papostringaut, bet tai tik atsikalbinėjimas dažniausiai. Tai va. Susitvarkyk šituos pinigėlius, ir gal pavyks lengviau atsikvėpt - 900 lt visgi nemenka paspirtis. O globa tvarkoma per savivaldybę (jei neklystu), per teismą, procesas ilgas. Šito kelio aš nėjau, bet kad man nelabai ir reikėjo...
O tvarkytis taip ir nebaigiau, deja... Susitempiau namo visą tėvų biblioteką, pasidirbdinau dar daugiau lentynų, ir viešajai bibliotekai nemažai padovanojau, ir vis vien netelpu, sėdžiu knygų rietuvėm apsikrovus... Na, kaip nors. Maniau, per vasarą nuveiksiu daugiau.
Ir jausmas toks keistas... Skaitau apie jūsų kasdieną, man ji tokia artima, pažįstama, o jau nebereikia... Buvo sunku vienaip, dabar - kitaip. Tiesa, maisto parduotuvėse jau nustojau dairytis akcijinio jogurto (pagrindinio Tėčio maisto) Tėvų slaugymas taip ilgai buvo pagrindinė mano gyvenimo dalis, svarbiausias užsiėmimas, kad dabar jaučiuos ganėtinai pasimetus. Fiziškai, aišku, lengviau, bet vidujai - ne lengviau nė kiek. Sugrįžti į normalų gyvenimą ne taip paprasta... Nebeaišku, kur jame mano vieta. Nieko, surasiu

Pamažu prie to priprasi, nors vistiek laikas nuo laiko susibarsi ar apsiverksi... Be galo sunku priprasti prie to, kad tie, kurie buvo tau patarėjai, pagelbėtojai, patys nieko nebesupranta, nebegali adekvačiai vertinti situacijos ir dar nuolat įtarinėja, kad tu ketini padaryti ką nors bloga. Lukterk truputį, kaip rašo Simensė, per laiką ligonis pasidarys truputį mažiau įsitempęs. Nors jei jums reikalinga psichiatro pagalba, savaime tai nepraeis .

Sunkus tavo močiutės likimas - tiek praradimų per gyvenimą. Tau irgi nelengva, bet tai ką dabar darai tikrai tau sugrįš su kaupu vienaip ar kitaip (per dvasinius ar per materialinius dalykus).

Kas baisiausia, kad pakeitus gyvenamą vietą tokių ligonių būklė pabalogėja . Stiprybės tau, gal ir gerai, kad iš anksto nežinom, kiek tai truks .

Užtat ir teikia paramą ir šiokią tokią pagalbą, kad vertina šeimos pasiryžimą slaugyti ligonį, o ne numesti jį valstybei. Kai buvau iš mamos prisiklausiusi, kaip jos draugės slaugė savo tėvus seniau be jokios pagalbos ar kompensacijų, tai man buvo didelė dovana gauti vieną kitą litą, kurį galėjau panaudoti priemonėms pirkti, gauti nuolaidą vaistams ar ateinančią slaugę valandai per dieną. Nemoralizuoju tavęs, man irgi buvo žiauriai pikta, kai psichiatrė pareiškė, kad mano tėvukas, kuris jau 7 metus duonos parduotuvėj neranda nusipirkt, dabar gali gyventi vienas, jam nereikalinga priežiūra . Bet "nuburbuliuoji" ir nurimsti pagalvojęs - tai tavo žmogus, nepaliktum jo net jei turėtum pats primokėt, kad leidi jam gyventi (kaip Kinijoj už antrą vaiką, gal ateis laikas, kai už senukų ar ligonių išgelbėjimą nuo eutanazijos teks primokėt).

Matai, kaip nelengva... Man gal lengviau, kad vis dar turiu kuo rūpintis. Mamą tik dabar, artėjant metinėms, pradėjau dažniau prisimint (nors, kita vertus, to ir vengiau, dar tebėra jos drabužiai spintoje, neprisiverčiu išmest).

o tai ka-sauskelnes priklauso?tipo kompensuojamos?nors po 1 i diena?as perku pilna kaina...

taip, priklauso sauskelnės, bent kiek aš žinau, berots vienerios per dieną. Tiksliai negaliu pasakyti, nes visus šiuos reikalus mama tvarko. Ir vaistai kopensuojami priklauso, bet būna, kad kopensuojami 100%, o primokam už juos apie 100lt
Kiek ir ko priklauso paklausiu vakare mamos.
(bet gal čia priklauso nuo žmogaus būklės, nes mūsų močiutė tai dažniausiai net nesiorentuoja kur randasi ir mus vadina mirusių žmonių vardais, o ir pastovėti nepastovi, tik kokia minute, o ne tai suklumpa, bet vis dar vedžiojam iki wc, kad visai nesustingtų).

Mums gyd. sakė, kai jau turėsit visiškos negalios pažymėjimą, galėsiu išrašyt pampersus, paklodėles Va nežinau vis dar kaip tiksliai jis vadinasi Mums gal jau penktadienį, ar pirmadienį bus padarytas, tai perskaitysiu ir jau žinosiu

Būna pripažintas nuolatinės priežiūros poreikis arba nuolatinės slaugos. Sauskelnės ir didesnis vaistų kompensavimo procentas skiriamas tik kai gauni nuolatinę slaugą (ir didesnė pinigų suma, apie 900 Lt., o už priežiūrą apie pusantro šimto, jau gerai nepamenu). Už kompensuojamus vaistus primokėti reikia, nes kompensuojama tik bazinė vaistų kaina (pasirenkamas tokios pat paskirties pigiausias vaistas, o jei perki brangesnį, ar vaistinė užsidėjus didesnį antkainį, skirtumą tenka sumokėti pačiam).

aciu uz info,sianden paskambinau i poliklinika-tai anksciausiai tik rugsejio pirmai dienai uzrase ,varysiu teisybes ieskoti.

Sėkmės Mes irgi labai ilgai nežinojom kas mums priklauso. Gydytoja sakė, yra nuolatinę slaugą turinčių moteryčių, kurios taksais pačios į polikliniką atvažiuoja ar sėdi ir balandžius kieme lesina, o čia...

mano babytei taip pat slauga baigesi tai mamai vel vargo vakariene prasidejo per gydytojus einat psichiatras parase, kad babytei reikalinga nuolatine slauga ( bega is namu, neatpazista anuku, senatvine demencija savimi pasirupinti visiskai nebegali ir t.t. ), o seimos gydytoja gieda, kad babytei jokia slauga nepriklauso, nes pakele sauksta prie burnos ir dar paeina iki WC ir vel siuncia pas psichiatra gydytoja nebesupranta ko ta seimos gydytoja dar nori kai ji juodai ant balto paraso, kad zmogui reikalinga nuolatine slauga , tai mama sake prasys seimos gydytojos, kad ji israsytu pazyma kad musu babyte yra visiskai sveikas zmogus ir gali savimi pasirupinti jei neskirs visiskai jokios slaugos. Buvo mama nuejus ir pas privatu psichiatra tas ta pati patvirtino kaip ir poliklinikos kad babyte negali savimi pasirupinti.
Ziuresim kaip pasibaigs ta istorija. Nors pries tai kai buvo geri laikai tai slauga patis pasiule ir dar viska uz mama sutvarke.