Tėvų karšinimas (3)

Guldžiau. Gyva dar.
Papildyta:

Gali ,,pamačyti'', gali ne. Priklauso nuo slaugės. Jei duodi, kiek ramiau pačiam (kad viską padariau). Arba kaip tik pikčiau. Kad nepadaro.

Gulėjo anyta slaugos ligoninėj. Atrodo viskas normaliai-dar po šiai dienai sveika gyva. Gal nuo paties žmogaus priklauso. Mano giminaitis buvo labai prisirišęs prie namų ir kai jį išvežė į slaugos ligoninę artimieji, jam buvo smūgis žemiau juostos. Ilgai jis ten nepratempė-mėnesį ar du.

Ar jau nustatė kokio laipsnio? Dar tik pradžia, ar jau pažengęs?

Viskas nustatyta, tik reik perskaityti, jei ką suprasiu , nes ten viskas užkoduota F00...ir taip toliau

mano bobutė po insulto 82 metų kaip tik guli slaugos ligoninėje. Nu ne pyragai ten - man atrodo, kad būtent taip negerai viskas ir pasibaigs. Aš esu buvusi Danijoj slaugos namuose, tai pas mus nėra ko lyginti. Visų pirma tos žmogiškosios priežiūros visiškas nebuvimas. Pas bubutę protas tai yra, tai nėra - nerami, nori eiti kažkur, o ne gulėti. Tai niekas nežiūri - grotas užstato ant lovos kad negalėtų iš lovos išlipti. Tai kadangi vis tiek ir per jas norėjo lipti iš lovos ir kojos rankos mėlynėm nusisėjo - tuomet prie lovos pririšo . ką ir kalbėti, mama visa panikoj nuo tokių vaizdų. Tie puodai gamtinių reikalų apskretę iki šlykštumo. Sauskelnes duoda Seni, celofanines, orui nelaidžias kur po kiekvieno pasisiojimo per kraštus bėga, ką jau kalbėti kaip po nakties kartais atrodo. Prie visos tos nehigienos tai ten viskam tik ir šusti. Nupirkau Abri-Form, tikrai pačių brangiausių ir geriausių kas apskritai gali būti kad nors kiek ten ta oda kvėpuotų, bet tai kad jos ten formaliai į viską žiūri. Tiksliau nežiūri. Išmaudyti su mama norėjom tai skandalas liko kad kišamės ir trukdom (joms nieko neveikti)... Nu žodžiu jei yra galimybės, jei yra ką pasamdyti kad žiūrėtų ir dar jei žmogus savam prote - jokiu būdu nerekomenduoju slaugos namų.

,guldziau ir as savo mociute po insulto,i nauja korpusa pateko.(po remonto)
iki tol nevaiksciojo,tris savaites samdziau slauges-masazistes,truputi pagerejo...bet buvo taaip brangu-dar pries 4 metus,kad daugiau neistempiau ir i slaugos namus paduldziau.tai jau po menesio pradejo visai savarankislai vaikscioti,atsigavo tikrai ,ir protas,ir judesiai.bet labai pradejo prasytis namo,o ir med.darbuotojai tau niurzgejo,kad yra sunkesniu ligoniu...eilese laukia...tai isbuvom vietoj 4 priklausomu men-tik 2.5men,ir gryzom namo su didelem permainom i gera puse. .bet,dabar prasidejusi senartvine demencija ir slapimo nelaikymas(jau nepagydomas),demencija vis daugiau progresuoja.... protas bunka,higienos igudziu nebeliko jokiu...
tai tuo met,po insulto,sl.namai labai padejo mums.dabar vel zadu apiforminti-nes pavargau psichologiskai

Čia kažkas netaip. Jei žmogus pilno proto, tai tikrai niekas ten grotų nestato, ir juo labiau prie lovos neriša. O jeigu žmogui protas ,,tai yra, tai nėra'', tai ligoninėje nėra galimybės kiekvienam pastatyt po slaugutę. Mano mama buvo sykį po insulto pririšta, tai tikrai žinau kodėl, ir tai buvo man sutinkant (kitaip ją būtų išvežę į spec. ligoninę (o mums reikėjo pralaukti krizę ir kad pradėtų veikti vaistai). Mamai uždėdavo tokį metalinį lovos bortelį (tikrai ne grotas), kad neišliptų, kai nėra nieko šalia (nes mama pusiausvyros nelaikė, ir jai per tai buvo lūžęs kaulas). Tiesa, aš tą bortelį nusiimdavau, kai lankydavau (būdavau ilgai), išeidama pati uždėdavau - taip saugiau. Sauskelnės priklausė tik vienos, o kitas (trejas per dieną) mums reikėdavo nusipirkti ir atsinešti patiems. Tai kokias atsinešdavom, tokias ir dėdavo. Maudyti taip pat norėdavo kad patys, nes jiems visiems ligoniams laiko ir pajėgų trūkdavo. Personalo tokiose ligoninėse mažai.
Ir pasamdyti dažnai būna sunku ne tik ką, bet ir.. už ką. O apsitarnaujanys žmonės šiaip jau į tokias ligonines negula.
Manau, kad visose ligoninėse, jei prisižiūri artimą, tai ir būna gerai, o čia dar senatvinis ligonis... Visada namuose yra geriausia, bet ir tuose namuose ne visada yra pajėgų.
Žinai, aš kažkada irgi labai stresavau, kai mama buvo paguldyta į slaugos ligoninę. Bet dabar, praėjus laikui, aš suvokiu, kad tuo metu tai buvo vienintelė galimybė (juk negali priversti kitų būti pasiaukojančiais, kuriems tai priklausytų ). Ir nors labai stresavau, aš šiek tiek atsikvėpiau, kad galėjau vėl mamą parsivežti ir žiūrėti pati - jau su visiška atsakomybe (globa). Aišku, būtų geriau, jeigu to svetimų sienų periodo nebūtų buvę, bet ką padarysi - yra kaip yra.

šiaip aš esu mačiusi, žiūrėjusi ir šiaip žinau nemažai apie dvejus Klaipėdos slaugos skyrius, Rietavo ir Plungės į pastaruosius du ir gali tekt vežti bočelį mūsų kaimo gydytoja papasakojo apie abejas smulkiai ir kažkaip jos atsiliepimais pasikliaunam...žinoma, širdis nelinksta, oj nelinksta, bet...tiesiog nėra išeities....tiesa, pradžiai bandysim variantą, kad gyvens pas mano tėvus, rytais jam teks būti vienam iki pietų, tačiau jeigu man tarp paskaitų pasitaikys langų- atbėgsiu pamaitint, arba kitas brolis tarp langų atbėgs...pažiūrėsim kaip seksis......
Beje, dėl maudynių...kol babytė gulėjo ligoninėj irgi buvo labai sesutės nepatenkintos, kad beveik dieną naktį budėjom, nuolat klausinėjom, kas ir kaip...kelis kartus pati ėjau kviesti ir užklupau geriančias kavą ir...man pasirodė viskį ar dar kažką čia Klaipėdos ligoninėj..... ir palatos ten paskirstytos pagal ligos sunkumą, kuo toliau koridoriu nuo seselių posto tuo ligonis beviltiškesnis mano babytė buvo priešpaskutinėj .....
labai nenorim į tą ligoninę...bet.... nors mano kitas bočelis kiekvienais metais prašosi pats į slaugos skyrių (Skuodo ligoninėj)- jam patinka ten priežiūra, maistas....
niu kad riša....mano babytė po insulto buvo pilno proto- atpažino, protavo, bet sunku gi žmgui tie laiko pvz su lašelinėm laikyt rankas- tai ir rišo ir lovos kraštus pakėlė....
pvz mano bočelis, sakyčiau pilno proto- dar laikraščius paskaito, atpažįsta, kalba sąmones...bet kartais užplaukia kažkas- nevalgo, spajuna lauk viską, pampersus drasko, kartais tiesiog duodasi po kambarsius...kažkas dzingt galvelėn ir puola iš kambario kambarin...kažin, kas būtų, jeigu ligoninėj pradėtų durnavot- bet girdėjau,kad arba pririša, uždaro arba raminamųjų pumpuoja...antras variantas man išvis

Na, bet ar jūs pykot dėl tokio rišimo?
Papildyta:

O čia jūs sakot - ,,pilno proto''?
Papildyta:

Jūs turite omeny, kad duotų raminamųjų? O kiek jūs ilgai tvertumėt tokį bočelį, jei pačiai vienai tektų prižiūrėt? Ir dar neišsimiegojus eit į darbą, nuolatos.
Mano mamai kaip tik ligoninėj, po insulto, paskyrė specialius vaistus - tiapridalį- nuo visokių tokių ,,durnumų''. O iki tol aš tikrai kenčiau galvodama, kad tai tik ,,charakteris'', taip pasireiškiantis. O gydytoja iškart susigaudė kas ir kaip. Ji tik uždavė man pora klausimų: ar namie taip būna ir ar dažnai. O mane vien mintis, kad tokiu atveju gali išvežt į psichiatrinę siaubą kėlė: kaip -,,nor-ma-lią'' mamą? Man tai buvo kasdienybė ir neįsivaizdavau, kad galėtų būti kitaip (nors norėjosi).
Beje, jei skaitėte, vienai forumietei toks ,,normalus'' bočelis visus langus savo išdaužė. Kai užėjo toks ,,nenormalumas''.

Labas rytas,

nu ką, mamos kambarys sutvarkytas, o mes gyvenam tarp dėžių. Kaip reiks atrast, neįsivaizduoju. Gal sumislisim ką. Mano ligonis dabar pakankamai ramus, galima normaiai pabendrauti, tik tas pamiršimas visko į neviltį varo. Atrodo tik ką atsakiau į klausimą, praeina kelios minutės ir vėl to paies klausia. Kaip jum sekas? Ar tiesa, kad jei žmogus turi žemės, jam slauga neskiriama

Jeigu planuotumėt kažkada patekti į pensioną, tai tada jam kas mėnesį reikėtų mokėti ne tik nuo pensijos didžiąją dalį bet ir nuo nekilnojamo turto. O slaugai jokios reikšmės nekilnojamas turtas neturi

Labai piktas Jūsų postas, buvo nemalonu skaityti
taip, aš kažkiek susijusi su medicina ir galėčiau pasakyti, kad jis tikrai pilno proto...o tarkim dėl maisto nevalgymo, pampersų draskymosi...visą gyvenimą jis gyveno kaime, nematė jokių pampersų akyse, naudojosi kaimo lauko būdele, jis nesuvokia, kas čia per daiktas, todėl ir plėšosi....neretai tokius dalykus daro ir maži vaikai- ar juos vadinam nepilno proto? dažnai patys, būdami sveiki, protingi nevalgom, spjaunam kažką- ar esam nesveiki dėl to?
manau, kad tie visokie užplaukimai yra dėl gyvenimo sąlygų pasikeitimo -nebėra babytės, jis gyvena tai pas mus, tai kaime, tai pas tėvus- kas galim, tas pažiūrim yra tekę man vienai prižiūrėti bočelį, taip- nervai dažnai nelaiko...nes jis nėra iš ramiųjų...bet tik tiek galiu pasakyti, kad daugelyje mūsų med. įstaigų geriau naudoja vaistus, kad tik ramu būtų ir nereiktų su tokiu žmogum dirbti, jį lavinti...visai ką kitą mačiau kai gyvenau Švedijoje užtat ir prakalbau apie pernelyg didelį vaistų piktnaudžiavimą mūsų šalyje....