Įkraunama...
Įkraunama...

Skiepai kurie yra TIKRAI reikalingi

QUOTE(Ksesanko @ 2010 08 03, 17:42)
Deje, jau seniai nevyksta naturalios atrankos, todel yra vaiku, kuriems manyciau skiepai yra butini


Nu cia jau baisiai nehumaniskai gaunasi... is operos: jei DAR sugebejo isgyventi, tai damuskim vaika skiepais.

Cia va gan ilgas rusiskas video, kuriame labai populiariai pasakojama, kad negalima aplamai skiepyti vaiku su bet kokiom problemom, nes tie vaikai yra pirmoje rizikos grupeje del skiepu:
http://rutube.ru/tra...8e7577e372d68f8
O tokiu vaiku gimsta 90 proc.
Beje, Ksesanko... Jusu vaikas gimes mazo svorio. Tad jis irgi yra rizikos grupeje del skiepu. Aisku, jusu gydytojai vykde imunizacijos plana ir manau ji paskiepijo (nes jus visur uz skiepus pasisakot, tai suprantu kad padaret visus kalendorinius skiepus). rolleyes.gif
Atsakyti
QUOTE(AlfaBeta @ 2010 08 03, 12:07)

Kaimuose mėšlą mėždami žmonės susižeisdavo, o piemenukai suskeldėjusias kojas karvės š... pasišildydavo, bet stablige nesirgo.

Naujagimių mirštamumas dėl stabligės Lietuvai nebebūdingas, nes gimdoma ligoninėse sterealiomis sąlygomis. O skiepijama nuo jos tik suslaukus 2 mėnesių.

Vieno draugo mama pasakojo, kad paauglystėje mėšlinom šakėm persidūrė pėdą kiaurai. Ir nieko. Net į gydytojus nesikreipė. Gūvi moteris, optimistė. Niekada nebijojo užkrečiamų ligų, ir kas įdomiausia, neserga jomis.

Sakysime, genetika nebloga. Bet mūsų laikais ligų baimė didelė. Nemažai vaikų pasilpęs imunitetas dėl įvairiausių priežasčių. Kažin, ar net ir skiepijantis pavyks tiek metų išgyventi, kiek ilgaamžiai protėviai.

Man susižeisti taip, kad žaizda būtų tinkama stabligės sukėlėjams daugintis, nedaug šansų. Jei susižeistume stipriai, kad žaizdoje nesusidarytų anaerobinės sąlygos stabligės sukėlėjams daugintis, tuojau pat važiuotume pas gydytojus, kad sutvarkytų žaizdą.


Galvoju, kas, jeigu susidaro natūralus atsparumas gyvenant tam tikroje aplinkoje? O gal stiprus imunitetas savaime neleidžia susirgti stablige? Gal nuo amžiaus  priklauso tas atsparumas?

Nukrypau į stabligę. Mat mano ilgaamžiai protėviai, kaip ir daugelio lietuvių, daugiausia šansų ir turėjo susirgti šia liga dėl savo veiklos pobūdžio.  Išgyveno 90 -98 metus. Bet aišku, viso geneologinio medžio sveikatos problemų negaliu nustatyti.

Kažin, ar Europoje kas nors imsis tyrinėti šį reiškinį, kodėl žmonės nesusirgdavo net mėšlinom šakėm susižeidę. Kokia tikimybė, kad tame mėšle nebuvo stabligės sukėlėjų? O gal jau yra kokios nors studijos? Vėlgi dangės komentaro prašau  4u.gif

Sakot neserga stablige Lietuvoj g.gif Rasti kad ir dvidešimto amžiaus pradžios statistiką būtų sudėtinga dėl akivaizdžių priežasčių, bet paskutinio dešimtmečio duomenys:1999 m.. Lietuvoje stablige susirgo 6 gyventojai, penki iš jų mirė. 2003 m. sirgo 4 žmonės - du mirė, 2004 m. sirgo vienas žmogus, 2005 metai užregistruoti 4 atvejai.
Kita vertus, kai kalbame apie ilgaamžius protėvius, sulaukiusius garbingo amžiaus, reikėtų prisiminti ir ano laikmečio kūdikių ir vaikų mirštamumo statistiką, gimdyvių mirtingumą ir tt ir pan.Ty tuos, kuriuos natūrali atranka eliminavo.Lietuviškame kaime prieš šimtmetį pagimdyti dešimtį vaikų iš kurių tik pusė sulaukdavo pilnametystės buvo įprasta.

QUOTE(GiedrėM @ 2010 08 03, 15:30)
Verta, bet ne dėl imunizacijos. Kai tokioje aplinkoje gyveno ištisos kartos, tai ir buvo atsparumas tos aplinkos bakterijoms, nuolatinis kontaktas su nedideliu kiekiu antigeno (antikūnams pasigamint užtenka, o ligai sukelti ne). Tai paaiškintų, ką jūs rašėt ankstesniame poste.

Kontaktas su bakterijomis gali būti visai teigiamas dalykas. Tačiau tai vargu ar taikytina stabligei. Dar vienas pastebėjimas: tiek stabligės, tiek difterijos atveju skiepyjama ne prieš sukėlėją, o prieš jo gaminamą toksiną mirksiukas.gif

QUOTE(Ksesanko @ 2010 08 03, 17:42)
Pamirsome viena dalyka. Isgyvendavo stipriausieji, kurie turejo genetiskai suformuota stipru imuniteta, o nestiprus mirdavo (nezinia nuo kokiu ligu, gal ir nuo tos pacios stabliges) smile.gif Nemanau, kad dabar gimsta tik stiprus vaikai, nes jau musu kartoje mazai kudikiu mirdavo, visus ant koju visagale medicina pastatydavo. Ar silpnoji, ant koju pastatyta mama pagimdo visiskai sveika vaikuti??? Deje, jau seniai nevyksta naturalios atrankos, todel yra vaiku, kuriems manyciau skiepai yra butini smile.gif Irgi pritariu minciai, kad butu gerai vaikus pries skiepijant nuodugniau tyrineti. Bet valstybe neturi tiek pinigu smile.gif

Iš esmės gamta su jos natūralia atranka yra teisinga, tačiau ar esame pasiruošę priimti skausmingąją to teisingumo pusę. g.gif Populiacijai apskritai stipriausiųjų išlikimas yra pozityvus dalykas, tik štai niekas nenori savimi ar savo artimaisiais papildyti neišliksių statistikos.
Atsakyti
QUOTE(dange @ 2010 08 03, 19:50)
Iš esmės gamta su jos natūralia atranka yra teisinga, tačiau ar esame pasiruošę priimti skausmingąją to teisingumo pusę.  g.gif Populiacijai apskritai stipriausiųjų išlikimas yra pozityvus dalykas, tik štai niekas nenori savimi ar savo artimaisiais papildyti neišliksių statistikos.


Ponios, jus painiojate naturalia atranka su dirbtine atranka, kuria vykdo musu politikai formacijos rankomis. O stipriausioji siuo atveju yra populiacijos mazuma (5-10 proc. nuo visos populiacijos), kuriu rankose sukoncentruoti 90-95 proc. visu zemes resursu.
Atsakyti
QUOTE(Amica @ 2010 08 03, 19:22)
Dėkui, Dange, už atsakymą  4u.gif

Neturiu omeny varianto, kad atėjo žmogus į pvz universitetą, padavė pinigus ir pasiėmė diplomą  biggrin.gif . Nors gal per visą svietą ir tokių atvejų būna  g.gif . Bet kad nemažai studentų "perka" egzaminus ir pažymius, kad suveikia giminystės/draugystės/reikalingumo ir pan. ryšiai, tai faktas. Tik visiškas naivuolis gali sakyti, kad taip nėra. Todėl taip ir gaunasi, kad vienas studentas, baigęs studijas yra tikras savo srities specialistas, o kitas tik tiek, kad diplomą turi. Pažįstu dvi gydytojas, kurios medicinos studijas "baigė" savo įtakingų tėvų dėka. Tikrai nenorėčiau papulti pas tokias "specialistes".
Dange, būtų labai įdomu apie tai sužinoti  4u.gif
Jūsų sūnus gal būtų nesusirgęs ir neskiepytas. Pažįstama pasakojo, kaip bandė savo dukrą vėjaraupiais užkrėsti nuo susirgusios draugės mergaitės. Vos ne kasdien į svečius eidavo, bet mergaitė taip ir nesusirgo. O užsikrėtė ir persirgo vėjaraupiais tik po trejų metų.

Vaikų žaidimų aikštelėje atsitiktinai susipažinau su pensijinio amžiaus moterimi. Ji iš Rusijos. Jaunesniai dukrai gydytojai (beje, jos pačios vyras gydytojas) pripaišė bronchinę astmą. Patarė keisti gyvenamąją vietą. Šeima persikraustė į kitą miestą, pas tos moters tėvus. Kaip sako ta moteris - oro užterštumo atžvilgiu tai buvo žymiai prastesnės sąlygos nei ten, kur gyvenome. Bet dukrai tai buvo į naudą 100proc. Jokios bronchinės astmos neliko ir po šiai dienai jokių problemų dėl to dukra neturi (ji jau savo vaikus augina).
Kai prieš 17 metų gimdžiau pirmąjį sūnų, tai ginekologė, pas kurią lankiausi, jau tada sakė, kad moterys gimdyti nebemoka.

Tai daryti BŪTINA. Nes dabar skiepija visus iš eilės. Gerai, jei pakliuvai pas gerą specialistą, tai dar patars, o jei ne... Vyresnysis sūnus nuo gimimo su atopiniu dermatitu kankinosi. Tai pati pediatrė griežtai uždraudė visus skiepus iki metų. Ir augo mano vaikas be jokių skiepų, išskyrus tą vieną nuo tuberkuliozės, gautą dar gimdymo namuose. Ir nesusirgo nei viena iš tų ligų, nuo kurių skiepai buvo. O štai mažėliui, kuriam irgi atopinis dermatitas du metus ramybės nedavė, pediatrė (ir ne viena) kišo skiepus ir aiškino, kad skiepai neturi absoliučiai jokios įtakos AD.

Draugės du vaikai auga neskiepyti. Pirmajį vaiką paskiepijus jau po kelių valandų tėvai vežė į ligoninę, nes vaikas lyg mirštantis atrodė. Gydytojai atgriebė. O poliklinikos gydytojai, kurioje vaikas buvo skiepytas, kategoriškai atsisakė toliau tą vaiką skiepyti. Sakė - jei norit, skiepykit ligoninėje su priežiūra, o mes tikrai neskiepysim. Tai tėvai apsisprendė visai vaiko nebeskiepyti, o kai gimė antrasis vaikas, tai ir jo neskiepija.

Ksesanko, Jūs minėjote, kad bijotumėte važiuoti atostogauti su neskiepytu vaiku. Kaip suprantu, omeny turite užsienio šalis. Tai vat tos mano draugės, apie kurios vaikus ką tik rašiau, pažįstama su savo visiškai neskiepyta mažyle 3mėn praleido Indijoje. Mergytė nesusirgo absoliučiai niekuo. Tiesą pasakius, aš asmeniškai bijočiau važiuoti į Indiją su neskiepytu vaiku, bet va yra kas važiuoja ir vaikai nesuserga  bigsmile.gif


Sakyciau, pasiseke draugei smile.gif I Indija as irgi nevaziuociau su neskiepytu vaiku. Kaip ir rasiau viskas priklauso nuo vaiko genu, t.y. nuo imuniteto ir kitu organizmo savybiu. Stipri vaikai smile.gif O musu pediatre Klaipedoje yra puiki gydytoja ir malonus zmogus smile.gif Ji pastoviai tobuleja ir domisi naujais atradimais. Ne viena karta klausiau jis del skiepu. Ji man pasake, kad sveikus vaikus geriau paskiepyti smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Ksesanko @ 2010 08 03, 20:44)
Ji man pasake, kad sveikus vaikus geriau paskiepyti  smile.gif


Visiskai sveiku vaiku musu laikais yra TIK 10 proc. Jus cia pagal savo seimos geneologija apskaiciavot tikimybe, kad jusu vaikas patenka i tuos 10 proc.?
Jei jau moksliskai prieiti prie reikalo esmes, tai reiktu pradziai bent jau genetinius tyrimus pasidaryt.
O jusu vaikui manau aplamai JOKIE ir eiliniai tyrimai nera daryti apart siokios tokios vizualines apziuros.
O kadangi jusu vaikas JAU paskiepytas, tai jis i tuos 10 proc. JAU niekados ir nebepateks. Tegivuoja musu formacija, isisgijusi dar viena vartotoja iki gyvos galvos. bigsmile.gif
Atsakyti
QUOTE(dange @ 2010 08 03, 20:50)
Sakot neserga stablige Lietuvoj  g.gif Rasti kad ir dvidešimto amžiaus pradžios statistiką būtų sudėtinga dėl akivaizdžių priežasčių, bet paskutinio dešimtmečio duomenys:1999 m.. Lietuvoje stablige susirgo 6 gyventojai, penki iš jų mirė. 2003 m. sirgo 4 žmonės - du mirė, 2004 m. sirgo vienas žmogus, 2005 metai užregistruoti 4 atvejai.
Kita vertus, kai kalbame apie ilgaamžius protėvius, sulaukiusius garbingo amžiaus, reikėtų prisiminti ir ano laikmečio kūdikių ir vaikų mirštamumo statistiką, gimdyvių mirtingumą ir tt ir pan.Ty tuos, kuriuos natūrali atranka eliminavo.Lietuviškame kaime prieš šimtmetį pagimdyti dešimtį vaikų iš kurių tik pusė sulaukdavo pilnametystės buvo įprasta.

Kurioje vietoje sakiau, kad neserga stablige? Aš iškėliau klausimą, ar atsparumas stabligei net ir neskiepytų žmonių nepriklauso kartais nuo imuniteto stiprumo, nuo nuolatinės aplinkos, nuo amžiaus.

Išgyvendavo stipriausieji <mes jų palikuonys>, ir tie, kurių tėvai turėjo pinigų gydymui bei kai kuriais atvejais tie, kurių mamos buvo geros žolininkės smile.gif . Jos aišku, ne chirurgės.

Bet jei reikia operacijos, pvz., širdelės arba apendicito, tai vaikelį išgelbėtų chirurgas, o ne skiepas. Šiais laikais daugiau tokių vaikučių išgelbstima išoperavus. Štai jums ir išgelbėtų bei užaugusių vaikų statistika geresnė.

Gal mirdavo dėl elementarių vaistų neturėjimo, pinigų gydytojo paslaugoms stygiaus.

Jei prieš šimtmetį ne visus vaikus pavykdavo išgelbėti, tai ir šiais laikais medikams ne visada tai pavyksta. Tačiau, kartu manau, kad anksčiau kaime augę ir gyvenę žmonės, jei turėjo pakankamai maisto, gyveno sveikesnėje aplinkoje negu mes dabar. Tai ir imunitetas buvo stipresnis. Dabartiniai net ir kaimo gyventojai kartais pernelyg piktnaudžiauja svaiginančiais gėrimais ir cigaretėmis. Gal tai kiek atsiliepia jų sveikatai.

Mane tiesiog domina fenomenas, kad išgyvenusieji, užaugę ir net ilgaamžiai buvo tokie stiprūs, jog nesikreipdavo į gydytojus net tais atvejais, kai mūsų laikų žmogus negalėtų be tos pagalbos išgyventi.

Jūs surašėte statistiką apie, kaip supratau, susaugusiųjų, susirgimus stablige. Įtariu, kad žmonės, sunkiau susižeidę, tiesiog laiku nesikreipia į gydytojus pagalbos, laiku nebūna sutvarkoma žaizda, nesuleidžiamas serumas ir pan. Stabligės inkubacinis periodas - 7 - 21 diena.

O naujagimiai ir gimdyvės mirdavo nuo stabligės gimdant nesterealiomis sąlygomis.
Kažin, ar tai buvo natūrali atranka, nes, manyčiau, ir visai sveikas ką tik gimęs naujagimis galėjo mirti, jei pribuvėja užkrėsdavo infekcija.

Todėl ir sakau, kad naujagimių mirštamumas nuo stabligės Lietuvai nebūdingas, nes gimdoma gimdymo įstaigose, kur laikomasi higienos normų. Skiepijama nuo 2 mėn., tai tą Jūs žinote geriau už mane. Gimdymas kaimo troboje, jei kur ir įvyksta, tai pavieniai ar atsitiktiniai atvejai, sąlygoti tam tikrų aplinkybių.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo AlfaBeta: 03 rugpjūčio 2010 - 21:31
QUOTE(Ksesanko @ 2010 08 03, 17:58)
Sis pasisakymas man is viso juokingai nuskambejo smile.gif Aisku reikia ieskotis priezasties ir kreiptis i medikus. Pasidare namu salygomis kazkoki testa, kuris net nenustato kokiu sunkiuju metalu koncentracija virsija norma smile.gif pati moteris sako, kad vyrui taip pat nustatytas padidejes sinkiuju metalu kiekis. as ne ekspertas, kaip ir kiekviena is musu, todel ieskotis vaiku ligu priezasciu negaliu smile.gif Zinau tik viena vienos tiesos niekada nebuvo ir nebus smile.gif Tegu kiekvienas renkasi pagal save. Vienai mamytei ramiau, jei ji neskiepija savo vaiko, o kitai ramiau, jei skiepija. Mano gydytoja nevercia manes skiepyti vaiko, tik pasake, kad dabartiniai skiepai svarus ir daugumai nesukelia komplikaciju smile.gif Nezinau kas bus, jei visi masiskai prades atsisakineti skiepu. pagyvensime, pasiziuresime, nes jau dabar pastebiu, kad daugelis neskiepija vaiku smile.gif

Brangioji, Ksashenka, ar dar kaip ten tave doh.gif , nei tu zinai, koki as testa dariau nei ka, Testas turi visus ISO tam reikalingus standartus, daremes tryse, vaikui rezultatas pats blogiausias. Ir is viso as apie tave ir tavo postus galiu pasakyti tik taip: KAS GALVOJA, KAD VISKA ZINO IR VISUOMET YRA TEISUS, IS TIESU NIEKO NEZINO.
Nematei mano vaiko pries skiepus, nematei jo po skiepu, o tavo giesme apie superinius genus man ne daugiau nei juokinga. Ir vyras ir as esame abu sveiki, megstantys aktyvu sporta zmones, beje jokiu anaboliku ar kokio sh negere. Trumpai, skeipykis ir skiepyk vaika visais imanomais skiepais, jei reikes pinigiuku as atsiusiu, saskaita i az.
Papildyta:
O cia pas mus kai vaikas turi diagnoze autizmo spektras, isvis daktarai ranka numoja, o kai tau isnesa verdikta, tai patikek manim , pasako, kad negydoma ir is vis teveliai, jeigu norite priduokiet vaika i internata ar dar kur nors, nes visai negydoma ir situaciaj ne tik kad negeres, o dar ir pabloges. Tai vat, gal zinai koki kitokio mastymo daktara? bigsmile.gif
Atsakyti
QUOTE(AlfaBeta @ 2010 08 03, 21:54)
1.Kurioje vietoje sakiau, kad neserga stablige? Aš iškėliau klausimą, ar atsparumas stabligei net ir neskiepytų žmonių nepriklauso kartais nuo imuniteto stiprumo, nuo nuolatinės aplinkos, nuo amžiaus.

2.Išgyvendavo stipriausieji <mes jų palikuonys>, ir tie, kurių tėvai turėjo pinigų gydymui bei kai kuriais atvejais tie, kurių mamos buvo geros žolininkės  smile.gif . Jos aišku, ne chirurgės.

3.Bet jei reikia operacijos, pvz., širdelės arba apendicito, tai vaikelį išgelbėtų chirurgas, o ne skiepas. Šiais laikais daugiau tokių vaikučių išgelbstima išoperavus. Štai jums ir išgelbėtų bei užaugusių vaikų statistika geresnė.

Gal mirdavo dėl elementarių vaistų neturėjimo, pinigų gydytojo paslaugoms stygiaus.

4.Jei prieš šimtmetį ne visus vaikus pavykdavo išgelbėti, tai ir šiais laikais medikams ne visada tai pavyksta. Tačiau, kartu manau, kad anksčiau kaime augę ir gyvenę žmonės, jei turėjo pakankamai maisto, gyveno sveikesnėje aplinkoje negu mes dabar. Tai ir imunitetas buvo stipresnis. Dabartiniai net ir kaimo gyventojai kartais pernelyg piktnaudžiauja svaiginančiais gėrimais ir cigaretėmis. Gal tai kiek atsiliepia jų sveikatai.

5.Mane tiesiog domina fenomenas, kad išgyvenusieji, užaugę ir net ilgaamžiai buvo tokie stiprūs, jog  nesikreipdavo į gydytojus net tais atvejais, kai mūsų laikų žmogus negalėtų be tos pagalbos išgyventi.

6.Jūs surašėte statistiką apie, kaip supratau, susaugusiųjų, susirgimus stablige. Įtariu, kad žmonės, sunkiau susižeidę, tiesiog laiku nesikreipia į gydytojus pagalbos, laiku nebūna sutvarkoma žaizda, nesuleidžiamas serumas ir pan. Stabligės inkubacinis periodas - 7 - 21 diena.

7.O naujagimiai ir gimdyvės mirdavo nuo stabligės gimdant nesterealiomis sąlygomis.
Kažin, ar tai buvo natūrali atranka, nes, manyčiau, ir visai sveikas ką tik gimęs naujagimis galėjo mirti, jei pribuvėja užkrėsdavo infekcija.

Todėl ir sakau, kad naujagimių mirštamumas nuo stabligės Lietuvai nebūdingas, nes gimdoma gimdymo įstaigose, kur laikomasi higienos normų. Skiepijama nuo 2 mėn., tai tą Jūs žinote geriau už mane. Gimdymas kaimo troboje, jei kur ir įvyksta, tai pavieniai ar atsitiktiniai atvejai, sąlygoti tam tikrų aplinkybių.

1.AlfaBeta, replikavau į teiginį, kad anksčiau žmonės kaimuose dirbdami ir susižeisdavo, ir abejotinos higienos sąlygomis gyveno(minėti piemenukai), o stablige nesusirgdavo mirksiukas.gif Taigi ir susirgdavo, ir numirdavo.Tačiau stabligė nėra oro lašiniu keliu plintanti infekcija kaip pvz difterija, ji neperduodama iš žmogaus žmogui, todėl ir epideminio plitimo čia nerasim.Kas dėl natūralaus atsparumo, tai stabligės atveju imunitetas anaerobinei bakterijai, kaip sukėlėjui- neegzistuoja.Tačiau kiti faktoriai be abejo svarbūs- sužeidimo pobūdis, amžius, gretutiniai susirgimai, sužeistos vietos kraujotakos būklė ir pan.
2. Viena vertus mes esam tų stipriausių palikuonys, kita vertus mes jau esam ta karta(o ir mūsų tėvai tp), kuri nebegyvena pagal natūralios atrankos dėsnius.Šiandieninė medicina išmoko užauginti giliai neišnešiotus naujagimus, apeiti bent dalį paveldimų medžiagų apykaitos ligų ir tt ir pan.Tai turi savo kainą.
3.Turim statistines "žirkles": mažėjantį perinatalinį ir vaikystės mirštamumą, bei didėjantį sergamumą.
4."ne visi" prieš šimtmetį ir "ne visi" dabar išreiškus skaičiais gerokai skiriasi.
5.Ir čia yra tam tikrų niuansų mirksiukas.gif Tai ir pasikeitęs gyvenimo būdas, ir ekologija, ir dar daug kitų dalykų.
6-7. Taip, sergamumo naujagimių stablige LT neregistruoja jau dagelį metų. Ir be abejonės esate teisi, kaip vieną iš pagrindinių priežasčių įvardindama gimdymo aplinką. Tačiau mažų vaikų traumų ir nudegimų statistika toli gražu nedžiugina.
Atsakyti
geriau tu tuos pinigikius ritatita panaudok naudingiau..
nezinau ar ten esi meginusi...

"Ar galima SORPO laboratorijoje išsitirti sunkiųjų metalų kiekį kraujyje? Kokia būtų tyrimo kaina?
Taip, galima. Gyvsidabrio kiekio nustatymas kraujyje kainuoja 120,00 Lt. Kitų sunkiųjų metalų ( Pb, Zn, Cr, Cd) kiekio nustatymas kraujyje kainuoja po 130,00 Lt kiekvienam. Kraujo paėmimo paslauga - 5,00 Lt."
http://www.sorpo.lt/




QUOTE(ritatitas @ 2010 08 03, 23:19)
Brangioji, Ksashenka, ar dar kaip ten tave doh.gif , nei tu zinai, koki as testa dariau nei ka, Testas turi visus ISO tam reikalingus standartus, daremes tryse, vaikui rezultatas pats blogiausias. Ir is viso as apie tave ir tavo postus galiu pasakyti tik taip: KAS GALVOJA, KAD VISKA ZINO IR VISUOMET YRA TEISUS, IS TIESU NIEKO NEZINO.
Nematei mano vaiko pries skiepus, nematei jo po skiepu, o tavo giesme apie superinius genus man ne daugiau nei juokinga. Ir vyras ir as esame abu sveiki, megstantys aktyvu sporta zmones, beje jokiu anaboliku ar kokio sh negere. Trumpai, skeipykis ir skiepyk vaika visais imanomais skiepais, jei reikes pinigiuku as atsiusiu, saskaita i az.
[b]Papildyta:

O cia pas mus kai vaikas turi diagnoze autizmo spektras, isvis daktarai ranka numoja, o kai tau isnesa verdikta, tai patikek manim , pasako, kad negydoma ir is vis teveliai, jeigu norite priduokiet vaika i internata ar dar kur nors, nes visai negydoma ir situaciaj ne tik kad negeres, o dar ir pabloges. Tai vat, gal zinai koki kitokio mastymo daktara? bigsmile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo S.w.a.p: 04 rugpjūčio 2010 - 08:00
QUOTE(dange @ 2010 08 04, 09:58)
1.AlfaBeta, replikavau į teiginį, kad anksčiau žmonės kaimuose dirbdami ir susižeisdavo, ir abejotinos higienos sąlygomis gyveno(minėti piemenukai), o stablige nesusirgdavo  mirksiukas.gif Taigi ir susirgdavo, ir numirdavo.Tačiau stabligė nėra oro lašiniu keliu plintanti infekcija kaip pvz difterija, ji neperduodama iš žmogaus žmogui, todėl ir epideminio plitimo čia nerasim.Kas dėl natūralaus atsparumo, tai stabligės atveju imunitetas anaerobinei bakterijai, kaip sukėlėjui- neegzistuoja.Tačiau kiti faktoriai be abejo svarbūs- sužeidimo pobūdis, amžius, gretutiniai susirgimai, sužeistos vietos kraujotakos būklė ir pan.
2. Viena vertus mes esam tų stipriausių palikuonys, kita vertus mes jau esam ta karta(o ir mūsų tėvai tp), kuri nebegyvena pagal natūralios atrankos dėsnius.Šiandieninė medicina išmoko užauginti giliai neišnešiotus naujagimus, apeiti bent dalį paveldimų medžiagų apykaitos ligų ir tt ir pan.Tai turi savo kainą.
3.Turim statistines "žirkles": mažėjantį perinatalinį ir vaikystės mirštamumą, bei didėjantį sergamumą.

4.Ir čia yra tam tikrų niuansų  mirksiukas.gif Tai ir pasikeitęs gyvenimo būdas, ir ekologija, ir dar daug kitų dalykų.
.

1. Aš kalbėjau apie tuos, kurie nesusirgdavo smile.gif Ir net negalvojau manyti, kad stabligė užkrečiama oro lašeliniu būdu biggrin.gif
Mūsų laikais miestiečiui - atsitiktinumas susižeisti taip, kad pasigautum stabligęs. Ir miestietis tuojau pat atsidurs ligoninėje, kur gydytojai žaizdą aptvarkys.

O nuo stabligės neskiepytų ,,piemenukų" laikais susižeisti koją ir į karvės kaką įlipti galima buvo kas antram žingsnyje. Ir vis dėlto, ilgaamžiai žmonės liūdija, kad jie nuo to ne tik nenumirė, bet net nesusirgo. Štai apie ką aš. Kur to priežastys?
Rašote, turi įtakos sužeidimo pobūdis. Ar mėšlina šake kiaurai perdurta pėda nėra tokio pobūdžio žaizda?
Gal pėdoje geresnė kraujotaka. g.gif Jei vaikais išgyveno ir nesirgo beveik niekuo, tai ir gretutinių rimtų suirgimų nebuvo. Vadinasi, susitvarkė su stablige ir todėl nesusirgo?

Jei tai ne ,,imunitetas", tai kas tai per atsparumas, jei ligos simptomai, sukeliami toksino, nepasireiškė?

Matot, įtariau, kad nuolatinė aplinka su stabligės sukėlėjais turėjo įtakos. Juk kūdikiams imant aplinkos daiktus į burną, mes visi tikime, kad jie taip įgyja imunitetą tai ,,aplinkai". Būnant tokioje aplinkoje nuolat, tas atsparumas palaikomas.

Tai skiepas skirtas saugoti nuo stabligės toksino, o ne nuo bakterijos.

Virškinimo traktan patekusios stabligės bakteijos nepavojingos.

Jei nskiepytas nuolat kaime gyvenęs mūsų protėvis sunkiau susižeisdavo, gal imuninė sistema jau pažindavo tą bakteriją ir sutvarkydavo dar nepatekus toksinui į kraują.

Galbūt tai, kad ligą sukelia ne bakterija, o jos toksinas, nepaneigia galimybės, kad imuninė sistema natūraliai apsaugo organizmą nuo bakterijos dar iki jos toksino išsiskyrimo.

Ar Jūs visiškai atmestumėte tokį variantą? Tai kodėl tuomet buvo tokių žmonių, kurie nesusirgdavo?

Gal Jūs jau išriškėte savo nuomonę, bet man iš Jūsų atsakymo dar kiek neaišku, kodėl neretai nesusirgdavo net sunkiai susižeidę.
Ar Jūs turite galvoje bendrą imuniteto būklę tokiais atvejais?

2. O aš kiek kitaip pasakyčiau. Negyvenam netūralioj aplinkoj nuolat.
Tai kaip ir rašiau, išgyvenusių vaikų statistiką tikrai pagerino diagnostika, gydymo prieinamumas daugeliui.

3. Taip, šiais laikais ligoniukų daugėja. Bet ar dėl to, kad tik šiais laikais išgyvena silpnesnieji? Ir taip, ir ne.
Lietuvių filosofas Vydūnas, gimęs 1ū68 m., vaikystėje buvo silpnos sveikatos. Jis sukūrė savo sveikatos filosofiją ir sugebėjo sustiprinti savo organizmą, pasveiko nuo džiovos, kurią gydyti atsisakė gydytojai. Taigi vaiko imunitetą galima stiprinti, net jeigu jis gimė ir augo silpnas. Nepaisant to, kad medicina pažengusi, mūsų laikais trūksta tos ekologijos, kokia buvo anksčiau.

Manau, kad ir anksčiau vaikai gimdavo neretai kokiu mėnesiu anksčiau, nes moterys ir nėščios dirbdavo. Bet ekologiška, grūdinanti aplinka juos stiprino. Jei jie negaudavo pakankamai mamos rūpesčio dėl ūkio darbų, tai, aišku, galėdavo mirti. Bet manau, kad mūsų protėviai taip pat išgyveno, nors didelė tikimybė, kad gimė anksčiau laiko. Na, aišku, ne tie kurie išgyvena dabar gimę po 5 mėnesių nėštumo.

Prieš šimtmetį išgyvenusių vaikų skaičių sąlygojo ne tiek natūrali atranka kiek finansinis tėvų pajėgumas, sąmoningumas laiku užtikrinti medicininę pagalbą vaikui susirgus, medicinos diagnostikos ir gydymo pažangumas. Nesuteikus reikiamo gydymo, numirti galėdavo nuo plaučių uždegimo ar apendicito. Turbūt, gana dažnai galėjo taip būti g.gif
4. drinks_cheers.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo AlfaBeta: 04 rugpjūčio 2010 - 09:13
QUOTE(AlfaBeta @ 2010 08 04, 09:49)
1.
Gal pėdoje geresnė kraujotaka. Jei vaikais išgyveno ir nesirgo beveik niekuo, tai ir gretutinių rimtų suirgimų nebuvo. Vadinasi, susitvarkė su stablige ir nesusirgo.

Jei tai ne ,,imunitetas", tai kas tai per atsparumas, jei ligos simptomai, sukeliami toksino, nepasireiškė?

Matot, įtariau, kad nuolatinė aplinka su stabligės sukėlėjais turėjo įtakos. Juk kūdikiams imant aplinkos daiktus į burną, mes visi tikime, kad jie taip įgyja imunitetą tai ,,aplinkai". Būnant tokioje aplinkoje nuolat, tas atsparumas palaikomas.

Virškinimo traktan patekusios stabligės bakteijos nepavojingos.

Jei žmogus sunkiau susižeidžia, gal imuninė sistema jau pažįsta tą bakteriją ir sutvarko dar nepatekus toksinui į kraują.

Galbūt tai, kad ligą sukelia ne bakterija, o jos toksinas, nepaneigia galimybės, kad imuninė sistema natūraliai apsaugo organizmą nuo bakterijos dar iki jos toksino išsiskyrimo.

Ar Jūs visiškai atmestumėte tokį variantą? Tai kodėl tuomet buvo tokių žmonių, kurie nesusirgdavo?
Mano dėdė persikirto pirštą kirviu. Labai abejotinom priemonėm pirmąją pagalbą suteikė jo močiutė. Apvyniojo pirštą voratinkliu <ar jame nėra penicilino?> ir drobe. Suaugo. Nuo to laiko praėjo 60 metų. Pirštas ir dėdė sveikas.
Gal Jūs jau atsakėte į klausimąl, bet man neaišku, kodėl nesusirgo, jei neturi imuniteto stabligei.

2. O aš kiek kitaip pasakyčiau. Negyvenam netūralioj aplinkoj nuolat.
Tai kaip ir rašiau, išgyvenusių vaikų statistiką tikrai pagerino diagnostika, gydymo prieinamumas daugeliui.

3. Taip, šiais laikais ligoniukų daugėja. Bet ar dėl to, kad išgyvena silpnesnieji? Ir taip, ir ne.
Lietuvių filosofas Vidūnas, gimęs 1ū68 m.,  vaikystėje buvo silpnos sveikatos. Jis sukūrė savo sveikatos filosofiją ir sugebėjo sustiprinti savo organizmą, pasveiko nuo džiovos, kurią gydyti atsisakė gydytojai. Taigi vaiko imunitetą galima stiprinti, net jeigu jis gimė ir augo silpnas. Mūsų laikais trūksta tos ekologijos, kokia buvo anksčiau.

Manau, kad ir anksčiau vaikai gimdavo neretai kokiu mėnesiu anksčiau, nes moterys ir nėščios dirbdavo. Bet ekologiška, grūdinanti aplinka juos stiprino. Jei jie negaudavo pakankamai mamos rūpesčio dėl ūkio darbų, tai, aišku, galėdavo mirti. Bet manau, kad mūsų protėviai taip pat išgyveno, nors didelė tikimybė, kad gimė anksčiau laiko. Na, aišku, ne tie kurie  išgyvena dabar gimę po 5 mėnesių nėštumo.

Prieš šimtmetį išgyvenusių vaikų skaičių sąlygojo ne tiek natūrali atranka  kiek  finansinis tėvų pajėgumas, sąmoningumas laiku užtikrinti medicininę pagalbą vaikui susirgus, medicinos diagnostikos ir gydymo pažangumas. Nesuteikus reikiamo gydymo, numirti galėdavo nuo plaučių uždegimo ar apendicito. Turbūt, gana dažnai galėjo taip būti  g.gif
4.  drinks_cheers.gif

1.AlfaBeta, atsparumo anaerobinėms bakterijoms nebūna.Jei bakterija ims daugintis gaminti toksiną, o antioksinių antikūnių nebus, stabligė vystysis.Kyla klausimas, kodėl nesuserga kiekvienas įsidūręs, įsipjovęs ar prasikirtęs?Esmė ne pati bakterija(nors patekusių į žaizdą sporų kiekis turi tam tikrą reikšmę), o infekuotame organizme susidariusios sąlygos- tinkamos arba netinkamos sporų dauginimuisi ir tetanospazmino gamybai.Štai dėdė prasikirto pirštą.Spėju žaizda gerokai kraujavo- dėdei nekas, bet ir stabligės sporoms taip pat(tekantis kraujas išplauna žaizdą).Teta sustabdžiusi kraujavimą apvyniojo pirštą drobe- audinys pralaidus orui, aplinka, kurioje yra deguonies netinkama clostridijų dauginimuisi. Dėdės pirštas sėkmingai išgelbėtas nuo stabligės.
3.Vydūnui pavyko pasveikti, o gal -tiksliau, suvaldyti tuberkuliozę.Tačiau nemažai daliai tų, kurie tuo metu turėjo finansinių galimybių gydytis palankesnio klimato sąlygomis, gauti tinkamą maitinimą ir priežiūrą- mirdavo nuo tuberkuliozės.
18-19 amžiaus LT kviesti gydytoją vaikui buvo daugiau išimtis nei taisyklė mirksiukas.gif Dievas davė, Dievas pasiėmė.....
Atsakyti
QUOTE(S.w.a.p @ 2010 08 04, 09:00)
[b]geriau tu tuos pinigikius ritatita panaudok naudingiau..
nezinau ar ten esi meginusi...

"Ar galima SORPO laboratorijoje išsitirti sunkiųjų metalų kiekį kraujyje? Kokia būtų tyrimo kaina?
Taip, galima. Gyvsidabrio kiekio nustatymas kraujyje kainuoja 120,00 Lt. Kitų sunkiųjų metalų ( Pb, Zn, Cr, Cd) kiekio nustatymas kraujyje kainuoja po 130,00 Lt kiekvienam. Kraujo paėmimo paslauga - 5,00 Lt."
http://www.sorpo.lt/

Labai aciu uz pasiulyma smile.gif , bet mes jau ten pries metus buvome,palikau ten apie 600 litu. Nieko nerasta, o paskaiciusi uzsienio literatura supratau kodel. Nes letini apsinuodijima sunkiaisiais metalais gali parodyti tik slapimo testas ir plauku analize ( LT plaukai surenkami ir siunciami i Maskvos instituta). Vieno vaiko jau gauti atsakymai, nes reikia laukti daugiau nei menesi. Tai vat pas ji pagal rusu isvadas yra sunkiuju metalu, tiesiogiai jie nepasirodo, bet pagal tai kaip yra isderintas mineralu pasisavinimas organizme, yra sprendziama apie sunkiuosius metalus organizme, pirmas rodiklis tai kalcio ishstumimas is organizmo. Mes sito testo dar nedareme, nes isvakarese kai turejome vaziuti man sugipsavo koja, o dabar esame UK, kai grisim butinai pasidarysism. Bet liudniausia tai, kad Lietuvos medikai-specialistai to tevams net nepaminejo(jie patys perskaite rusu isvadose )ir nepasiule nieko su tuo daryti unsure.gif . Tai as ir nezinau ar is viso Lietuvoje, apart tos Rmanauskaites yra koks specas?
Atsakyti