Skiepai kurie yra TIKRAI reikalingi

1.AlfaBeta, atsparumo anaerobinėms bakterijoms nebūna.Jei bakterija ims daugintis gaminti toksiną, o antioksinių antikūnių nebus, stabligė vystysis.Kyla klausimas, kodėl nesuserga kiekvienas įsidūręs, įsipjovęs ar prasikirtęs?Esmė ne pati bakterija(nors patekusių į žaizdą sporų kiekis turi tam tikrą reikšmę), o infekuotame organizme susidariusios sąlygos- tinkamos arba netinkamos sporų dauginimuisi ir tetanospazmino gamybai.Štai  dėdė prasikirto pirštą.Spėju žaizda gerokai kraujavo- dėdei nekas, bet ir stabligės sporoms taip pat(tekantis kraujas išplauna žaizdą).Teta sustabdžiusi kraujavimą apvyniojo pirštą drobe- audinys pralaidus orui, aplinka, kurioje yra deguonies netinkama clostridijų dauginimuisi. Dėdės pirštas sėkmingai išgelbėtas nuo stabligės.
2.Vydūnui pavyko pasveikti, o gal -tiksliau, suvaldyti tuberkuliozę.Tačiau nemažai daliai tų, kurie tuo metu turėjo finansinių galimybių gydytis palankesnio klimato sąlygomis, gauti tinkamą maitinimą ir priežiūrą- mirdavo nuo tuberkuliozės.
18-19 amžiaus LT kviesti gydytoją vaikui buvo daugiau išimtis nei taisyklė  Dievas davė, Dievas pasiėmė.....

1. Ačiū už atsakymą  Labai džiugu, kad visada stengiatės paaiškinti.    

Keista, kad imuninė sistema, susidurdama nuolat su stabligės sukėlėju, kuris net žarnyne nuolat nuo kūdikystės egzistuoja, nesugeba formuoti bent laikino atsparumo  anaerobinėms bakterijoms. Kodėl jos tokios išskirtinės?

O šakėm perdurta pėda irgi dėl kraujavimo galėjo būti apsaugota? Gali būti, nesitikslinau, ar labai kraujavo. Tik sakė, kad niekaip negydė tos žaizdos, net neaptvarstė, jei gerai pamenu. Jei būtų kraujavę, tai tvarstį būtų užsirišusi.

2. Vydūnas daugelį vaikystės ir paauglystės metų kamavosi dėl iš tėvo ,,paveldėtos" džiovos. Berods, Vokietijos gydytojai jam žadėjo jau tik keliolika mėnesių gyvenimo, bet nepasidavė jaunuolis , rado būdus, kaip sutvarkyti sveikatą ir sako, kad per 5 metus pasveiko 
 
Dėl tų, kurie išskirtinėm sąlygom galėjo gydytis nuo džiovos, mirštamumo nežinau. Gal turėjo įtakos ir kiti veiksniai. Vat reikėjo iš Vydūno imti pavyzdį 

Tai, ką paminėjote- anaerobinių bakterijų buvimą žarnyne, galima laikyti tam tikra imuniteto arba kitaip- patogeno(bakterijos) ir šeimininko(žmogaus) sugyvenimo kartu forma. Žmogaus žarnyne ty vietoje, kur stabligės sukėlėjo sporos gali lengviausiai patekti iš aplinkos, jos nesidaugina ir toksino neišskiria.Atitinkamai organizmas "nemato reikalo" atakuoti stabligės sporos žarnyne, nes ji jam nieko pikto nedaro, o ir nukenksminti sporą dėl jos struktūrinių ypatumų būtų neįmanoma.  Kitaip yra su žaizda ir jos aplinka.Nors ir čia, kaip jau kalbėjome, ne kiekvienas sužeidimas, net ir su stabligės užkratu, sukels stabligę.Pėdos perdūrimo atveju vėlgi- kiaurinė žaizda yra prognostiškai geresnė(jei kalbam apie stabligę), nei gili aklina.

Ačiū 
Man įdomu kiek kitu rakursu.
Tiesiog pasamprotausiu, nes laiko įsigilinti taip ir neradau.

Tokio tipo – oralinės poliomielito vakcinos <OPV> – Lietuvoje dar buvo naudojamos 6 metų vaikų revakcinacijai iki kokių 2006 m.

Žinau, OPV pati gali sukelti paralyžių ir pan. Yra ir baisesnių dalykų apie ją prirašyta.JI reaktogeniška, bet kartu gal labiau imunogeniška negu IPV, ar ne? Tadžikistane per nurodytą laikotarpį vienas paraližuotas vaikas nuo OP vakcinos. Bet kas žino, ar tik vienas?

Tadžikistanas – valstybė tikrai su įdomiu sociokultūriniu ir politiniu kontekstu, su ne vienodu gyventojų tankumu įvairiuose regionuose. Iki šiol ten juntama Rusijos įtaka. Daug kas paveldėta iš SSSR.

Žlugus, SSSR Tadžikistane kilo pilietinis karas, kuris truko iki 1997 m. Kaip tik tais pačiais 1997 m. Tadžikistanas buvo paskelbta laisva nuo poliomielito šalimi. Tai vat įdomu, kaip tai buvo pasiekta.
Laisvo nuo PV regiono tikslas: ,,Šis tikslas būtų įgyvendintas tik tuo atveju, jeigu visos šalys, įtrauktos į šio regiono tinklą, užtikrintų reikiamą imunizacijos lygį, aukšto lygio epidemiologinę ir virusologinę priežiūrą, saugumą potencialiai patogeninės medžiagos plitimui iš virusologijos ir kitų biomedicininių laboratorijų”

Pagrindiniu priežiūros ir kontrolės kriterijum laikysiu vakcinavimą ir ligos atvejų registravimą, nes apie kitus duomenų neparinkau. Turbūt, nelengva būtų sužinoti apie biomedicininių ir virusologijos laboreatorijų saugumą.

Kyla 3 pagr. klausimai:
1. Kodėl, prasiautus pilietiniam karui, Tadžikistanas įgijo laisvos nuo PV šalies statusą ir kaip jį išlaikė iki 2010 m.?
Teoriškai, galėjo sumažėti vakcinavimo apimtys. Manyčiau, Rusija galėjo remti ir vakcinomis, bet tik prielaida.
Kita vertus, gal nebuvo krupščiai registruojami susirgimai???
Bet pilietiniam karui pasibaigus, tai turėjo jau susitvarkyti.

Kodėl  būtų reikėję falsifikuoti vakcinacijos apimčių rodiklius ir išlaikyti fiktyvų laisvos nuo poliomielito šalies statusą, jei šalia yra endeminė šalis Afganistanas, kelianti epidemijos riziką?

Jeigu jie falsifikavo duomenis apie vakcinavimo apimtis, tai tuomet iki 2010 m. žmonės kažkodėl nesirgo poliomielitu arba nebuvo progtrūkio, nors ir nesiskiepijo.

Tačiau kodėl masiškai nesirgo 1997 – 2010 m., jei skiepijimo apimtys sumažėjo? Juk šalia Afganistanas, laikomas poliomielito endemine šalimi.
Pagal skiepijimo teoriją, nepakankamas vakcinacijos mastas esant rizikai užsikrėsti pvz., kaimyninėje šalyje, tikrai turėjo įtakoti ligos protrūkį gerokai anksčiau, negu 2010 m.

2. Kaip nustatė, kuris paralyžuotas vaikas skiepytas, o kuris ne? Gal pagal ligos istorijas? Ligos istorija man atrodo patikimas dokumentas, kalbant apie vakcinavimą postsovietinėje erdvėje. Jei žmogus atėjo paskiepyti vaiką, tai ir įrašė, kad skiepijo.  Tokiu būdu matyti, kad ir neskiepytų buvo. Tuo pačiu, tikėtina, kad duomenys apie skiepytų vaikų paralyžių yra teisingi.

3. Kodėl Tadžikistanas prarado laisvos nuo poliomielito šalies statusą tik 2010 m., kai atkeliavo į indišką štamą panašus poliovirusas?

Dar įdomu, kad jis panašus į konkretų tam tikroje Indijos provincijoje paplitusį virusą. Ta provincija, jei gerai pamenu, Indijos Šiaurės Rytuose, arčiau Nepalo. Afganistanas ir Tadžikistanas kitoje pusėje. Tai kodėl iš Indijos, o ne iš Afaganistano? Ar čia tolimas indiško štamo kelias aplinkeliais?
Kas jeigu Tadžikistano poliovakcina bejėgė prieš indiškąjį viruso štamą?

Visiskai sveiku vaiku musu laikais yra TIK 10 proc. Jus cia pagal savo seimos geneologija apskaiciavot tikimybe, kad jusu vaikas patenka i tuos 10 proc.?
Jei jau moksliskai prieiti prie reikalo esmes, tai reiktu pradziai bent jau genetinius tyrimus pasidaryt.
O jusu vaikui manau aplamai JOKIE ir eiliniai tyrimai nera daryti apart siokios tokios vizualines apziuros.
O kadangi jusu vaikas JAU paskiepytas, tai jis i tuos 10 proc. JAU niekados ir nebepateks. Tegivuoja musu formacija, isisgijusi dar viena vartotoja iki gyvos galvos. 

atsparumo anaerobinėms bakterijoms nebūna.

Neteigčiau taip kategoriškai. Čia ne į temą, bet yra stebimas antikūnų titro prieš tam tikras anaerobines bakterijas padidėjimas sergant tonzilitu. Vadinasi, imuninė sistema reaguoja į jas.

Vienas ponas dievas težino, kaip ten viskas yra su stablige. Jei pateko mažas kiekis gyvybingų bakterijų į kraują, jos spėjo pagaminti mikro kiekį toksino, o imuninė sistema sureagavo antikūnų gamyba tiek prieš bakteriją, tiek prieš toksiną. Ir taip n kartų per gyvenimą (kalbant apie mūsų protėvius valstiečius).

1.GiedreM, bet juk net persirgta stabligė nesuformuoja stabulaus imuniteto prieš stabligės sukėlėją, o ligai sukelti užtenka ne tik kad mikro, bet mikromikro dozių.
2.P.S prieš anaerobą kaip sukėlėją, ar prieš jo gaminamą produktą  Jei prieš patį anaerobą, tai turėtų būti invazinis, galintis į audinius ir kraują įsiskverbti organizmas, kitaip antikūnių atsiradimas kraujyje neturėtų prasmės 

1. Tai kodėl piemenukai, įmerkę suskeldėjusias pėdas į mėšlą, nesusirgdavo? Juk per odos įtrūkimus mikromikro kiekiai sukėlėjo tikrai kad gali patekti. Man ši stabligės savybė (persirgus neformuoti imuniteto) viena įdomesnių turint omenyje, kad egzistuoja skiepai.
2. Straipsnyje rašoma, kad prieš sukėlėją. Šiuo man žinomu pavyzdžiu norėjau paprieštarauti Jūsų teiginiui, kad prieš anaerobus apsaugos nebūna. Neteigiu, kad tie antikūnai yra pakankama apsauga, bet imuninės sistemos reakcija akivaizdi. Paskutinio sakinio nelabai supratau. Ar rašot, kad esant lokalizuotam uždegimui (kaip šiuo atveju, tonzilitui) antikūnų kraujyje prieš sukėlėją neturėtų atsirast? Galima netęsti diskusijos apie tai, nes nuotemė gaunasi

As savo ruoztu galiu oponuoti Tegivuoja Homeopatija, isigijusi dar viena vartotoja  Homeopatija musu laikas turi uzkariauti rinka

1.Susirgti stablige nuo kontakto su sukėlėju per suskirdusią odą labiau kazuistika, nei įprasta ligos eiga.Klostridijai reikalinga gili, neturinti kontakto su deguonimi žaizda, nekrotizavę aplinkiniai audiniai. Skiepai- tik prieš toksiną, ne prieš sukėlėją.
2. Ar galima straipsnio nuorodą, arba abstract'ą į AŽ ?