Skiepai kurie yra TIKRAI reikalingi

Pamąstymui...

Kai prieš 17 metų mano sūnui buvo nustatytas atopinis dermatitas (tuo metu jam buvo apie mėnuo laiko), vaiko pediatrė pati kategoriškai uždraudė visus skiepus iki kol liga neims trauktis. Tad iki metų laiko vaikas augo neskiepytas. Turėjom tik gimdymo namuose gautą skiepą nuo TBC. Ir tik ligai pradėjus trauktis, kai vaikui jau buvo virš metukų, pediatrė su atsargumu pradėjo skirti skiepus, atidžiai stebėdama kokios bus reakcijos.

Kai pažįstamos kelių mėn dukrytė po vieno iš skiepų su greitąja buvo išvežta į ligoninę (reakcija po skiepo buvo tokia, jog vaikas atrodė kaip mirštantis), poliklinikos gydytojai kategoriškai atsisakė toliau mergaitę skiepyti. Pasakė - jei norite skiepytis, tai skiepykitės ligoninėje su gydytoju priežiūra po skiepo, skiepykitės privačiai ar kur tik norite, bet mes nebeskiepysim. Tėvai nusprendė išvis mergaitės nebeskiepyti. Nei viena iš ligų, nuo kurių skiepijama, mergaitė iki šiol nesusirgo, tfu tfu tfu (jai 3m).

Sviesioji, ar cia visa sita info buvo skirta man? As savo vaiko neskiepiju, ir to daryti nesiruosiu. Tiesiog manau kad info mamos turi skaityti ir uz ir pries - ir pacios ir daryti isvadas! Todel ir idejau. O jusu straipsnius butinai dar paskaitysiu:) Aciu.

* atleiskit, bet rašote absoliučias nesąmones Kai virusas patenka į organizmą natūraliu būdu, imuninei sistemai tenka nepaprastai žiauriai dirbti, ir dažniausiai ji pralošia - t. y., vaikas suserga, o ligos metu imuninė sistema stipriai nusialina, ir vaikas būna neatsparus kurį laiką sekantiems susirgimams, t. y., po ligos jį reikia atidžiai saugoti.
Kai virusas patenka į organizmą skiepų būdu, imuninė sistema dirba veiksmingai, niekada nepralošia ir pasiruošia bet kurioms sekančioms to paties viruso atakoms ir aplamai sustiprėja, bendrąja prasme. Net jei ji praleis virusą į organizmą, ten su juo bus susidorota kur kas efektyviau nei esant neskiepijimo situacijai - taip, yra atvejų, kai ir skiepytas vaikas sirgo, bet sirgo be komplikacijų. Akivaizdu, jei net skiepai nesugebėjo jo pilnai apsaugoti, jo imuninė sistema nebūtų jo apsaugojusi nuo ligos. Duok dieve, jis su ja nesusidurs, o bet jeigu - pasekmės tikėtina būtų rimtesnės nei įprastai.
Dabar pažiūrim, kas slypi už pasibaisėjusių riksmų - vienuolika skiepų per pusantrų metų.
Prieš penkiolika metų buvo daromi skiepai nuo penkių ligų. Dabar - nuo vienuolikos ar net penkiolikos. Bet imkim vienuolika. Prieš penkiolika metų vaikas po penkių skiepų gaudavo apie 3000 antigenų baltymų, šiuo metu skiepijant išvalytomis vakcinomis gauna apie 200 antigenų baltymų po vienuolikos skiepų. Tai apie ką mes čia šnekam? Juk akivaizdu, jei imuninė sistema taip siaubingai perkraunama 200-ais antigenų, tai juk nuo 3000 antigenų turėjome visi be išimties išmirti ar išsikraustyti iš proto bei sirgti nežmoniškomis ligomis. Jūs sergate? Ne. Aš taip pat.

O dabar paimkime atopinio dermatito atvejus ir atvejus, kai į skiepus būna siaubinga reakcija. Taip, skiepai gali būti pavojingi. Tuo atveju, kai žmogus alergiškas, jie išties gali būti siaubingai pavojingi, ypač kiekvienas sekantis, nes organizmo sistema įsijautrina palaipsniui. Jei vaikas alergiškas kiaušinio baltymui, skiepai gali būti kapas. Jei vaikas skiepijamas būdamas ne visiškai sveikas, tai taip pat gali atnešti bjaurių pasekmių. Taip, čia ne žaidimas, kur sėkmė ir džiaugsmas garantuoti bet kokiu atveju. Taip, jei mano vaikas sirgtų atopiniu dermatitu ir aš tai žinočiau, labai atidžiai ištirčiau savo vaiką prieš skiepydama. Jei būtų alergija kiaušiniui - neskiepyčiau. Bent kiek man žinoma, galbūt aš klystu - dar nėra skiepų, nepavojingų vaikam, alergiškiem kiaušinio baltymams. Tiesiog nesidomėjau, nes maniškė nealergiška.

** Ne, aš ne sadistė. Todėl paskiepijau vaiką nuo vėjaraupių, nes susirgdamas vėjaraupiais, vaikas užkrečiamas visam gyvenimui juostine pūsleline. O tai kur kas šlykštesnė ligelė nei vėjaraupiai, nors ir jie gali pridaryti problemų. Neatleisčiau sau, užkrėtusi vaiką šia liga. Sirgo draugė, jau būdama suaugusi- tai jai nesukėlė jokių malonių pojūčių. Jei rimtai, buvo paprasčiausiai baisu... Bet suaugęs gali suvokti, jog negalima trinti sau akyčių tomis rankomis, kuriomis lietėsi prie pažeistos vietos. O jei tai įvyks vaikystėje? Tikiuosi, nereikia aiškinti apie juostinės pūslelinės pavojus, juk jūs viską žinote?
Kai bus vyresnė, galvoju, ar neskiepyti nuo erkinio encefalito. Nes mes daug būname lauke, o erkinio encefalito pasekmės irgi labai "linksmos".
Dėl gimdos kaklelio vėžio -svarstau. Mano galva, geriausia apsauga nuo vėžio - lytinis padorumas. Vakcina taip pat neapsaugo nuo visų atmainų, bet bijau, kad suteikdama vaikui tokią apsaugą, tarsi jį pastūmėčiau beatodairiškiems lytiniams santykiams. Bet laiko pagalvoti dar turiu.
Nuo gripo neskiepyčiau, nes man tas labai ir nepatinka, kad niekad nežinia, kuri viruso atmaina mus aplankys... Apsisaugosi nuo B, bus A, apsisaugosi nuo A, bus kiaulių gripas... Manau, labiau reikia vistik skiepytis medicinos darbuotojams ir panašioms ypatoms. Nuo gripo manau vistik gali apsaugoti apdairumas, švara ir imunitetas... Žiūrėsim.


Kas dėl likusių vertimų ir panašiai, atsiprašau, bet šiuo metu neturiu tam laiko. Galbūt, pabaigusi savo darbus, jei turėsiu laiko, užeisiu ir išversiu pateiktus tekstus. Beje, tas, kurį vertėte su gūgle vertimu, irgi yra ne originalas, jis matyt išverstas į anglų kalbą pasinaudojus panašia gūgle translate sistema...
Šiuo tarpu ką norėjau, tą parašiau, o norėjau, kad kabotų šioje temoje tai, kas yra realu ir įrodyta moksliškai, kaip atsvara emocijoms... Sėkmingų tolesnių diskusijų ir dalijimosi patirtimi.

Gal šiek tiek padėsiu
Pirmajame straipsnyje kalbama apie atipinių tymų sindromą. Analizuoti 1974-1975 metų duomenys ir daroma išvada, jog atipinių tymų sindromas yra/buvo būdingas tiems, kurie buvo paskiepyti vakcina su negyvu tymų sukėlėju, o vėliau skiepyjimas pratęstas "gyva" vakcina arba susidurta su natūraliais tymais.
Antrajame: apie bandymą su jūros kiaulytėmis, kurios buvo paskiepytos inaktyvuoto tymų viruso vakcina, o vėliau tymų sukėlėjas joms suleistas į odą.
Trečiajame(nežinau, ar Sviesioji jį skaitė ), kalbama apie tai, kaip amerikiečiams sekėsi kovoti su tymais ir kokį skiepyjimo lygį reikia pasiekti, kad liga būtų visiškai kontroliuojama

o man jos visai nebaisios dauguma mano tėvų kartos vaikų(mano mama taip pat) persirgę šiomis ligomis ir visi liko gyvi sveiki ,todė,kad tos komplikacijos tikrai RETOS,o skiepų žala kur kas baisesnė man

Papildyta:


Pati čia jūs rašote nesąmones,nes nuo skiepų organizmo imuninė sistema nualinama,o ne sustiprėja ir vaiką taip pat reikia labai saugoti,kaip ir po ligos.O skiepyti vaikai jei suserga,kartais taip pat serga su komplikacijomis ir nereikia taip teigti.
Ir be to,nepamirškit,kad vėjaraupių skiepas neapsaugo nuo ligos visam gyvenimui,todėl jūsų vaikui taip pat gręsia susirgti suaugus,kas yra daug pavojingiau.

Žydryne, gal galėtumėt apie imuninės sistemos nualinimą plačiau: kokių imuniniame atsake dalyvaujančių komponentų trūkumas atsiranda po vakcinavimo, kiek laiko jis trunka ir tt

Skaičiau,kad trunka pusę metų,smulkiau dabar jau neatsimenu,eisiu paieškot,tada parašysiu

Tokiu atveju vaikui, sergančiam atopiniu dermatitu, gal kaip tik reikėtų skiepų, idant jie galėtų vaiką apsaugoti nuo baisesnių pasekmių jam susirgus neskiepytam . Kaip Jūs savo vaiką tirtumėte? Tik dėl alergijos kiaušinio baltymui? O jei vaikas nealergiškas kiaušinio baltymui? Pvz mano vaikas nebuvo alergiškas kiaušinio baltymui, bet pediatrė vistiek griežtai uždraudė visus skiepus. Kažkodėl nepabijojo, jog neskiepytas vaikas gali susirgti pvz kokliušu ar kitomis ligomis, sunkiai sirgti, nepabijojo galimų komplikacijų. Kaip tik atvirkščiai - ji pabijojo skiepų pasekmių mano vaikui.

Bet ir paskiepytam Jūsų vaikui išlieka galimybė/tikimybė persirgti vėjaraupiais. Ir dar. Ar juostine pūsleline negalima užsikrėsti nepersirgus vėjaraupiais?

va ką radau nukopinau iš kelių vietų:
" Skiepai - tai ligos agento ar jos antigeno įvedimas į konkretų organizmą, nesukeliant susirgimo. Jeigu ligos agentas įjungtų visą imuninę sistemą, jis sukeltų visus ligos simptomus. Ligos simptomai – tai visų pirma aštrios uždegiminės reakcijos į ligą simptomai (karščiavimas, skausmas, bloga savijauta, funkcijos netekimas)
Skiepo gudrumas tame, kad jis turi stimuliuoti imuninę sistemą lygiai tiek, kad būtų pagaminti antikūnai ir įsiminti antigenai, bet ne tiek, kad sukeltų aštrią uždegiminę ląstelinės imuninės sistemos reakciją, kuri padarytų mus sergančiais ta liga, kurios bandome išvengti! Tokiu būdu, skiepas labai stimuliuoja antikūnų gamybą (Th-2) ir mažai arba visai nestimuliuoja ląstelinės imuninės sistemos (Th-1). Vakcinos antigenai išdirbti taip, kad jie neliestų ląstelinės imuninės sistemos ir nebūtų jos perdirbti (Th-1) ir labai stimuliuotų humoralinę imuninę sistemą (Th-2).
Priešingai anksčiau egzistavusiai nuomonei, skiepai ne stiprina ir nepalaiko visos imuninės sistemos. Vietoj to skiepai stipriai stimuliuoja atpažinimo ir atsiminimo funkciją, kuri tuo pačiu slopina ląstelinę imuninę sistemą, ir tokiu būdu apsaugo nuo ligos. Tai, ko išvengta – ne liga, o mūsų ląstelinės imuninės sistemos gebėjimas išaiškinti, sureaguoti į susirgimą ir įveikti jį.Skiepai paprastai efektingi susirgimo pasireiškimo išvengimui, bet jie nestiprina nei sveikatos, nei imuninės sistemos. Vietoj to, skiepai pakeičia imuninės sistemos reaktyvumą, mažindami valančias aštrias uždegimines reakcijas ir didindama polinkį į alergines ir autoimunines reakcijas."

"Visiškas absurdas yra teiginys, kad skiepai stiprina imuninę sistemą. Standartinė organizmo reakcija į vakciną kaip taisyklė susideda iš dviejų fazių:
1) Imunostimuliacijos, kuomet daugėja kraujyje cirkuliuojančių limfocitų, T-helperių, B-limfocitų.
2) Tranzitorinio imunodeficito fazė išsivysto po 2-3 sav. po skiepo – mažėja visų limfocitų subpopuliacijų skaičius bei jų funkcinis aktyvumas; daliai paskiepytų tas tęsiasi iki 4,5 mėnesių. Negana to, tuo pat metu slopinamas ir nespecifinis organizmo reaktyvumas (komplemento surišimo sistema, interferono, lizocimo gamyba, leukocitų fagocitarinė funkcija). Beje, imunosupresijos pikas būna apie 15 dieną po skiepijimo. Interferono slopinimas išlieka iki 6 mėn.
Būtent pastaroji fazė nulemia tai, jog paskiepyti vaikai linkę dažniau ir sunkiau sirgti „paprastomis“ infekcinėmis ligomis."

" Vakcinos pakeičia imunines sistemos atsaką padarydamos ilgalaikę žalą. Vakcinose esantys negyvi ir gyvi virusai ir bakterijos uždeda ilgalaikę naštą ant imuninės sistemos. Kai kurie mokslininkai mano, kad pastovus antikūnių cirkuliavimas kraujotakoje (dėl vakcinos sukeltos simuliacijos) žaloja imuninę ir nervų sistemas. Tai labai alina ir silpnina imuninę sistemą ir priveda iki autoimuninių ligų, kaip reumatoidinis artritas ir kt.
Kita problema yra tai, kad vakcinų sukelta imuninės sistemos simuliacija tęsiasi ilgą laiką. Tai dėl vakcinoje esančių adžiuvantų. Adžiuvantai lieka audiniuose ir taip stimuliuoja juose esančias imunines ląsteles. Kai esant natūraliai infekcijai imuninė reakcija yra trumpalaikė ir tik kol infekciją, virusas, bakteriją yra neutralizuojama,po to imuninis atsakas iš karto sumažėja. Ir tai apsaugo nuo sveikų ląstelių sunaikinimo ir apsaugo nuo autoimuninių reakcijų kaip reumatoidinis artritas, išsėtinė sklerozė."

Užteks gal pradžiai...

Ačiū. Tekste daug teiginių, tačiau galbūt po straipsniais buvo nuorodų į tyrimus, kuriuose buvo stebėtas kad ir to paties interferono kiekio sumažėjimas
P.S pirmoji gaunama(ir kontraversiškiausia) vakcina- BCG, veikia būtent į ląstelinio imuniteto stimuliaciją

Apie tyrimus tai pagrindžiančius nuorodų nebuvo.Gal tuose straipsniuose ir kiek sutirštintos spalvos,bet esminiai dalykai vis tiek teisingi ir atspindi skiepų veikimo mechanizmą

Matot, esminius dalykus- ty svarbiausius straipsnio akcentus, kiekvienas susidės sau savaip. O štai čia tos vietos, kuriose "sutirštintos spalvos" tampa labai netgi reikšmingomis.