Dienos sentencijos, gražios, pamokančios

Būna dienų, kai jautiesi balandžiu, o būna ir tokių, kai atrodo, jog esi paminklas

“Visiškai nesvarbu, iš kur jūs atėjote. Svarbiausia yra, kur jūs einate” - Brian Tracy.

Man labai patinka Mikės Pūkuotuko citatos, tokios mielos ir kartais atrodo naivios, bet kiekvienoj galima įžvelgti gilesnę prasmę
Verčiau iš anglų kalbos tai atleisk jei kas ne taip

Jeigu tu gyvensi šimtą metų, aš norėčiau gyventi šimtą metų be vienos dienos, tada man netektų gyvent be tavęs nei vienos dienos.

Jeigu kada nors išauš rytojus kai mes nebūsime kartu... Yra kaikas ką tu privalai visada atsiminti. Tu esi drąsesnis negu manai, stipresnis negu atrodai, ir protingesnis negu galvoji. Bet svarbiausias dalykas yra tas, kad net jeigu mes ir esam atskirai... aš visada būsiu su tavimi. (Knysliuko žodžiai Pūkuotukui)

Jeigu kada nors ateis tokia diena kai mes negalėsime būti kartu, laikyk mane savo širdyje, aš pasiliksiu ten amžinai.

Tu negali visada sėdėti savo miško kampe ir laukti kol kiti ateis pas tave. Kartais tu pats turi eiti pas juos.

Prižadėk man, kad niekada manęs nepamirš, nes jeigu manyčiau, kad pamirši, aš niekada neišeičiau.

Vien dėl to, kad gyvūnas yra didelis dar nereiškia, kad jam nereikia švelnumo; kad ir koks didelis atrodytų Tigras, prisimink jis trokšta tiek pat švelnumo kaip ir Kengūra.

tikrai verti demesio zodziai..

Jis buvo geras žmogus blogą to žodžio prasme. - M.Tvenas

Kad diena būtų šviesesnė visoms laukiančioms

Pirmasis pavasario rytas nebuvo gražus... Pilkas, slogus, purkšnojantis lietumi. Dar plikas medžių šakas protarpiais blaškė gūsingas vėjas. Reti praeiviai gūrino įtraukę galvas į paltų apykakles, mašinos prašniokšdavo per gatvėje nusidriekusias balas, sukeldamos mažučius purvinus fontanus.
"Tarsi ruduo" - pamaniau, nenoriai ruošdamasi išeiti.
Skubėjau gatve nesidairydama aplink, akis nudūrusi po kojomis - kad neįsilipčiau į balas. "Koks bjaurus, koks purvinas pasaulis", niūriai mintijau.
Staiga, nežinia kodėl, pajutau norą sustoti ir atsisukti.
Jis buvo ką tik išniręs iš už posūkio. Ėjo tiesiai, lengvai, iškėlęs galvą, - visa jo povyza buvo kupina džiugesio, tiesiog spindėjo nerūpestingumu. Nė iš tolo nepanėšėjo į piktas, susitraukusias žmogystas - tokia buvau ir aš pati, - dūlinančias gatve tą rytą. Mano žvilgsnis tarsi magnetas lipte prilipo prie jo. Buvo nesmagu taip spoksoti į žmogų, kurio visai nepažįstu, bet - keista - negalėjau atitraukti nuo jo akių, negalėjau nusisukti ir eiti toliau, kaip ėjusi. O jis jau buvo vos per kelis metrus. Sustojo priešais, tarsi būtų ėjęs kaip tik pas mane. Sutrikusi žiūrėjau į jo gražų veidą, akis, spindinčias šiluma, šypseną..... šiek tiek valiūkišką, tarsi besierzinančią iš manęs, bet tuo pačiu - šiltą ir draugišką. Tik dabar pastebėjau, kad jis vilki tik lengvus marškinius, besiplaikstančius vėjyje, tokias pat kelnes, - tarsi dargana ir vėjas jam būtų visai nė motais. Galvojau, kad turiu kažką jam pasakyti, kažkaip pasiteisinti dėl savo kvailo spoksojimo, bet mintys buvo išsiblaškiusios, o žodžiai kažkur prapuolę. Todėl tik tylėjau ir žvelgiau į jo skaisčiai mėlynas akis, ne, veikiau - grimzdau į jas, tarsi žengčiau į kitą erdvę, į kitą realybę... Jo ilgi, banguoti, žali plaukai, plazdantys vėjyje, lietė mano skruostus, keldami lengvus malonius šiurpuliukus. Jaučiau, kad tirpstu šiltame lengvame džiugesyje....
Kai atsipeikėjau, jis buvo dingęs. Tarsi jo nei būti nebuvo. Tačiau kažkas buvo kitaip, nei iki tol, kol jį pamačiau.... Oras kvepėjo gaiviau.... Vėjas buvo lengvesnis ir šiltesnis... Debesų proskynose švysčiojo saulė.... Paukščiai džiugiais balsais kleketavo aplink.... Net mašinos, rodos, šypsojosi ir draugiškai mirkčiojo lempomis...

Taip į mane atėjo pavasaris

Du kartus negyvename, bet yra daug žmonių, kurie ir vieną kartą gyventi nemoka.
Fridrichas Riukertas

Vienam džiaugtis liūdna (G. E. Lesingas)

Vaikus reikia ne tik aprūpinti materialiai, jie dar turi būti laimingi.
(B. Kelermanas)

Mama ne profesija, mama - gyvenimo būdas. Labai prasmingas ir džiaugsmingas

Niekada nepamiršk: tai ne tavo sumanymas, kad gyveni, ir kad kvėpuoji, sprendimas ne tavo.

Niekada nepamiršk: tai kito mintis, kad tu gyveni, ir kad kvėpuoti gali - Jo dovana tau.

Niekada nepamiršk: taip niekas negalvoja ir nejaučia ir nesielgia kaip tu, ir niekas nesišypso, kaip tu dabar šypsais.

Niekada nepamiršk: niekas nemato lygiai tokio pat dangaus kaip tu, ir niekad visko nežinos, ką tu žinai.

Butent ko ieskojau... cia apie mane....