Aistrų atvėsinimui, keletas istorijų iš anų laikų:
Aš turėjau nuostabią klasės auklėtoją ponią Stasę. Ji turėjo du sūnus. Vienas jų labai gerai mokėsi, o antras buvo prie tinginio. Būdavo jam galvoj tik futbolas, pamokų daryt nereikia ir pan. Galiausiai baigėsi mokslo metai ir jaunėlį palieka antriems metams. Jis skundžiasi, kad palieka, o motina į tai, kad nesimokai - tai ir palieka. O jis atgal- tai kad aš mokytojos sūnus, neturi teisės manęs palikti. O motina sako, kad turi. Ir paliko, ir nėjo motina maldaut, kad perkeltų į aukštesnę klasę. O kita mūsų mokyklos mokytoja lakstė paskui mokytojus, kad jos sūneliui išvestų gerus pažymius 12 klasėj. Išvedė, geriausiai baigęs abiturientas ir t.t. Rezultatas: neigiamas pažymys iš stojamojo. Ir viskas sustojo į savo vietas.
Mūsų kieme buvo tokia Rūta, jai buvo 7 metai. Ankščiau kažkaip visi žaisdavom vienam kieme. Visi kartu. Kaimynų dukra dar atsivesdavo dvi mažas sesutes. Mes jom padėdavom kepti smėlio pyragėlius, nors jau amžius nelabai tas buvo. O ta Rūta visada į kiemą ateidavo su mama, mama atsisėsdavo ant suoliuko ir šalimais pasidėdavo diržą. Ne, nemušdavo savo Rūtytės (taip ji vadino savo dukrą), o tik jos skriaudėjus. Nors niekas ten jos neskriausdavo, dažniausiai pirma pradėdavo, o kai kas nors duodavo atgal, tuoj močia prišokdavo su diržu. Kartą ji mane mane pradėjo tampyt už plaukų, aš tik kumštį jai parodžiau ir jau gavau. Kartą kaimynų dviejų metukų dukra paėmė tos Rūtos kastuvėlį, už svetimo žaislo ėmimą, net mažajai Rūtos močia sudavė. Tada mūsų kaimynė kreipėsi į miliciją ir moteris buvo nubausta. Taip kad ir anais laikais buvo galima bausti suaugusius už netinkamą elgesį prieš vaikus.
Pažinojau vieną mergaitę, kurią motina už kiekvieną mažmožį mušdavo. Tarkim, jei nusikeikdavo ar ką nors sudaužydavo. O kad šunį nunešus į purvą įmurkdė nei žodžio nepasakė. Tai irgi ne auklėjimas. Jos gyvenimas tikrai nesusiklostė, nuo 15 metų raita per vyrus eina.
Kitoj šeimoj tėvas griežtai auklėjo, už kiekvieną dvejetą po dešimt kirčių diržu duodavo. Jų šeimoj visi vaikai išsilavinę ir viskas tvarkoj.
O kitoj šeimoj vaikas buvo lepinamas, viskas jam galima, nugi vyras. Paaugęs nusivedė šunį maudyt į šalitiniuotą upelį ir tol maudė, kol šis mirtinai sušalo, kačiukam akis išbadydavo, o jei pasakydavo motina, kad pjaus vištą- tai net pasakot negaliu, ką padarydavo, per daug žiauru. Užaugo grynas sadistas.
Taip kad ne būtinai mušamas vaikas užaugs durnas, o nemušamas- idealus.
Jei visiems patiktų vienas ir tas pats, būtų labai nuobodu gyventi.
Išminčiai kalba, nes turi ką pasakyti, o kvailiai nes turi kažką pasakyti Platonas.
.Naminukas pukuotas ir l.isdykes,baisiai megsta pasisavint ne vietoj padetus daiktus 
.Pamenat Kuzia ir Nafania?Papildyta:
Pamenu tuos fainulkinus.
