Ką rinktis: CP ar natūralų gimdymą?

Ui neee... Tikrai ne vienintelė rizika tas įpjovimas. Gali ir sulaužyt, ir išnarint betraukdami, visko pasitaiko... O tokiu būdu gimęs vaikas turi didesnę tikimybę pasigaut kvėpavimo takų infekciją pirmomis gyvenimo paromis, nei natūraliai gimęs.
Kiek skaičiau visokių straipsnių, tai po cezario miršta daugiau gimdyvių nei po natūralaus gimdymo.
Dėl cerebrinio paralyžiaus... Vaikas dar moters įsčiose gali susirgt ta liga ir jau gimt su ja, tad tai ne visad natūralaus gimdymo pasėkmė.

Gimdyma issauke mano organizmas. Nebuvau skatinama. Kai atvykau i ligonine- kaklelis buvo atsiveres jau 4 cm. Apsidziaugiau, kad mano kancios baigesi ir as gausiu epidura. Po puses val.- 6 cm. o gyditojo, kuris dare epidura, nebuvo, nes tuo metu vyko trys cezariai. Dar po puses val-8 ir as supratau, kad jo is vis negausiu. Kadangi tai buvo mano antras gimdymas, zinojau ko tiketis ir nepraradau sveikos nuovokos. Kol atsidarinejo kaklelis stovejau isikibusi i vyra, per pati stumima-gulejau. Atidziai klausiau ka sako akusere. Mintyse vis kartojau sau, kad skausmas pasibaigs, kad dabar svarbu nesuzalot saves ir vaikucio. Per viena saremi man liepe stumti po tris kartus. Iki paties galo neplysau, nes jauciau akuseres pirstus masazuojant mano tarpviete. Jinai net kartojo, kad turi zirkles po ranka, bet kazkodel nekirpo...
Toliau tik mano itarimai: Man prasidejo baisus kraujavimas. Atsirado gyditojas, kuris i mane kiso rankas ir plese tai kas neisejo savaime. Manau, kad tuo metu ir buvau suplesyta. Visa ta laika, kol jis mane darinejo kaukiau is skausmo ir sliauziau tolyn nuo jo.
Ne tik nuo organismo priklauso kaip praeis gimdymas, bet ir nuo i kokio sundaktario rankas papulsit. As papuoliau i neskrupulingas negro rankas. Kai jis baige eavo darba, pati akusere tyliai i ausi pasnibzdejo, kad jie dirba labai brutualiai ir atsiprase.
Kas del chemijos cezario metu, tai nezinau kas geriau. Vaikutis chemijos gauna ir be cezario. Nuskausminamieji skiriami mamai po gimdymo- keliauja i pieneli.

[quote=Jersey,2010 07 13, 22:15]
, tačiau rinktis cezarį jei nėra priežasties rimtos medicininės manau yra kiek savanaudiška Ir nereikia pasakot, kad tai darytumėt dėl vaiko - nu rimtai, juk pirmiausia visa tai dėl savęs

Kad ir del saves... Kas cia blogo? Moterys, gyvenat tik viena karta. Kodel pamirstat save? Juk kad vaikuti gimdysi kanciose, niekas uz tai nepasakys aciu. Niekas neprisegs ordino, kai prasides komplikacijos, issmuks gimda, ar vyresnio amziaus budama nelaikysi slapimo. Ka sako gyditojai- nedirbk sunkiai, nekilnok daug, bet juk visos zinom, kad realiam gyvenime moteriai tenka daug didesnis kruvis negu vyrui. Tegu ir bus jis pats paciausias pasauly, bet juk nebegiosi kaskart prasydama, brangusis pakelk ta ar ana. O kaip darbe? Nemanau, kad darbdavys labai megtu to ar ano negalincia darbuotoja. O kaip del santykiu su antraja puse? Nu nesakykit, kad pagimdzius du ir daugiau vaiku niekas nepasikeicia. Skaiciau daug istoriju, kai moterys prasidejus pogimdyvinem komplikacijom ima gedytis saves, vengia kalbeti su partneriu ir stumia ji nuo saves. Is cia prasideda nesutarimai. Kencia sutuoktiniai, kencia moters psichine busena, kencia vaikai.
Gal but as matau tik balta ir juoda, bet mes moterys linkusios per daug save atiduoti kitiems. Posakis, kad moteris ir sutverta gimdyti labai jau radikalus. Moteris yra lygi vyrui. Kaip ir jis, jinai turi lygia teise gyventi pilnaverti gyvenima ir nereikia manyti, kad pagimdytas vaikelis jusu finisas.Toliau reikia ji uzauginti geru zmogumi. O kaip suformuoti pilnaverte asmenybe, kai pati mama po visu traumu ir komplikaciju nebesijaucia pilnaverte???

Del Vaiko traumu per cezari- nera jokios reiksmingos statistikos ne tik Lt, bet ir pasauly, tai kudikiui patirt trauma per cezari rizika yra tiesiog pernelyg menkute; cia labiau gandai gasdinimai..

Del kvepavimo taku infekcijos- yra jau labai daug irodymu, kad jos atsiranda per anksti gimusiam vaikuciui nepriklausomai nuo gimdymo budo. Jei operacija daroma 39-41 savaitem, rizika ne didesne nei per naturalu.

Del cerebrinio paralyziaus- tu teisi- net 40 proc ligos atveju lemia nestumas, taciau 20 proc nat. gimdymo metu man atrodo reiksmingas skaicius.


De

Man keista isvis skaityti ta svarstyma 'gal cezaris geriau', jei anot mediku gebate pagimdyti naturaliai ir tam kliuciu nera.
Man vienu metu sake, kad gal prireiks cezario, tai buvo kosmaras. Kaip tik atvirksciai, Cezaris buvo daug aspektu pavojingesnis uz naturalu gimdyma. Tada grizus puse interneto perskaiciau.
Veliau kai pasake, kad galiu gimdyt naturaliai, palengvejo.

Ar jus manote medikai siaip sau visur skalambyja, kad naturalus gimdymas yra absoliuciai vienareiksmiskai geriau nei cezaris?

Nesuprantu kokio velnio reikia prisigalvoti kazkokiu komplikaciju, kai ju turbut ir nebus. Nebent jusu gydytojas mano kitaip. Cia man primena ta pasaka apie bobele kuri dar negimus vaikui verke, kad ant jo uzkris kirvis kabantis virs lovos.

Zodziu as gimdziau naturaliai, o kaip sakiau draugei buvo atliktas Cezaris - pastoviai man verkdavo paskambinus, kad kaip tau gerai, kad naturaliai, skundes tikrai ilgai, kad skauda randa, dar ten kazka. Laiminga nebuvo.
Aplink esanciu moteru patirtis gimdziusiu naturaliai taip pat normali arba gera.

Hemangioma ir hematoma(kraujosrūva) skirtingi dalykai. Pirmosios iš tiesų yra įgimtos, tai tam tikri kraujagysliniai darinukai. Hematoma- kraujo išsiliejimas į kitus audinius, aptariamu atveju-po naujagimio galvytės oda.

Supratau, tačiau turbūt pirmųjų pasitauko daug dažniau ar ne?
Papildyta:
[quote=Sima_kaj,2010 07 13, 18:03]
[quote=Jersey,2010 07 13, 22:15]
, tačiau rinktis cezarį jei nėra priežasties rimtos medicininės manau yra kiek savanaudiška Ir nereikia pasakot, kad tai darytumėt dėl vaiko - nu rimtai, juk pirmiausia visa tai dėl savęs

Kad ir del saves... Kas cia blogo? Moterys, gyvenat tik viena karta. Kodel pamirstat save? Juk kad vaikuti gimdysi kanciose, niekas uz tai nepasakys aciu. Niekas neprisegs ordino, kai prasides komplikacijos, issmuks gimda, ar vyresnio amziaus budama nelaikysi slapimo.
[/quote]

Nieko blogo jei atvirai tai pripažįsti, o ne vidinės kaltės jausmo vedina bandote tai dangstyti "vaiko gerove" O kad pūslė nelaikys - tai ji juk gali nelaikyt ir aplamai nuo pačio nėštumo, juk vaikas augdamas įsčiose spaudžia visus organus, tame tarpe ir pūslę Viskas išsistumdo - nereikia to nurašyt stūmimui gimdant natūraliai. Apie lytinį gyvenimą jau rašiau - man rodos čia yra daugiau nei tik natūralaus gimdymo pasekmė. Pagimdžiau du ir seksas vis dar nuostabus - žinoma kai yra noras, nes pirmais mėnesiais po gimdymo nuovargis nuo bemiegių naktų daro savo. Regis čia daugiau moters baimės ir kompleksai dėl bendrai nuo nėštumo pasikeitusio kūno vaizdo ir tiek, o ne dėl to kad kažkas išsitampė
Aš neesu prieš cezarį, jokiais būdais, tik kažkaip nesuprantu kuomet moterys pirmą kartą gimdydamos ir galėdamos tai gimdyti natūraliai renkasi peilį. Čia tik baimė ir jokiais atliktais moksliniais tyrimais niekas neįrodys kitaip. O kančiose gimdyt nereikia, yra gi nuskausminamieji

Na siaip jau tema yra skirta diskusijai apie pasirinkima, tai ir diskutuojam, pliusai, minusai, rizikos. O patirtys yra ivairios, toli grazu ne tik normalios ir geros.
Kas del gydytoju vienareiksmio agitavimo pries cezari, man tai idomus klausimas. Siaip yra internete ideta daryta gydytoju apklausa, kur didzioji dalis vis del to pasisako, kad moterys galetu rinktis ir Cezari. Be to, ne karta girdejsu, kad patys gydytojai daznai gimdo cezariu, bet kiek cia tiesos- nezinau. Mano asmenine nuomone, gydytojai ziuri per daug profesiskai ir mediviniskai, tiesiog operacija pries fiziologini procesa, ir nepamasto apie psichologines traumas, pasekmes ateities gyvenimui, itaka seimai ir kitoms socislinems pasekmems. Apskritai Lietuvoje labai truksta demesio sioms sritims po bet kokiu med problemu...

Pellagija jei taip stresuoji dėl gimdymo tuomet gal tikrai rinkis cezarį, bet kokiu atveju dabar patiriamas nerimas ir stresas gali persiduot tavo mažąjam

Tik aš va dabar čia sau galvoju, jei taip pasirinkčiau cezarį, nors nebūtų absoliučiai jokio tam reikalo ir būtų komplikacijos ar neduok D kas nors vaikučiui - juk taip gali būt ir natūraliai gimdant ar ne (tikimybė yra visada) ar galėčiau sau nepriekaištaut dėl tokio pasirinkimo Bet čia tik mano durna natūra tokia ir tiek

[quote=Sima_kaj,2010 07 14, 00:03]
[quote=Jersey,2010 07 13, 22:15]
, tačiau rinktis cezarį jei nėra priežasties rimtos medicininės manau yra kiek savanaudiška Ir nereikia pasakot, kad tai darytumėt dėl vaiko - nu rimtai, juk pirmiausia visa tai dėl savęs

Kad ir del saves... Kas cia blogo? Moterys, gyvenat tik viena karta. Kodel pamirstat save? Juk kad vaikuti gimdysi kanciose, niekas uz tai nepasakys aciu. Niekas neprisegs ordino, kai prasides komplikacijos, issmuks gimda, ar vyresnio amziaus budama nelaikysi slapimo. Ka sako gyditojai- nedirbk sunkiai, nekilnok daug, bet juk visos zinom, kad realiam gyvenime moteriai tenka daug didesnis kruvis negu vyrui. Tegu ir bus jis pats paciausias pasauly, bet juk nebegiosi kaskart prasydama, brangusis pakelk ta ar ana. O kaip darbe? Nemanau, kad darbdavys labai megtu to ar ano negalincia darbuotoja. O kaip del santykiu su antraja puse? Nu nesakykit, kad pagimdzius du ir daugiau vaiku niekas nepasikeicia. Skaiciau daug istoriju, kai moterys prasidejus pogimdyvinem komplikacijom ima gedytis saves, vengia kalbeti su partneriu ir stumia ji nuo saves. Is cia prasideda nesutarimai. Kencia sutuoktiniai, kencia moters psichine busena, kencia vaikai.
Gal but as matau tik balta ir juoda, bet mes moterys linkusios per daug save atiduoti kitiems. Posakis, kad moteris ir sutverta gimdyti labai jau radikalus. Moteris yra lygi vyrui. Kaip ir jis, jinai turi lygia teise gyventi pilnaverti gyvenima ir nereikia manyti, kad pagimdytas vaikelis jusu finisas.Toliau reikia ji uzauginti geru zmogumi. O kaip suformuoti pilnaverte asmenybe, kai pati mama po visu traumu ir komplikaciju nebesijaucia pilnaverte???
[/quote]
Šlapimo nelaikymas kamuoja ir bevaikes vyresnio amžiaus moteris. Sunkiai nekilnoju, nes tiesiog nėra ką - jei reikia baldus perstumdyt, tą daro vyras, iš parduotuvės, kai reikia kažko daugiau, taip pat jis, skalbinius džiausto taip pat vyras... ai dar daug ką, kur reikia kelt, nešt sunkumus, daro jis. Darbe... Nagi nuo darbo pobūdžio priklauso, man sunkiausias dalykas, kurį ten reikia kelt - segtuvas Nors nelabai supratau, prie ko čia tie visi sunkumų kilnojimai...
Pagimdžiau tris - seksas geresnis, nei kada nors buvo, nes neužtenka turėt elastingus raumenys viduje, kad gaut/suteikt malonumą. Nežinau, kaip būtų, jei labai ten kažkas išsitampytų ir tai trukdytų, gal operacijai ryžčiaus?....
Po bet kokių traumų tik nuo žmogaus priklauso, kokį jis gyvenimą gyvens.
Deja, gimdymas tai rizika. Kad ir kaip gimdytum. Bijot vilkų - į mišką neit....
Ir moteris nėra lygi vyrui, kaip ir vyras nėra lygus moteriai. Jie skirtingi ir tų skirtumų dėka geba papildyt vienas kitą.

Gimdžiau su cezariu, natūraliai nebandžiau ir nebandyčiau Bijojau ne skausmo, bijojau pasekmių. Pasekmių nėra, kuo labai džiaugiuosi. Žinoma, galbūt ir natūralaus gimdymo metu to nebūtų įvykę, tačiau aš nelinkusi rizikuoti. Dabar visiems laikams atsikračiau didžiausios savo gyvenimo baimės (mano motinai tuoj pat po gimdymo prasidėjo baisūs galvos skausmai ir jie tebesitęsia, be to klaikiai bijojau dėl akių) O pakalbėjusi su ne viena natūraliai gimdžiusia drauge supratau, kad man pooperacinis laikotarpis praėjo daug geriau nei joms ,antrą dieną lipau laiptais, trečią dieną supau dukrytę, randas sugijo kuo puikiausiai ir jo beveik nebesimato O ir pats pasiruošimas operacijai - ramiai nuvažiavai, nusiteikei, be jokio streso - ar jau, o gal dar ne???važiuoti ? Nevažiuoti..
Išsiplėčiau Išvada tokia, kad reikėtų moterims leisti rinktis...

Nesidomėjau, kokia statistika. Vienai moteriai iš artimųjų rato atliko extra cezarį, vaikui jo metu buvo išnarintas petys. Ir nėra tai tušti gazdinimai.
Ir gimdyvių mirštamumas didesnis po cezario operacijos, nei po natūralaus gimdymo.
Per anksti gimusieji apskritai daug problemų su sveikata turi.
Labai kabinies į tą galimybę, kad cezaris būtų atliktas, tarsi į kokį išsigelbėjimą....