mano vyras vyresnis uz mane 16 metu, o drauge mes 6. Psichologam nepritariu, nes nei man tevo reikejo nei dar kazko, tiesiog pati puikiai zinau priezasti, nes su bendraamziais man visada budavo neidomu, o daznai ir nejauku, nes truko jiems proto, brandos ir t.t. visuomenes nuomone man neidomi, o aplinkiniai zino, kad visais atvejais geriau patyleti ir su manimi nesivelti i diskusijas sia tema, nes greitai bus nokautuoti, kadangi pritruksta svariu argumentu, o visokie postringavimai apie vaikus naslaicius, psichologines problemas, kvapus ir pan. man kelia tik sypsena ir gaila taip mastanciuju, nes juos varzo ribotumas ir mintis, jog tvirtos seimos pagrindas yra geras sexas ir bendraamzis vyras salia

gyvenimas labai megsta iskresti mums pokstus ir sugriauti musu stereotipus. manau, kad visi mes augame skirtingose aplinkose, lavinames, augame kaip asmenybes, todel labai svarbu, kad salia butu zmogus, kuris puoseletu panasias vertybes, augtu ir tobuletu drauge, o amzius cia jau negriezia pirma skrybkela

o del skyrybu bendrai, na, paanalizuokite skyrybu priezastis, juk dazniausiai nesutampa xarakteriai, pries vestuves sutampa, o nugyvenus kuri laika drauge-jau nebe

o viskas labai paprasta, daznai zmones pamirsta, kad ir sukurus seima reikia augti, tobuleti, bet daznai vienas is sutuoktiniu, dazniausiai moterys, ir lieka tame pradiniame taske, o vyras eina i prieki, tad po kurio laiko ir atsiranda tie nesutapimai.cia as rasau is savo patirties ir pastebejimu...