QUOTE(idommi @ 2007 01 03, 15:39)
Mes ėjom išpažinties penktadienį vakare, o šeštadienį tuokėmės.
Kuo rimčiausiai vardinau savo nuodėmėles ir... na, pasakiau, kad nesilaikiau skaistybės iki vestuvių

Tai tas
senučiukas kunigėlis klausė
kiek kartų, kaip ir kada!!!!!! Pamatęs, kad apšalau

sako, jei darai nuodėmę, tai tšuri žinoti kiek ir kada bei gailėtis...
Kaip jums vaizdelis?
Gerai, kad tuokė ne tas pats kunigas
Šitą skaitei?
QUOTE(svete @ 2007 01 04, 22:43)
Man ne geriau, todel ir eisu ispazinties. Nesuvokiu ispazinties kaip raporto. Pas protinga kuniga. Ar pokalbi su psichologu irgi suvoki kaip raporta? O sau pamastyti as ir taip kasdiena galiu, nebutina i baznycia eiti del to.
Jei renkuosi kataliku baznycia, tai tenka rinktis tokia, kokia ji yra, su visom taisyklem, tradicijom ir panasiai - arba eiti kitur, jei kitur labiau priimtina. Arba kurti nauja baznycia su savo tvarka - bus taip, kaip tik panoresi ir visi soks pagal tavo dudele ir sumastymus

Nesiruosiu savo tvarkos ivedineti du tukstancius metu gyvuojancioj baznycioj ir
ne man spresti, kas geriau, o kas ne. Per simtmecius nusistovejo tam tikros tradicijos, tai ir
as jau kaip nors prisitaikysiu.
Nesuprantu, juk niekas nevercia - nesinori, nepriimtina, taigi yra kitokiu religiju ir baznyciu - gal ten labiau patiks. Ir raportuoti nereikes. Reikes gal kazko kito Ar cia ir baigiasi mandrumas - .
kur as kitur eisiu, ai geriau busiu, kaip visi? Gal isdriskim buti savimi?
O nesi girdėjusi, kad būtent katalikų bažnyčios jaunesnieji kunigai taip ir pataria? Sako, svarbu, kad gailiesi ir sau pripažįsti, o ne kunigėliui į ausį spjaudai (kunigo žodžiai!).
Kokia priešprieša tavo žodžiuose.