Įkraunama...
Įkraunama...

tėvas... nebuvo jis tėvu

QUOTE(pašnekutė @ 2009 02 16, 19:50)
Tik kaip toje galvoje susidėliot ir rast tikrai rimtą pasiteisinimą pačiai prieš save, kodėl jo nepasiimu? Va su tuo ir kankinuos... Na, nesu aš Motina Tersė, bet...


Kaip rast pasiteisinimą? Ogi paprastai- pasirinkimas arba aukoti savo tėvo "laimę" (nors tavąja jis nesirūpino), arba savo šeimos ir savo pačios ramybę. Šiaip suprantu, kad ši problema yra tik Tavo galvoje. Slaugyti tokį žmogų yra nepakeliamai sunku, tuo labiau, kai jis Tau nėra toks jau ir artimas ir mylimas. O toks žmogus gali gyventi dar labai ilgai. Gailestis čia neturėtų būti tas motyvas, pastūmėjantis šiam žingsniui. Galvok ne tik apie savo kažkokią atsakomybę ir gailestį. Jei jį pasiimtum, tai būtų didžiulis, sunkus darbas ne tik Tau, bet ir visai šeimai. Beprotiškai sunku galbūt ne vieneriems metams.
Atsakyti
QUOTE(pašnekutė @ 2009 02 16, 20:50)
Tik kaip toje galvoje susidėliot ir rast tikrai rimtą pasiteisinimą pačiai prieš save, kodėl jo nepasiimu? Va su tuo ir kankinuos... Na, nesu aš Motina Tersė, bet...


Aš padėsiu rasti pasiteisinimą. Negalvok apie tai, ką jis tau davė ir ko nedavė, ką skriaudė ir ko neskriaudė. Palik visus tuos moralinius psichologinius dalykus nuošaly. Galvok grynai apie fizinius - tą nuolatinę priežūrą, kurią turėsi suteikti senam žmogui. Būna žmonės palieka (na nerandu tinkamesnio žodžio) savo tėvus senelių namuose, nors jie ir buvo geri tėvai, vien dėl to, kad patys negalėtų jais tinkamai pasirūpinti. Reikalinga nuolatinė kvalifikuota priežiūra - ar galėsite ją suteikti? Ar turėdama mažą vaiką, sugebėsite dar ir šokinėti apie tėvą, kuriam to dėmesio gal ir daugiau reikia? Ar galų gale finansiškai išgalėsite, gal net reiktų samdyti kokią ateinančią slaugę ar panašiai? Kalbu iš asmeninės patirties, kai mano mama, kai neturėjo darbo, savo namuose prižiūrėjo anytą, kuriai buvo reikalinga panaši priežiūra.
Ir dar, sakau, palieku visus tuos moralinius dalykus nuošaly, kiek vyresnis žmogus turi neišsakytų minčių ir kaip jums tektų visą tą bagažą vilkti.
Manau, kad geriausia išeitis, kad tėvas liktų senelių namuose, o jūs, žinoma, nepamirštumėte jo ir jį lankytumėte. Visgi tėvas, kaip kad ir pati sakot...
Atsakyti
Dėl pažadų tai topas buvo,kai pažadėjo braižybos namų darbus paaiškinti.Sutiko kaimyną,prisisiurbė ir atėjo toks girtas,už sienos laikos kad nenugriūti ir sako-na kur tie tavo namų darbai..Vos iš kambario jį tada išgrūdau.
Aš taip manau,kad imti jį pas save jokiu būdu negalima,bet jei reikėtų už globos namus mokėti-tai ko gero vaikams tektų...bet čia tik pinigai...O jei sąžinė graužia-pritariu,tikrai galima aplankyti,kuo nors skanesniu palepinti,dovanėlę kokią nuvežti-sąžinė kiek aprims.Tik jokiu būdu santykių nesiaiškinti,kodėl jis buvo toks o ne anoks.
Atsakyti
QUOTE(Akra @ 2009 02 16, 19:08)
As siulyciau palikti viska taip, kaip yra, nes priimdama ji i savo seima jus mintimis griztumete atgal i praeiti ir tai jus slegtu.....kam dar gadinti savo, savo seimos  dabarti, ateiti. O jusu tevas ko nusipelne, ta ir gavo ir manau jis taip nieko ir nesuprato, nepasimoke is savo klaidu...

as irgi palikciau viska taip, kaip yra.. unsure.gif
Atsakyti
QUOTE(Dileta @ 2009 02 16, 21:05)
Dėl pažadų tai topas buvo,kai pažadėjo braižybos namų darbus paaiškinti.Sutiko kaimyną,prisisiurbė ir atėjo toks girtas,už sienos laikos kad nenugriūti ir sako-na kur tie tavo namų darbai..Vos iš kambario jį tada išgrūdau.
Aš taip manau,kad imti jį pas save jokiu būdu negalima,bet jei reikėtų už globos namus mokėti-tai ko gero vaikams tektų...bet čia tik pinigai...O jei sąžinė graužia-pritariu,tikrai galima aplankyti,kuo nors skanesniu palepinti,dovanėlę kokią nuvežti-sąžinė kiek aprims.Tik jokiu būdu santykių nesiaiškinti,kodėl jis buvo toks o ne anoks.


Na, mokėt tai neturėtų priklausyt, bent jau teisiškai: jis alimentų nemokėjo - kaip rašiau, mama iš karto buvo atsisakius, o ir pats nejautė jokios pareigos bent lituką primest. Jį globojo mano pusbrolis, kuriam už tai buvo prižadėtas sklypelis su tuo varganu pastatėliu. Ar tai buvo įteisinta - niekada nesidomėjau, nes nepretendavau ir nepretenduoju į šį turtą. Taigi, manau, kad mokėti turėtų globėjas - paveldėtojas. Ir ar ne dėl to mokėjimo dabar norima, kad tėvą pasiimčiau aš? Kodėl iki šiol pas mane nenorėjo?
Atsakyti
QUOTE(pašnekutė @ 2009 02 16, 21:19)
Na, mokėt tai neturėtų priklausyt, bent jau teisiškai: jis alimentų nemokėjo - kaip rašiau, mama iš karto buvo atsisakius, o ir pats nejautė jokios pareigos bent lituką primest. Jį globojo mano pusbrolis, kuriam už tai buvo prižadėtas sklypelis su tuo varganu pastatėliu. Ar tai buvo įteisinta - niekada nesidomėjau, nes nepretendavau ir nepretenduoju į šį turtą. Taigi, manau, kad mokėti turėtų globėjas - paveldėtojas. Ir ar ne dėl to mokėjimo dabar norima, kad tėvą pasiimčiau aš? Kodėl iki šiol pas mane nenorėjo?

O tu vienturtė?
Beja, pastovėti už save nėra lengva, bet kartais reikia. Palikčiau viską taip kaip yra. Lai pusbrolis ima su visais ,,turtais"
Mokėti jam, nereikia, bet slauga nemažai kainuoja g.gif
Atsakyti
QUOTE(pašnekutė @ 2009 02 16, 19:50)
Na, gert jis jau nebepajėgia ir jam reikia nuolatinės priežiūros, pampersus keist. Vyras - nei už, nei prieš. Mato, kad man sunku apsispręst, bet ir pats nežino, kaip būtų geriau - toks "gerietis", negali nepadėti vargstančiam... Ir aš katalikiškai auklėta - padėti vargdieniams, o čia... širdis nelinksta... Na, nors persiplėšk...

tai jau tik neužsikrauk šitos priežiūros sau ant galvos


QUOTE(pašnekutė @ 2009 02 16, 20:19)
Kodėl iki šiol pas mane nenorėjo?

todėl,kad ten jo niekas neklauso ir nebijo,o grįžęs pas tave galvoja pasijusiąs valdovu
Atsakyti
mano tevai irgi buvo issiskyre, nors as daznai pas ji nuvaziuodavau, nebuvo jis angelas. po insulto mano mama ji priziurejo, paskui jai insultas, tevas ligoninen...as net po 15 metu atsimenu, kaip seseles kalbejo:pasiima xx namo?ne i seneliu namus isveza" as dabar ji net kapinese rankomis atkasciau, kad jis taptu gyvu doh.gif doh.gif kazkodel mes tik tada susimastom, kai kazko netenkam ax.gif ax.gif
Atsakyti
Paskaičiau nuo...iki.... Pas mane analogiška situacija. Na gal kiek trumpesnė. Tėvai išsiskyrę jau 23 metai, mano tėvas įšėjo pas jauną žmoną, net 15 m. jaunesne. Pagyveno 2 m. liko sūnus, prisiteisė ta "ponia" jo butuką, o jis liko kaip ir gatvėje. Bet anais laikas sugebėjo (su mamos mano pagalba) susiveikti bendrabučio tipo butuką. Gyveno žmogus linksmai, įvairaus plauko moterys, draugai, alkoholis ir t.t. Kviečiau ir aš ir į išleistuves ir į vestuves. Praėjo laikas. Guli jis dabar slaugos namuose, vienas...paralyžuotas. Buvau nuėjusi, aplankau, bet tik tiek.... Atsiradi jo giminė kuri pas tėvą kas dieną vaikšto, pasiima jo pensija. Man labai jo gaila, bet vat širdyje niekas nekirba...nėra jausmo jokio...Ir tie atsiminimai iš vaikystės tokie jau "kūdi", tik baimė,kad negrįžtų tėvas girtas ir nemuštų mamos. O mušdavo ir dar kaip.....
Tai tiek.... Nueik, aplankyk , pati geriau jausises ir nebus "sąžinės priekaištų".
Stiprybės tau 4u.gif
Atsakyti
sapniukass, na... autorė rašo,kad jos tėčiui reikia spec. priežiūros...tam,kadją suteiktų-tai ji net dirbt neglėtų... nes kas priešingu atveju jam pamperą pakeistų? o kaip žmpogui būt visą dieną apsiš...? biški sesutėms pamoki ir prižiūri jos tuos senukus mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(liūtuke @ 2009 02 16, 22:20)
O tu vienturtė?
Palikčiau viską taip kaip yra. Lai pusbrolis ima su visais ,,turtais"
Mokėti jam, nereikia, bet slauga nemažai kainuoja  g.gif


Likau vienturtė, kaip sakiau - sesuo maža mirė. O dėl mokėjimo - girdėjau, kad tie senelių namai pasiima globotinių pensijas, jiem duoda į rankas gal 20 procentų, kad turėtų kažkiek saviems poerikiams. Bet tiksliai nežinau...
Papildyta:
QUOTE(sapniukass @ 2009 02 16, 22:46)
mano tevai irgi buvo issiskyre, nors as daznai pas ji nuvaziuodavau, nebuvo jis angelas. po insulto mano mama ji priziurejo, paskui jai insultas, tevas ligoninen...as net po 15 metu atsimenu, kaip seseles kalbejo:pasiima xx namo?ne i seneliu namus isveza" as dabar ji net kapinese rankomis atkasciau, kad jis taptu gyvu doh.gif  doh.gif kazkodel mes tik tada susimastom, kai kazko netenkam ax.gif  ax.gif


Na, jei teisingai supratau Jūsų mintį...

Dėl to "kasimo" - man net į būsimas laidotuves uždrausta ateit. doh.gif Raštiškai. Na, notariškai nepatvirtinta, bet mintis labai jau aiški. Tai ką jau ten imsi "kasti" doh.gif

O netekau aš jau labai seniai. Taip seniai, kad net nepamenu, kad būčiau turėjus. Tas žmogus, kuris vadinamas tėvu, man asociavosi ne su saugiais namais, o su grėsme, pavojum ir agresija bei melu. Netenki žmogaus nebūtinai tik tada, kai jis miršta. Labai gerai žinau Jūsų aprašytą jausmą, kai viską padarytum, kad mielas žmogus tik gyventų.
Deja, savo tėvui to nejaučiu. Kaip nebūtų liūdna tai pripažinti. Nelinkiu jam blogo, jaučių pareigą pagelbėt, bet ne daugiau verysad.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo pašnekutė: 17 vasario 2009 - 08:31
Mano istorija panaši - dar prisimenu mamą su broliuku ant rankų ir tėvą su peiliu, nors man tuomet buvo 4 metukai. Tai beja mano pats pirmutinis prisiminimas verysad.gif Prisimenu skandalus, grąsinimus. Tėvai išsiskyrė kai man buvo 13. Ir nustojau egzistuoti. Kažkada bandė sveikintis gatvėje, bet apsimečiau, kad nepažįstu... Neseniai buvau susitikusi, bet pasirodo, nepažinau... Dabar mielai aplankyčiau tėvą, jei tik jis grabe gulėtų. Daug kas nuėjo užmarštin, bet neapykanta liko. Ir randai, kai matau tėvus gatve einančius su mažom dukrytėm. Už jokius pinigus neišduočiau savęs ir savo motinos - nepakrutinčiau dėl jo nei pirštelio!!!
Atsakyti