Kaip faina kad daugelis jau islauke to momento kada greitai vaziuos pas savo meiles
as tai kai persikrausciau ten, tai labai laiminga buvau

bet po kurio laiko pradejo labai trukti draugiu

Mb suprato mane kuo puikiausiai, visada su manimi buvo ir neidavo net pas draugus. na po kiek laiko pripratau, bet vistiek liudnoka, ypac kai MB darbe ar univere. Dar kas sunku tai kad is naujo reikia priprasti prie aplinkos, tu paciu padruotuviu. Juk LT zinojau kas, kur, kaip geriau. O ten jau reikejo ieskoti kur,ka nupirkti. Nors pries tai atostogoms daznai ten vaziuodavau, ir atrode viska zinau, bet nea
O siuo metu atvaziavau i LT keliems menesiams, ir jau nei draugiu man reikia nei parduotuviu, nieko, jau noriu atgal pas MB

MB sake na pasinaudok gerai siuo laiku, juk veliau nezinai kada grisi, su draugemis praleisk daugiau laiko juk taip ju ilgejaisi. Na o man vistiek buna uzeina liudniadieniai. Bet veliau pagalvoju, juk greitaii laikelis prabegs ir vel busime kartu

o kol kas dziaugsiuosi draugemis ir Lietuvele