draugystė per atstumą tikrai turi savo žavesio!
linkiu jums gražios draugystės!
kai pradėjau draugauti su savo dabar jau ex, jis po pusmečio įstojo mokytis užsienin.. tuomet galvojau, kad laikas ir atstumas padarys savo.. ir neskausmingai išsiskirsime.. bet per tą laiką draugystė ir jausmai labai sustiprėjo.. nors mus skyre 1000km, matydavomės bent kartą per mėnesį.. tai jis grįždavo, tai aš nuvažiuodavau.. po metų jis iškeliavo dar toliau - 8000km.. tuomet juokingai arti man atrodė tie buvę 1000km! ir kadangi tuo metu sunkiai įsivaizdavau tokį tolimą išsiskyrimą, nuvažiavau pas jį.. šiuo metu jis lt, o mes jau atskirai.. bet tikrai ne atstumas dėl to kaltas..
draugystė per atstumą tikrai turi savo žavesio!
linkiu jums gražios draugystės!
draugystė per atstumą tikrai turi savo žavesio!
linkiu jums gražios draugystės!
Kai girdziu istorijas apie tai, kad zmones skiria keli tukstanciai km, pradedu galvot, kad visgi 300 km tai nera labai ir daug
As jau pradedu priprast prie to atstumo, dziaugiuosi kiekviena akimirka praleista su juo ilgesys irgi turi savo grozio, o jei bus lemta kadanors ir tas atstyumas sumazes, nors stengiuos negalvoti kaip kas galetu but,. Reikia megautis sia diena
As jau pradedu priprast prie to atstumo, dziaugiuosi kiekviena akimirka praleista su juo
ilgesys irgi turi savo grozio, o jei bus lemta kadanors ir tas atstyumas sumazes, nors stengiuos negalvoti kaip kas galetu but,. Reikia megautis sia diena
Jau 4 metus mus skiria apie 220 km atstumas susitinkam savaitgaliais, per šventes ir t.t.. žinoma, aš pabaigus studijas važiuosiu gyvent pas jį ir atstumas pasibaigs 
bet šiaip nieko blogo nematau.. kažkaip net nekilo kokių minčių, kad čia sunku, neįmanoma ar pan.. man savaime aišku, kad jei myli, tai pakentėsi ir viskas 
tačiau tikrai nenorėčiau jau baigus studijas, pasilikt tam pačiam mieste dirbt ir vėl per atstumą gyvent.. tada vistiek jau kiti rūpesčiai prasidėtų ir laiko nebebūtų...
susitinkam savaitgaliais, per šventes ir t.t.. žinoma, aš pabaigus studijas važiuosiu gyvent pas jį ir atstumas pasibaigs bet šiaip nieko blogo nematau.. kažkaip net nekilo kokių minčių, kad čia sunku, neįmanoma ar pan.. man savaime aišku, kad jei myli, tai pakentėsi ir viskas tačiau tikrai nenorėčiau jau baigus studijas, pasilikt tam pačiam mieste dirbt ir vėl per atstumą gyvent.. tada vistiek jau kiti rūpesčiai prasidėtų ir laiko nebebūtų...
Sveikos,
perskaiciau Jusu istorijas, nusprendziau pasidalinti savaja jau daugiau nei metai laiko matau savo mylimaji tik kas du ar net tris menesius, jis darbuojasi Danijoje ir Lietuvoje pabuna tik dvi savaites. Labai sunku istikruju ir kai pagalvoji, tai niekam tikrai nelinkiu to kesti, tokio laukimo. Taciau galiu teigti, kad joks atstumas negali sugriauti tikru santykiu ir tvirto tarpusavio rysio. Aciu Dievui yra siais laikais toks dalykas kaip Skype, tai kiekviena miela vakara abu leidziam su ausinem prie kameru, prakalbam po 4valandas per vakarus kartais dar daugiau savaitgaliais, siunciu jam i uzsieni kasdien daud sms'u. zodziu rysi stengiames palaikyti ir puoseleti savo santykius. Tokiems santykiams tereikia dvieju dideliu sirdziu ir abieju noro. Pati sau linkiu stiprybes....
Sekmes, merginos, nenusiminkit, viskas imanoma... mylekit..tikekit..ir laukit....
perskaiciau Jusu istorijas, nusprendziau pasidalinti savaja
jau daugiau nei metai laiko matau savo mylimaji tik kas du ar net tris menesius, jis darbuojasi Danijoje ir Lietuvoje pabuna tik dvi savaites. Labai sunku istikruju ir kai pagalvoji, tai niekam tikrai nelinkiu to kesti, tokio laukimo. Taciau galiu teigti, kad joks atstumas negali sugriauti tikru santykiu ir tvirto tarpusavio rysio. Aciu Dievui yra siais laikais toks dalykas kaip Skype, tai kiekviena miela vakara abu leidziam su ausinem prie kameru, prakalbam po 4valandas per vakarus kartais dar daugiau savaitgaliais, siunciu jam i uzsieni kasdien daud sms'u. zodziu rysi stengiames palaikyti ir puoseleti savo santykius. Tokiems santykiams tereikia dvieju dideliu sirdziu ir abieju noro. Pati sau linkiu stiprybes....Sekmes, merginos, nenusiminkit, viskas imanoma... mylekit..tikekit..ir laukit....
pries kelis metus, maniskiui teko tikrai nemazai keliauti del darbo reikalu, tai vos istveriau. sakem, kad jeigu kada vel teks, tai darysim viska, kad kartu butume, gal as vaziuosiu pas ji, gal galvosim, kad darbo kito bandyti ieskoti, kad tik nereiktu taip gyventi 
del atstumo, tai man atrodo, kad jau jokio skirtumo, ar 300km ar 3000 km, vis tiek vakarais negali apkabinti ir prisiglausti vakarais
del atstumo, tai man atrodo, kad jau jokio skirtumo, ar 300km ar 3000 km, vis tiek vakarais negali apkabinti ir prisiglausti vakarais
As jau beveik metai, kaip draugauju "per atstuma", skiria tik 100 km, ir matomes kas penkta diena, nes MB darbo grafiaks toks.. Man sunkiausia vakarais buna...
Bet as turiu sunu is pirmos santuokos, rupesciu ir naminio klegesio pakanka
O dar i sportuka einu kiek imanoma vakarais, taigi manau, mielosios, svarbiausia tureti kuo daugiau megiamos veiklos, tada ir tas laukimas neprailgsta 
Bet as turiu sunu is pirmos santuokos, rupesciu ir naminio klegesio pakanka
O dar i sportuka einu kiek imanoma vakarais, taigi manau, mielosios, svarbiausia tureti kuo daugiau megiamos veiklos, tada ir tas laukimas neprailgsta
QUOTE(Chanelle @ 2009 02 21, 16:11)
del atstumo, tai man atrodo, kad jau jokio skirtumo, ar 300km ar 3000 km, vis tiek vakarais negali apkabinti ir prisiglausti vakarais
nesutinku, kad jokio skirtumo ar 300 ar 3000
300 gali įveikti, kad ir tą patį baisiai sunkų ir ilgų vakarą (aišku, jei yra auto 
), na o jei ir nėra, savaitgaliais be didesnių sunkumų įmanoma susitikt ir kainuoja ne 1000 ir ne 100lt. ir va čia skirtumas irgi didelis jau kai 3000 tai neprilakstysi nei vakarais nei savaitgaliais
QUOTE(studenčiukė @ 2009 02 19, 16:33)
Kai pradėjom draugauti, mus skyrė 2000km, taip praėjo pusmetis. Dabar jau esam tam pačiam mieste ir tikrai abu tuo džiaugiamės, bet atstumas davė ir gerų dalykų: įsitikinom, kad tikrai norim būt kartu, net jei ir nėra labai lengva 
Dabar jau esam tam pačiam mieste ir tikrai abu tuo džiaugiamės, bet atstumas davė ir gerų dalykų: įsitikinom, kad tikrai norim būt kartu, net jei ir nėra labai lengva 
100% pritariu Mus su draugu jau 5men skiria 2300 km. Daug.... Bet ka padarysi, kol kas negalim but kartu, stengiames kiek galima dazniau susitikt, bet ne viskas priklauso tik nuo musu noru.
draugavom n metu per 300km.ilgas ir sunkus buvo tas ilgesys,bet aisku jis ir graziaja puse turejo.issiskyrem del ne vienos priezasties,taciau atstumo buvimas nepadejo svelniai tariant santykius saugoti...visgi manau,kad nuolatiniai ilgi santykiai per atstuma nera gerai.kuris laikas del kokiu tai aplinkybiu yra viena,taciau nuolatinis toks bendravimas ir zinojimas,kad kitaip artimiausius 5metus nebus,yra varginantis.kai nebematai sviesos tunelio gale,tai ir meile ima atrodyt tarsi iliuzija,netikra ir nereikalinga.zodziu,kas per daug,tas nesveika:)))
visgi daug poru taip bendrauja ir stengiasi matyti to privalumus.sekmes jums!
visgi daug poru taip bendrauja ir stengiasi matyti to privalumus.sekmes jums!
Pasidalinsiu ir aš savo patirtimi Mus skiria 2000km. Mums abiems yra labai SUNKU. Matomės kartą per 3 mėnesius. Kol kas situacijos pakeisti negalime. Jeigu būtų suteikta tokia pat galimybė antrą kartą gyvenime, kokią pateikė dabar likimas - tikrai nenorėčiau jokių draugysčių, meilių per atstumą!!!
Mus skiria 2000km. Mums abiems yra labai SUNKU. Matomės kartą per 3 mėnesius. Kol kas situacijos pakeisti negalime. Jeigu būtų suteikta tokia pat galimybė antrą kartą gyvenime, kokią pateikė dabar likimas - tikrai nenorėčiau jokių draugysčių, meilių per atstumą!!!
as kaip cia jau ir minejau taip pat per 3menesius karta savaji matau, bet jei butu antra karta galima pasirinkti, pasirinkciau ta pati nes nuostabu zmogu sutikau ir zinau, kad to ko laukiu, yra verta to laukimo 
nes nuostabu zmogu sutikau ir zinau, kad to ko laukiu, yra verta to laukimo
