QUOTE(uarda @ 2022 05 01, 13:54)
1)Apie jūs nuolat rašo užsienio spaudą? Oho, kaip spejat? Šiaip tokie žmonės daug dirba. Aš pažįstu vieną moterį, tai jai nėra kada "sėdėti" forumuose. Apie ją rašo tik LT, niekas sutikimo jos neklausia. Nori, nenori-raso. Na bet ji ir ne pries. Tai ji sako, kad jai 24 val./paroje neužtenka. Miega ji 5 val.
2)Aš akcentuoju izymuma spaudoje, kas nusipelne visuomenei. Reikia rašyti, kad žinotų žmonės. Apie sportininkus, mokslininkus, menininkus, gydytojus ir t.t. ir užsienio spaudoje irgi reikia. Iš kur kitaip sužinosime? Jūs manot kitaip? Pvz. Laimėjo lietuvis prizinę vietą, nereiktų informuoti visuomenę?
Tai saket, kad nepažįstate tokių, kurie nori, kad juos viešintu.
3) mano kaimynė dėkoja gydytojams, kad ją pagydė. Tai baisi liga, jos gydymas ir t.t.
Dar karta. Kalba ėjo apie tai, kad ne viskas priklauso nuo mūsų noru, sprandimu. Nors mums ir atrodo, kad mes kažką sprendžiam.
4) keista, kad to nezinojote. Ligų prognozes. Mes kalbėjom tik apie jūsų nesąmoningus sukius. Moonte kalbėjo apie tai, kad visi iššūkiai išsprendžiami. O uarda rašo kad ne, ne visi. Daug kas nuo mūsų nepriklauso. Gaila, kad nesuprantat.. supratot? Apie ligų eiga jūs net nejalbejot.
5) dar kartą:
kai ką galime padaryti mes patys, bet ne viską.
Reikia atsakyti sau į klausimą ar realistiški yra tie tikslai...
Rusė? Mama lyg lietuvė, tėvas ukrainietis, o jūs rusė?
Zinot Uarda, skaitant tamstos mintis, as suabejojai jusu metu kiekiu ir ar tikrai turite vaikus... na kazkaip gyvenimiska patirtis turetu itakoti. Is esmes, as nieko naujo nerasau, net nieko ypatingo, elementarius dalykus.
1. Pradekime nuo pat pradziu. Jus bandete suabejoti manuoju sekmingumu. TAm kad irodyti kad as neva nesekminga, jus paminejote spauda.
Jus rimtai galvojate, kad zmogaus sekmingumas yra matuojamas nuo to kiek kartu apie ji aprase spauda? Jus rimtai taip galvojate?
Jus rimtai galvojate, kas sekmingi zmones siekia viesumo? Rimtai?
Dabar pastebejau, kad pradejote akcentuoti uzsieno spauda. Cia bus maytit jei Lietuvos spauda tai sekmingumo lygis nelygis...
Is esmes, ka jus cia bandote irodyti?
Del tu darbo valandu. AS niekam nesu isipareigojus. Susirgus, savo versla perleidau talentingiems savo mokiniams. Jie puikiai darbuojasi. Va siuo metu esu Vilniuje, nes jie pakviete. Dziaugiuosi, kad as dar jiems reikalinga. Sirdis dziaugiuosi matyti, kaip jiems puikiai sekasi ir tai, kad mano "kudikis" su manimi nemirs.
Jus nelyginke savo drauges su manimi, ji ne as, o as ne ji. Jusu drauge taip dirbdama, tikiu pasieks daug. Gerbiu tokius zmones, nes as zinau, tokio darbo kaina.
2. Manau, pirmam skyriuje viskas aprasyta, kartotis nera prasmes.
3. O as maciau savo akimis stebuklus, kuriuos sukure zmones, kurie nepasidave ir sieke savo tiksla. Taip, buna, kad kovoje su mirtimi pralosia. Bet kai viena "kovotoju" man sake, kas zino kiek as buciau gyvenusi, jei nebuciau kovojusi, siekusi kad gyventi. Ciajei kalbesime apie mirtinas ligas.
Jei kalbesime apie gyvenima, tai cia svajonems ir ju igyvendinimui ribu nera.
4. Uarda, vel vizginat uodega. Buvo pradeta kalbeti apie gyvenima. Jus pradejote ieskoti islygu. As pilnai tikiu, kad neva mano mintys jums atrodo, kaip sukiai. Galimai todel jus gyvenat taip, kaip gyvenat, o as gyvenu taip, kaip as. Kiekvienai pagal musu nuopelnus ir pagal musu galimybes. O visa tai tiesiogiai priklauso nuo musu.
5. As nezinau, kaip kiti, kazkaip manau, kad diduma zmoniu adekvatus, sugeba atskirti kas realu, o kas ne. Kita vertus, o kas dabar pasakys ties kur tas neva realumas prasideda ir ties kuo baigiasi, jei ne svajokliai, suprask nerealistai, greiciausiai zmonija neskraidytu ir po vandeniu neplaukiotu.
************
O del manes, mano anytai pakako, kad mano tevas rusakalbis karo dalyvis, kuris okupavo Lietuva. Per tokius kaip jis, jos seimos nariai buvo represuoti. Jai buvo vienodai rusai, ukrainieciai, baltarusiai, nos turkmenai... Rusais buvo vadinami visi sovietu armijos kariai.
As ja puikiai suprantu, suprato ir mano tevas, kuris patare man, tai priimti pagarbiai, kaip duotybe. Tai pasekme, kuri itakojo mano santikius su anyta. Bet gink Die as niekada su ja nesipykau, bet ir i dusia nelindau.
Tas pats lauks rusus, po karo Ukrainoje.
Bet, kaip cia nedavus peno uardai pasidarkyti. Bet as turejau ir turiu anytai pretenzijas. Del to, kad mano vyras budamas paaugliu ziauriai, ziauriai sunkiai dirbo. Dirbo taip, kad kita diena negalejo pakelti sauksto, kad pavalgyti sriubos. Dabar turi problemas su stuburu. Piktinuosi ir del to, kad paaugli nusiunte pas traktorista su puslitriu naminukes. Tasai vienas gerti nenorejo, nugirde vaika, is serijos, na tu jau tikras vyras, sesk...
Bet sito as jai nepasakiau. Uzbegant uardai uz akiu, ne neisbaimes, o is meiles ir pagarbos vyrui ir savo sunui. O ir beprasmika, kas buvo nesugrazinsi, o tarpusavio santikiams pakenksi, o tai tiesiogiai itakos man brangius zmones.
Manyciau, ties tuo ir baigiam. Kaip jus ten rasete, jusu gi tikslas ne tam, kad suprasti ka as parasiau