Esmė, kad niekada nereik keisti žmogaus, su kuriuo gyveni. Reik jį priimti. Aišku, su tais "patinka", "nepatinka" kažkiek poveikis daromas, bet tai švelni priemonė.O įmanoma is vis keisti zmogu? Kažin kaip? Burtų lazdele pamojavus?


Nu viršūnė....
Skaityti svetimus dienorascius...manyti, kad vaikai turi buti idealūs visame kame....taip apie vaikus gali nusisneketi tik ju neturintys. Nu ttikrai.... tik pirstu prie smilkinio galima butu pasukioti.
Mano vyro dienorastis stalciuje prie lovos. Gyvenime nebuvo kilusi mintis šniukštinėti. Fui...fui....tik menkystos lenda I svetimus dienorascius.
Tau, monteverta, negeda skaityti svetimus dienorascius? Ir lysti I vyro asmenine erdvę? Ar ru jam neleidi tureti 'savo laiko' ir erdves? Koki teliuką tu cia pasiemei i vyrus? Greiciausiai del to nuo saves ir nepaleidi 24/7, nes zinai, kad ras geriau.
Fui...monteverte, kaip žema...skaityti svetimus dienorascius...fui fui....
Zinai...pastebejau, kad apie vaikus tu labai negraziai rasai visada. Tau jie per stori, per durni, savizudziai, tarciokai ir visokie kitokie. Labai didelę trauma turejqi vaikysteje. Tave ziauriai bulino vaikai visur?
Svetimus?
Rimtai tavo vyras rašo dienoraštį? Kaip idomu, pas mus niekas dienoraščių nerašo, nėra ką skaityti.
O šiaip šnekames, kiek kas nori šnekėtis, pasipasakoti. Aš asmeniškai nelabai turiu, ka nuo šeimos, vyro slėpti, o tu turi?
Jei tau dienorastis asocijuojasi su paslaptimis, tai man taves labai gaila. Sypranru, kad nelabai gaudaisi ka ten galima rasyti
Bet is kitos puses, jei tu neturi nuo vyro savo mazu moterisku paslapciu, tai tu, kaip atversta knyga.Vyrams tokios knygos neidomios. Nors yra visokiu vyru. Kiekvienas puodas turi savo dangti.
Tu savo vaiku ar vyro dienorascius pasislepus skaitytum, jei tokie butu?
Na, manau, visi žinom, kas yra dienoraščiai. Jei nenori, kad juos skaitytų vyras ar žmona, vadinasi ten yra kažkas ką norima nuslėpti, ne? Jei nėra, ka slėpti, rasai ir duodi skaityti, kokios bedos? Man is vis pati dienoraščio idėja tokia keista. Bet jei kam padada, tai šaunu.
Ne, neturiu jokių moteriškų ar nemoteriškų paslapčių, bet nu neatsibosta tam vyrui nors tu ką.
Ar skaityčiau? Nežinau, tikriausiai, jei kur netyčia pamatyčiau. Esu labai smalsus žmogus.
nebesvaik, naujųjų snaigučių filosofijos
du žmonės turi nuolat augti kartu, stengtis prisitaikyti maksimaliai ir susišlifuoti iki kuo didesnio apvalumo be aštrių kampų, o ne priimti vienas kito kažkokias ydas, keistenybes ar pan.
Papildyta:
gerai, jei dar tik dviese, o jei yra vaikai? vienas rėks kam tu tą vaikui leidi, kitas rėks o kodėl ne? kam tu tą vaikui duodi, kitas o kodėl ne? durdomas garantuotas
pas vieną garsią porą gi teigiama, kad nuo to ir prasidėjo skyrybos, kai abu susiriejo facebooke, vienas už vieną, kitas už kitą dalyką
Augti kartu ir gražiai bendrauti yra ok, kaip ir sutarti dėl bendrų vaikų auklėjimo principų, bet, jei imtų vyras mano kąsnius skaičiuot ar neleistų torto prie kavos/vyno taurės ar net ne vienos kartais...nu be ryšio.
Neturi vienas žmogus reguliuoti kitam ką jam valgyt, ką jam dirbt ar nedirbt, kokiu užsiimt hobiu ir pnš.
Žmonės juk atskiri sutvėrimai ir jie turi savos erdvės turėti. Vaikai, beje, irgi žmonės su savom erdvės ir teisėm.
Mano vaikas rašo dienoraštį, bet aš tikrai neskaitysiu. Su vaikais reik kalbėtis, ryšį palaikyti, pastebėti, jei kažkas neok (pasikeitė nuotaikos, jei vaikas liūdnas, užsidaręs ir pnš.) ir klausti, padėti jam, o ne po dienoraščius knistis.
Na, manau, visi žinom, kas yra dienoraščiai. Jei nenori, kad juos skaitytų vyras ar žmona, vadinasi ten yra kažkas ką norima nuslėpti, ne? Jei nėra, ka slėpti, rasai ir duodi skaityti, kokios bedos? Man is vis pati dienoraščio idėja tokia keista. Bet jei kam padada, tai šaunu.
Ne, neturiu jokių moteriškų ar nemoteriškų paslapčių, bet nu neatsibosta tam vyrui nors tu ką.
Ar skaityčiau? Nežinau, tikriausiai, jei kur netyčia pamatyčiau. Esu labai smalsus žmogus.
Dienoraštis yra asmeniška. Tik to žmogaus. Tam jis ir dienoraštis. Skaityti galima tik tokiu atveju, jei pats žmogus duotų/norėtų kažką, kad paskaitytum.
Kaip ir telefono info. Jei lb.smalsu kažkas, reiktų paprašyti, kad duotų paskaityti. Mes taip darom kartais. Tiesiog paprasčiau, negu pasakoti