Lietuvybė, patriotizmas, ksenofobija

ir aš identišką istoriją žinau, tik kad nežuvo, o netgi pats mirė
taip vienas sūnus vis lakstė pas mamą pagal kiekvieną jos skambutį, vis sprendė mamos "bėdas", kol pats gavo širdies smūgį 60-ies dar neturėdamas, ir mirė dar ne iš karto, 20 dienų ligoninėje kamavosi, o mama ir po jo mirties gyvuoja n metų
gyvūnijos pasaulyje iš viso vaikai niekada nieko tėvams neprivalo, užaugina juos, jie išeina/išskrenda ir bai bai, tiek žinių

man patinka Airijoje tokia, tradicija tureti granny annex, tai arba priestatas nedidelis prie namo arba atskiras maziukas namukas sode, nu kur buna dazniausiai miegamasis, maza virtuvele kartu su svetaine ir vonia. Tai kaip ir tevai ar vienas is tevu turi ir savo erdve, privatuma ir salia vaiku. Nes gyventi kartu su suaugusiais vaikais, ne visada gera ideja, buna marcios, zentai, anukai visiem manau reikia savo erdves, kad nesitrint per daug siknom
Papildyta:

va tame didele Lietuvos beda, Vilnius jau perkrautas, o visi kiti miesteliai, kaimukai tusti stovi, su savo infrastrukturom, mokyklos uzdaruinejamos. Liudna, kad valdzia del to visai nesuka sau galvos.

Airijoje visiskai nepriklauso kur gyveni, kad patektum i mokykla, bet i katalikiskas mokyklas pirmiausiai priima is tos parapijos, jei dalyvauji zinoma parapijos gyvenime,dar pirmenybe jei ten eina broliai seserys ar tevai ejo kazkada. Beja cia mokyklos visai neturi jokio ypareigojimo priimti mokini ir gali bet kad aismesti uz bloga elgesi, ko manau irgi Lietuvoje labai truksta, nes daznai mokytojam buna surstos rankos, del prastai besielgenciu.

beja, Airijoje nera registraciju
Papildyta:

tikriausiai vaiku nemaciau pas juos namuose, as nelabai ja gerai pazinojau, drauge pas ja kambari nuomavosi, tai tik maciau kelis kartus, bet taip lliudna buvo, kai isgirdau tada, kad ji zuvo, gera atrode moteris. Jau turi atsisakyti jauciu darbo, jei taip atsitinka, tikrai visur nebespesi pati slauga gana sunkus darbas ir kai artimas zmogus labai sekinanti.

Papildyta:

tai va, as suprantu elementaria pagalba ar net kur salia gyvenima,jei gerai sutaria, bet aukoti savo gyvenima del tevu, na kokia prasme, labai egoistai turetu buti tevai, jei to noretu. I prieki turi gyvenimas eiti, o ne atgal.

Kokie juokingi pasiteisinimai, kad tik nekaršinti savo tėvų.

na tu nori karsink, ne visi to nori, ir juo labiau ne visiem tevam to reikia, mes visi laisvi rinktis.
Tu asmeniskai noretum, jei tau rektu karsinimo, kad tavo sunus mestu darbus, nesirupintu seima, o tik tavim?

Ji tiesiog nesusidūrusi su tais juodaisiais scenarijais. Plius išvis jos motina kur, LT dar>

tu tikrai labai nedemesinga, gi rase jau seniai, kad mama parsiveze pas save.
Bet ne tame esme. Manau visi darom kaip norim, kaip musu tevai nori ir zinoma priklauso nuo sveikatos busenos, viena yra tik gyventi kartu ir padeti prie buities darbu, visai kas kita slaugyti gulinti ligoni, kur reikia ir ziuniu, kad pvz pragulos neatsirastu, vaistus suduoti, suleisti ar kokias kitas terapijas atlikti ir t.t.
yra zmoniu kurie tai sugeba labai gerai daryti, kiti nesugeba, juo labiau, kad ir fiziskai nelengva, priklauso ir nuo to senuko dydzio, charakterio ir t.t..

tu tikrai labai nedemesinga, gi rase jau seniai, kad mama parsiveze pas save.
Bet ne tame esme. Manau visi darom kaip norim, kaip musu tevai nori ir zinoma priklauso nuo sveikatos busenos, viena yra tik gyventi kartu ir padeti prie buities darbu, visai kas kita slaugyti gulinti ligoni, kur reikia ir ziuniu, kad pvz pragulos neatsirastu, vaistus suduoti, suleisti ar kokias kitas terapijas atlikti ir t.t.
yra zmoniu kurie tai sugeba labai gerai daryti, kiti nesugeba, juo labiau, kad ir fiziskai nelengva, priklauso ir nuo to senuko dydzio, charakterio ir t.t..

Neseku aš čia ištisai jūsų paklodžių. Tai jau mamos butą išparceliavo, kad atsivežė?

Tai kad ir slaugomi skirtingi. Vienas gulės kaip avinėlis, o kitas , žėk, dar ir bandys iš lovos lipt, be koordinacijos, rėks naktim dienom ir pan. 

Čia tik kalbi iš savo patirties. Pilna žmonių, kurie slaugo savo tėvus, tuo labiau ir sąlygos dabar neblogos tam.
Papildyta:

Pažįstu moterį, kuri buvo gana jauna ir darbą, vyra ir vaiką kita turėjo, bet rūpinosi savo neįgaliu vaiku. Vaiko slauga namuose tęsiasi jau virš 25 metu...
Papildyta:

tai gal eutanazija tokiais atvejais? Kam reikia tada svetimiems vargti, jeigu savi išmeta?
Papildyta:

Ateina į namus slaugytojos, sutvarko.
Papildyta:
Na, cirkai tęsiasi:
"Transneft“ gavo Lenkijos ir Vokietijos paraiškas 2023 m. naftos tiekimui"

Čia tik kalbi iš savo patirties. Pilna žmonių, kurie slaugo savo tėvus, tuo labiau ir sąlygos dabar neblogos tam.
Papildyta:
Pažįstu moterį, kuri buvo gana jauna ir darbą, vyra ir vaiką kita turėjo, bet rūpinosi savo neįgaliu vaiku. Vaiko slauga namuose tęsiasi jau virš 25 metu...
Papildyta:
tai gal eutanazija tokiais atvejais? Kam reikia tada svetimiems vargti, jeigu savi išmeta?
Papildyta:
Ateina į namus slaugytojos, sutvarko.

Rūpintis savo vaikais ir tėvais man visiškai skirtingi dalykas. Aš ir turiu pažįstama čia, kuri išėjo iš darbo, kad rūpintis savo dukra, ji jau suaugusi, bet su reta liga, nuo kurios jai vis blogiau ir vis sunkiau net vaikščioti. Bet tai kas kita, tai jos vaikas, tu jį gimdei už jį atsakingas ir net jo ligos iš dalies tavo atsakomybė. 

Tai as ta ir turiu omenyje, samdyti žmones, kas prižiūrės, o ne pačiam to imtis. O pačiam pabūti, pabendrauti, bet ne pilnai į tai pasinerti.

Tėvai gyveno kaip norėjo sveikata irgi prižiūrėjo kaip norėjo,tai ir senatvė tai jų susikurtas vaisius, vaikai niekaip už juos neatsakingi. Žinoma iš meiles ar pareigos rupinasi, tiek kiek gali, bet nemanau, kad reikia dėl to aukot gyvenima, na gal kažkam reikia gal karma tokia sunku pasakyti.

Dar gerai, jei tas slaugymas keli mėnesiai ar metai, du, o jei 10 metų ar daugiau? Jei tai psichinė negalia? Taigi pats išseksi ir susirgti sunkiai nuo pervargimo, streso ir t.t. 

Man tas pats. Močiutė, ar mama, ar vaikas, ar vyras. Visais rūpinsiuos kiek galėsiu...
Drauge 5 metus slaugė mama po insulto. Nk, toliau gyvena.
Nomeda Marčėnaitė irgi slaugo savo mamą. Aišku sunku, bet viskas įmanoma.

tai faktas, kad daro dar labai daug kas, is vis neseniai tik ir atsirado tokios paslaugos is kitu, dar neseniai visi tik patys slauge senus tevus ar kitus giminaicius. Pas mus gimineje nebuvo tokiu situaciju, kad rektu vaikam ilgai slaugyti, mociute mire ligonineje po nesekmingo kritimo ir prastai atliktos operacijos per kelias savaites, tai vaikai pakaitom ja priziurejo, seneli priziureti riekejo kelis menesius, tai mamos sesuo tuo uzsieme, nes mama dirbo cia Airijoje, dedziai tetos kai kurie sirgo, bet tai dazniausiai vyrai ar zmonos proziurejo, mano tetis mire nuo sirdies infarkto, bet jis pasirodo net jaudinosi del to, kad neapkrauti mus vaikus laidotoviu organizavimu, kai numirs.

Man asmeniskai ir mano mamai priimtiniau savas, savarankiskas gyvenimas kiek imanoma, neapkraunant vaiku. Na viskas pagal situacija aisku, nera vienos taisykles. Cia gal dar ir nuo seimos, gimines tradiciju priklauso?

Aišku situacijos skirtingos, kiekvienas skirtingai išgyvena sunkumus, santykiai šeimoje įvairūs ir pan. Bet neretai tie visi sunkumai hiperbolizuojami. Aš esu be galo dėkinga mamai, močiutei už rūpestį, už meilę, kiek jos man padejo/padeda ir pan. Mes lb glaudžiai bendraujame. Mama dažnai ateina pas mus. Jie man lb lb artimi žmonės. Aš niekaip negaleciau priduoti savo artimą žmogų mirti svetimoje aplinkoje tarp svetimų žmonių.... Dabar tikrai nemažai gana sveiku senolių gyvena senelių namuose. Na kaip ir vaiko negalėčiau priduoti į savaitinį darželį. Na aišku būna ir tokių situacijų, kur nėra kitos išeities. Bet taip retai būna. Nors žmogui jo problemos atrodo milžiniškos ir pateisina savo tokį elgesį. Žinau ne viena tokia mama.
Tai čia savaime aišku, kad nenorėtų nei viena mylinti mama apkrauti vaikus/anūkus. Bet iš savo pusės aš tikrai negalėčiau taip pasielgti, nors ir kaip mama nenorėtu... ir jeigu tu vaikų/anūkų yra ne vienas, ir neblogai gyvena, Na nzn kas maišo rūpintis savo artimu žmogumi.