QUOTE(-burbanti- @ 2022 08 06, 12:47)
As rasau faktais - ka tu rašei apie induizmą, kaip pritardavai montevertei apie pagoniska tikejimą. Zmogus, turintis viena tikejima, sitaip nesimetys per visus imanomus tikejim7s ir nerasys 'as issirinkau kas man reikia is visu tikejimu ir susikuriau savajį'. Tai vadinama politeizmu a panašia šaka, bet to pacio medzio.
Tau irgi gero savaitgalio. Einu savo dsrzoves laistyti...su laistytuvu...
Dar va toks pvz: tu niekad nebutum maciusi savo tevu, ir nori uzaugusi apie juos kazka suzinoti, klausineji artimuju, giminaiciu, kaimynu, draugu, kas juos pazinojo ir tau jie pasakoja ir visi siek tiek skirtingai.
Tai va taip as suprantu religijas, jei neturi tiesioginio rysio su Dievu, savo Kureju, tai belieka klausytis pasakojimu iv tarpininku- religiju, ka apie ji pasakys, kaip pamokys su juo bendrauti, pasakys, kas gyvenimo kelyje tinkama ir ne.
O Dievas gi vienas ir tas pats.
Apie pagoniska tikejima jau sakiau n kartu, zinau labai mazai ir net nezinau kuom Monteverte tiki, nes ji neivardina. Del religijos kaip tik mes su ja nemazai gincijomes, bet as gerbiu jos tikejima ir jos pasirinkima, kaip ir visu kitu zmoniu tikejimus. Man siaip patinka pats tas zodis lietuviskas "tikejimas". Tai tik ejimas, ejimas link Dievo, tokio kaip mes ji suprantam, nes suprasti pilnai su musu smegenim neimanoma. Todel visi turesim ta skritingo matymo kampa. ir visi ji turim butent savo tikejima, kad ir priklausom kai kurie iv religijom. ir tas Dievo suvokimas normalu kad keiciasi gyvenimo begyje, pazystam vsi labiau pasuai, save tuo paciu ir Dieva. Patiko vieno fiziko pasakymas, mes visatos pazystancios pacios save. Mes gi to pacio Dievo dalys.
As jau vakar pirma agurkiuka suvalgiau savo
Va Dievas man taip pasireiskia per saules patekejima, per pauksteliu giesmes, per augancius agurkus, tai musu realybe - si planeta, visata viskas tai Dievo dalys.
Papildyta:
QUOTE(Montekrista.back @ 2022 08 07, 10:46)
<p>Aukščiausiąjį ir dar visokių ten žemiau😅</p>
tie zemiau jau lyg paaiskinau, tera to auksciausio neparepiamo nesuvokiamo Dievo savybiu israiska.
Kaip pvz imtum vandeni ir vandens savybes ir apie jas kalbetum, pvz sakytum skystas, tai tas skystas ne kazkas atskiro nuo vandens, tai tik jo savybe.
Papildyta:
QUOTE(Montekrista.back @ 2022 08 06, 16:36)
Aš irgi, tai nereikia rintis tarp tikėjimų 😅</p>
Bet vis tiek pasirinkai, turi savo tikejima, t.y. tiki, kad Dievas neegzistuoja ir kad tu esi tik kuniska butybe, kad neturi sielos, dvasios ir numirusi paprasciausiai isnyksi.
Zmogus negyvena be savo tikejimo
Papildyta:
QUOTE(Maja Di @ 2022 08 06, 16:47)
Jo, kai netiki, kad yra kažkas danguj, tai jokia sekta neįtikins, kad yra kažkas kitas
.
Nu jokiem sukčiam nepasirašau, jokiom sveiko gyvenimo sektom
. Tikiu tuo, kas apčiuopiama. Ir nebūtina man maldaknygė, kad
žimočiau bendražmogiškus principus, kurių nepaminčiau ir kurie minimi toj knygiukštėj...
Sveikas gyvenimo mokymas nepaciuopiamas?
o is kur juos suzinojai?
Papildyta:
QUOTE(Maja Di @ 2022 08 06, 17:10)
Gal ir gražu, kiekvienas renkasi kaip jam gyvent, bet dabar ta bažnyčia taip nuvulgarinta, už pinigus kunigai ką tik nori padarys. Kai tikėjimas taip remiasi į pinigus tai neskanu pasidaro, be pinigų nei pakrykštisi, nei susituoksi nei numirsi. Gali būti tikintis iki kaulų smegenų, neturėsi kapeikų, fig tu kam reikalingas... Godūs tarpininkai tarp dievo ir žmogaus sugadina visą reikalą.
na nera jau taip, nereikia perdeti, zinoma yra paveiniu tokiu kunigu, nes jie irgi tik zmones. Bet tikrai yra tokiu, kurie suteiks Sakramentus ir be pinigu. Nuvyk prie progos i Kretinga pas pranciskonus pabendrauti, pamatysi ir kitokia baznycia.
Bet aukoti kiek gali tai reikia irgi, kazkaip gi reikia ir tas baznycias islaikyti ir kunigam kazka valgyti, jei nori atlikti apeigas pas juos, juos ir islaikyti reikia, na logiska manau.
Bet siaip mane tai irgi labai atkrate nuo baznycios lankymo suzinojus visas baisybes ka Airijoje dare dvasininku luomas, pinigai jau tik gelytes gaunasi, keik vaiku buvo isprievartauta keik likimu suluosinta. bet vis tiek nesuabsoliutinu, yra is tikro labai sauniu dvasininku, padedanciu zmonem. Bet nereikia tiketi dvasininkais, jie tik zmones.
Papildyta:
QUOTE(Montekrista.back @ 2022 08 06, 17:13)
<p>Na, aš tai tiesiog nesuprantu, kaip galima tikėti Dievu:) Tai taip naivu
</p>
kodel?
Papildyta:
QUOTE(Maja Di @ 2022 08 06, 18:27)
Gal ir gerai kai kažkuo tiki, pačiam žmogui lengviau gal. Kas tiki Kalėdų seneliu, kas Dievu, kas klanais ar sektos mokytojais....
Aš tai mokslu tikiu, tuo ką galima pačiupinėti
Tikrai taip.
Tai yra visiskai priesinga, nei yra mokslas
Mokslo esme netiketi, abejoti ir klausti klausimus, tikima tik tais dalykais, kuriu negali irodyti ar paneigti.
Meile netiki? Nemyli savo vaiku, vyro?
Papildyta:
QUOTE(Monteverte @ 2022 08 06, 21:33)
tai ir kad su tekstais dirbi meluoji? net tą?
kaip tu manai, jei žmogus tikėtų į tą Dievą, kuris yra tikras, tikrai egzistuoja ir atsišaukiantis žmonėms, tai ar galėtų žmogus žūti net ne šiaip kur, o būtent važiuodamas į kelionę, susijusią su Dievu? Normaliu atveju tai neįmanoma. Net senovėje, gūdžiais laikais, karų laikais pagal kronikas galima atsekti, kad tie, kurie tikrai turėjo ryšį su Dievais, išgyvendavo apie 80 metų.
Tai arba Dievas negirdi tų piligrimų, nes tie žmonės net nemoka prisišaukti Dievo arba paprasčiausiai būtent to jų įsivaizduojamo Dievo nėra, nes yra kiti, kurių jie nežino ar žinoti nenori
na taip panasu arba zmogus is tiesu to rysio neturejo, religija buvo tik del akiu ir kaip forma, be turinio arba toks jo likimas buvo, tiek ir skirta. Kartais sunku viska paaiskinti.
Papildyta:
QUOTE(Amadėja* @ 2022 08 06, 23:05)
Bet patogu kaip. Permeti atsakomybės dalį už savo gyvenimą, veikia kaip gera paichoterapija/meditacija ir dar kažkiek "verčia" būt geresniu.</p>
Bet ziurek ir netikintys Dievu permeta atsakomybe nuo saves pvz monetkrista sako, kad ne viskas nuo jos priklauso, o buna ir "sutapimu, atsitiktinumu".
vercia ar mokina? krikscionybe grista laisva valia ir pasirinkimu, tai jos esme, nuodeme pvz padaroma tik laisva valia ir samoningai. Kai esi laisvas rinktis ir renkiesi blogi, tai vadinasi nuodeme. Krikscionybe mokina atsakomybes butent uz savo veiksmus, pasirinkimus, niekas nenukrenta siaip is dangaus, kaip tik viska mes renkames pragara arba roju. O Dievo galime prasyti tik pagalbos.
Malda ir yra meditacija.