Tiek to, paaiškinsiu. Kokia baisi buvo sovietinė sistema, lyginant su laisvuoju pasauliu, pilnai supratau tik po Sovietų Sąjungos žlugimo, nepaisant to, kad namuose buvo nemažai knygų, vien už kurių turėjimą grėsė kalėjimas, kad tėvų draugai (V. Petkus ir A. Terleckas) buvo įkalinti arba uždaryti į psichiatrinė ligoninę, o T. Venclova buvo "vydvoren", kad tėvai nuolatos klausydavo "Radio Svoboda" ir kitus negerus balsus. Tiesiog įsivaizduokit triušiuką, kuris visą savo gyvenimą prasėdėjo narve, ir net negali įsivaizduoti, koks tas gyvenimas laisvėje.
Tai sako tuo metu kai gyvenot atrode jum visai geras ir saunus gyvenimas, teisingai supratau? Tai va butent ir as tai nuolat sakau. Gerai kad sutariam del to. Tik as to nesieju su jokia santvarka visose yra geru ir blogu dalyku. Tai samoningumo pokytis.
O samoningumas zinoma zmogaus nuolat keiciasi, nepriklausomai nuo santvarkos, laisve yra tik mumyse, ir ji priklauso nuo samoningumo dydzio. Ne pinigu kiekis, ne bananai ar zirneliai, ne galejimas laisvai nuovaziuoti i Turkijos kurortus, ne didesnis smutkiu pasirinkimas, ar senu masinu atvarymas is vakaru saliu, prideda laisves ar samoningumo.
Manau prie didejancio zmoniu samoningumo prisidejo internetas ir didesni ziniu, informaciju kiekiai, prieinami beveik kiekvienam vos ne apie viska pasaulyje. Kur kazkada reikejo prasyti knyga isspausdinti, parduoti, zmogui nusipirkti. Dabar daug informacijos prieinama keliu mygtuku paspaudimu. Sukelti moksliniai tyrimai, pasaulio nuajienos, net paprastu zmoniu isgyvenimai, buitis, santykiai video, audio, is viso pasaulio kampeliu, daug mitu, steriotipu sugriuva, kai pamatai kazka gyvai, kai suzinai is pirmu lupu. ir t.t.
