QUOTE(musik @ 2010 04 23, 08:35)
O as uz aborta

Manau jei man duotu maziau kaip 50% kad gims nesveikas vaikas daryciau aborta
O aš prieš, mano supratimu, tai sąlyginė meilė. Leisiu tau gyventi - jei sveikas. O jei nesveikas - "iš pasigailėjimo" tau pasirašysiu mirties nuosprendį. Koks čia dar gailestingumas nužudant? A la "nekokybiška prekė" - šiukšliadėžėn. Motinystė - kai myli besąlygiškai, saugai besąlygiškai tokį, koks yra. YPAČ silpnučiuką. Noras atsikratyti neįgalaus dažniausiai yra iš pasimetimo ir labiau iš rūpesčio savimi (kas dabar bus su MANO gyvenimu) nei vaiku. Nes tam ateinančiam vaikeliui reikia to, ko ir visiems - meilės ir rūpesčio. O ne, kad pašaukusi gyvenimui mama jam mirties nuosprendį paskelbtų dėl to, kad gavosi "nekokybiškas" ir dar trapesnis. O šiaip - vargu ar abortas psichinei sveikatai itin padeda. Kiek ateis ir kiek gyvens - ne mūsų reikalas. Mūsų - rūpintis. O savo vaiko nužudymu "iš humanizmo" sorry, bet netikiu. Jau nekalbant apie tai, kad n prigąsdintų (kad gims neįgalus) moterų, atsisakę pakelt ranką prieš savo vaiką, mėgaujasi motinyste susilaukę kuo sveikiausių vaikų. Beje, neįgalių susilaukusios taip pat motinystę gali išgyventi pilnutinai. Jei jau ateina, reiškia ne šiaip sau. O kokiam laikui - kitas klausimas. Ne mūsų. Mano supratimu gyvenimas dažniau šypsos tiems, kurie tai ką jis teikia priima be sąlygų. O kai atsiranda sąlygos, kartais "prisiveja" ir ganėtinai sunkios pamokos.
Geriau nepastokit, kol vaiką pasiruošę priimt tik su "sąlygom", o tai kažkaip baisu skaityt, kas laukia trapiausių...
O šiaip - nesibaiminkit dėl tų ligų. Nemalonu, bet... Svarbiausia jas gydyt (žinoma su medikais), nes vaikeliui labiau pakenkti gali ne ligos gydymas, o jos negydymas.