QUOTE(Amade @ 2011 06 14, 16:04)
as manau, kad mamos ar anytos kisasi tiek, kiek jus pacios leidziat.

Nebutina pyktis, tikrai galima rast "mandagiu" budu, kad isvengtumet nereikalingo auklejimo ir panasiai.
Is kitos puses ta bendravima su vienais ar kitais tevais reikia "auginti" nuo pat vedybu ar siaip savarankisko gyvenimo. Kiek esu pastebejus is savo aplinkos, kencia tos seimos, kurios ilga laika nutyli, bando itikt, susidraugaut, "mielai" bendrauja telefonu ir t.t., kol viena diena visa tai pradeda uzknist ir tada jau prasideda, kokia mama/anyta nesusipratele ir ikyri...
Na o as manau, kad anytos dazniausiai kisasi tiek, kiek leidzia ju sunus, deja

Mum buvo taip, as jo mama maciau tris kartus iki gimdymo, o va kai pagimdziau.. Prasidejo... Pirmiausiai ivare i palata ir ismete visas man dovanotas geles, nes maziukui alergija ivarysiu

Tada aiskino kad neturiu pieno, o jei turiu tai tkrai liesas. Jau antra diena, sakau vyrui nesivezk jos, lai pabuna namie, o ji vel atvarre

Nu zodziu, kosmarai tesesi, ji izengdavo tik viena koja i namus ir rekdavao: laikyyk galva vaiko, neriesk jo, sitas dzemperis jam negeras, reikia vystyti, prirengdavo iki negelejimo ir t.t.. Ir kai neapsikentus viena diena MB pasakiau, kad ja siek tiek apramintu, nes as nenoriu nesavo mamai ka aiskinyt, jis labai isizeide. Sako ji geriau zino ir t.t. Va tada belekaip susinervinau. As zinau, kad jai uztektu jo puses zodzio ir ji nutiltu, bet kai mato, kad jai galima kalbet, o pats vyras dar sarkastiskai pasako jai kai ji nori duot "patarima", tipo nesakyk jai (man) - ji profesore, viska zino, tai ana ir reguliuoja issijuosus. Bet mano kantrybe aisku ne gelezine, todel as jau ne karta jai grazioj formoj pasakiau, kad aciu uzsiauginsiu kaip moku, tai ji vis reciau ir reciau atvaziuoja... Na tiksliau atvaziuoja, kai paprasom pasaugot, savo noru jau nebelekia.. Man jau terminas antram, buna sunku, bet ji sako, na man ir nieks nepadejo

Bet turbut jos pagalba man is tiesu kainuotu daugiau nervu, nei buvimas vienai..
Chuu... Issiliejau!