[quote=visivisi,2012 10 22, 21:15]Ah... jauciuos ir as blogai... Ko tik nejauciu...
Kraujo spaudimas zemas, silpna. IR VISKAS NUO DISTONIJOS.
Geriu xanax, bet jauciu, kad reikia antidepresantu, nes nieko kitaip nebus... .. Ir dabar dar pagalvoju kai visiskai simptomai isveda is kantrybes, galvoju nu pas koki daktara cia si karta reikia nueiti, ka dar issitirti...
Nemaisykit proto, kad reikia tirtis ir tirtis

Nes tai tik pasunkina.. sedi prie kompo ir prisitaikai sau visas ligas. Mums VD, tad gydikim ja. Nors as pati psichologija studijuoju, atrodo su savim pati dirbu... bet va.. Cia truputi kitoks dalykas. Jau puse metu vargstu...
Ne sėdėti prie kompo reikia ir ligų ieškoti, o kaip tik dėmesį nukreipti į dominančią veiklą, kad mintys būtų užimtos kuo nors, tik ne savimi. Ir kuo daugiau judėti, kad aktyvinti kraujo apytaką. Žemas kraujospūdis nebūtinai dėl VD, tiesiog kai kurių žmonių jis toks yra. Jau vien kai žemas spaudimas, savijauta yra labai bloga, akyse temsta ir skraido juodi taškeliai prieš akis, silpna. Tai galiu pasakyti iš 30 metų patirties. Bet negalvokit, kad tai taip blogai. Palyginti su aukštu kraujospūdžiu, tai bent jau nepavojinga..

Blogiausia,kas gali nutikti, galima nualpti, ir tai labai retai. Dabar man 49 metai ir šiuo periodu kraujospūdis dažnai moterims iš žemo pasikeičia į aukštą, o šie pojūčiai dar nemalonesni, be to, ir rizikingi.
Pasitikrinti sveikatą reikia, bet tik ir galvoti, kad aš nesu sveika, kad reikia ieškoti ligos, ką čia dar išsitirti- susidaro įprotis nuolat nuogąstauti dėl savo sveikatos, nepasitikėti tyrimų rezultatais, galvoti tik apie savo kūno pojūčius, tuo trikdant organų darbą. Tada vienus sutrikimus keis kiti, visą gyvenimą jausitės ligoniai ir atliksit vis kitų organų tyrimus. Jums duotas laikas eina,-neleiskit gyvenimui eiti pro šalį, aplenkiant jus.
Per gyvenimą bus ir ligų, bus ir nemalonių diagnozių, su kuriomis teks susitaikyti, einant metams nebūsit visąlaik tik sveikos.

Kaip, beje, nesu ir aš. Turiu visokių nemalonių dalykų, ne kartą myniau ir onkologijos instituto slenksčius. Tiesiog bus kaip bus. Ar verta dešimtmečius gyventi su ligų baime, kurios gal ir neateis, o jei ir ateis, teks jas įveikti.
Tais gyvenimo momentais, kai vėžiu sirgo mano artimas žmogus, kai buvo artimųjų mirtys, kai būdavo rimtų problemų, - kaip nekeista, mano vegetacinė veikdavo puikiai, t.y. tuo laiku, kai aš galvojau ne apie save.