Jis musulmonas, ji katalikė

Cia pritariu.. del manes vyras gali melstis, nevalgyt kiaulytes, net netrukdyt mano laisvems, o as netrukdyciau jo. Pazistu viena mergicka, kuri isgeria su kompanija, bet nuo vyro slepia man toks gyvenimas kazkaip, na nezinau.. Saves ribojimas del kitu. aisku, kazkiek gali aukotis, taciau tik tiek, kiek pati jautiesi gerai. O cia slepimasis, melas.. Na, be rysio..
Dar pvz man svarbu, su saviskiu svesti Kaledas. Tiesiog tradicija. Jis kasmet atvaziuoja Lietuvon, kad su mano seima praleistume Kaledas, jis toks uzsideges, man smagu. As taip pat stengiuosi jo sventes visas svest, ji pasvenkinti.. Abipuse tolerancija, tai viskas ko reikia.. bet negalima buti ir per daug tolerantiska..


pritariu, man visada juodas priesiskumas atsiranda maniskio brolio zmonai, jinai atejus man aiskina, kad geriausia religija islamas ir pan... Tai tada as atvirksciai sakau..

Nicox, o Taviskis is kur, jei nepaslaptis..

is Alzyro MB, praktikuot pradejo sulaukes 36metu o iki to tai visiskai abejingas savo religijai buvo

tavo pasisakymai labai patiko, labai teisingi, tad norejau pasakyti, kad daugeliu atveju galvoju taip pat.

Jei dar kas norės padiskutuoti tai prašom čia : http://www.supermama...?...=785051&hl=

o mano ''musulmonas'' valgo kiaule, nesimeldzia, nesilaiko ramadano, niekada neprivers ir net neuzsimine man Tapti musulmone. Tiesiog yra is krasto musulmonu, tiesa , tokiu, kurie ne nesioja skareliu ir dauguma nera labia religingu.
Pasakysiu, kad pirma viskas priklauso nuo zmogaus.
Antra nuo seimos, kurioje buvo augintas.
Trecia, siek tiek nuo sallies paprociu ir sallies, kurioje su juo gyvenat.

Sveiki,
bandysiu savo istoriją papasakoti.
Buvau nepakenčiama rasistė, labai nusistačiusi prieš musulmonus. Ale man mama surado su kuom pabendrauti per facebook'ą. Bendravom su juo kažkur mėnesį. Jis iš JAE, bet jo tikra šalis-Pakistanas. Jam 25 metai. Na ką.... Bendravom labai įtemptai, nes aš jį esu išvadinus ir [COLOR=yellow]suknistu musulmonu, Dievo nėra, aš nebūsiu musulmonė ir t.t.[COLOR=yellow]
Na ką, neatstojo nuo manęs jis nors tu ką.... Mama sumąstė pardavusi žemę nuvykti į Dubajų. Sakė musulmonas, kad pasitiks(nerašysiu jo vardo). Pasitiko pirmas, o poto tik gidė. Na ir ką, prasidėjo visas bendravimas, labai susibendravom ten. Miegojo mūsų viešbutyje, labai pagelbėjo. Kai teko atsigult dėl skrandžio į Dubajaus ligoninę, tai taip lakstė aplink mane, kad iki šiol esu nustebusi(net mama taip nesirūpino manimi kaip jis). Aplankėm Ghaliba, pamatėm Safari su juo. Na žodžiu. Atsitiko taip, kad po savaitės teko grįšti atgal į Lietuvą. Beje, prieš tai jis verkė, negalėjo sustot, dabar po grįžimo į Lietuvą bendraujam tikrai ilgai, žada atvykt į Lietuvą, nors laisvai galėtų pasilikt savo gimtojoje šalyje(Pakistane), nes jo tėvai tikrai nėra skurdžiai. Pati kalbėjausi su jo tėvais. Ištvėrė mano ir mamos išgauliojimus. Taip nutiko, kad mama jam trenkė į veidą(jam čia didelis pažeminimas), bet nieko nedarė, nes dėl manės(myli). Siūlo jam geresnes pareigas Dubajuje, didesnį atlyginimą, kad tik neišvyktų, bet jis visko atsisako. Bandys paragauti kiaulieną kai atvyks(o ka jo religiją sako?). Tai vat. Daug ko dėl manęs atsisakys, aš tą pati jaučiu. Tikrai man jis pradėjo patikt po kelionės į Dubajų. Mačiau jį ir piktą ir linksmą.

Kažin kodėl vyrai musulmonai prieš tuokdamiesi su krikščione nepasikrikština ir neatsiverčia į krikščionybę?

Panos,jeigu dar cia uzsukat,gal galit parekenduoti imigracijos specialista is Londono.
Buciau dekinga.