Senoji fotografija

sillwio,as aisku neskaiciau Adamso aprasymo kaip atlikti testus,bet jeigu tau jie atrodo per daug komplikuoti,galesiu imesti aprasyma kuri aptikau vienam site'e. is visu aprasymu kiek teko skaityti,jis man pasirode paprasciausias ir gana aiskus. aisku gal taip tik man pasirode,bet jei ka tai duok zinoti

tas iso labai jau sąlyginis dalykas, kaip aiškėja. aš adoxus (kurie yra iso 125) žiemos metu eksponuoju kaip 200 ir atitaikęs jiems laiką, o vasaros metu matyt reiks kaip 50 pabandyti. lygiai taip pat sėkmingai ant ilfordo HP5 pakuočių gali rašyti iso 200, 600 ar 800 ir nurodyti patikslintą ryškinimo laiką. viskas priklauso nuo to, ar rezultatas priimtinas (kontrastas, grūdas).

o dėl kodak 3200 dabar supratau, kodėl man tas skaičius 1600 užstrigo.

Gal mestelk. Juolab, kad paprastas ir aiskus.



Viskas eina link to, kad tereikia apsistoti ties vienu gamintoju, pratestuoti pora juostu (pvz. 3200 ir 400) ir jas naudoti - eksponuoti kaip iso 100/200/400/800/1600/3200/6400. Tuo tarpu, pvz. iso 400 eksponuoti kaip 800 norint stambaus grudo, arba iso 3200 kaip 800, norint detalizacijos ir detaliu seseliuose. Ir taip toliau. Teorija skamba labai racionaliai ir ekonomiskai. Barsai, imesk metodika Matyt uzsiimsim eksperimentais.

sillwio,cia link'as i ta puslapi,kur aprasytas tas testas http://www.viewcamer...ing Started.pdf

tiesa,jame naudojama large format apratas,kas aisku paranku kiek suprantu andriuskai,nes kiek girdejau tai jis toki aparata kaip tik ir turi .bet ta testa taip pat galima atlikti ir su paprastom juostelem.jei kils klausimu tai duok zinoti,bandysim juos isspresti

siaip keli mano pazistami senieji fotografai taip ir daro

labai, sakyčiau, paprasta ir kartu genialu. savotiška zonų teorijos interpretacija. praktinis gyvendinimas. su papratsa kamera kažin ar išeis padaryti, nebent 2 žingsnį, gal ir 3, bet reiks juostą karpyti. o vat kaip 1 padaryti? joooo. dabar mąstau. tokiam reikalui reikia ryžtis ir manau, kad esminis dalykas - užsipirkti vienos partijos vienos rūšies juostos (lakštų). kitaip nėra tikslo tiek medžiagų gadinti. bet jau dabar pradedu jausti, kad be šito veiksmo normaliai zoninės teorijos neišeis taikyti. t.y. išeis, bet rezultatai bus ne tokie tikslūs...

Perskaičiau ir aš. Deja juostai metodika nelabai tinka. Išduok paslaptį, kaip pritaikyti šią metodiką juostai.

Paskaitinėjau Adamsą šia tema. Jo metodika labai panaši, bet irgi netinka roll juostai. Internete radau straipsį, kuriame nurodyta metodika juostai, bet reikalingas densitometras. Straipsnyje yra ir "pragmatiškas EI nustatymo būdas". Šitą, manau, pabandysiu. http://stephengrote......ne System.pdf

na,pirmiausia tai reiketu pasitikslinti ar kalbam apie tuos pacius zingsnius pirmas zingsni as suprantu kaip Finding the Proper Proof Time, antras zingsnis tai Finding Your Personal Exposure Index, o trecias tai Finding Your Normal Developing Time. jei visi mes taip pat suprantame tuos zingsnius,tai viena nepatoguma kur as matau tai treciame zingsnyje,kur reiktu karpyt juostele ir atskirai ryskint tuos kadrus ivairiais laikais.o pirmas ir antras zingsnis tai,bent jau mano supratimu yra gana paprasta,kas as pabandysiu aiskiau isdestyti todel tai gali uztrukti biski laiko

Pirmas zingsnis Finding the Proper Proof Time atliekamas su tusciu/neapsviestu juosteles kadru(juosteles kuria ruosiesi testuoti) kuri reikia isryskinti, sakykim, gamintojo siulomu laiku ir ryskaluose kuriuos ruosiesi naudoti testams ir busimiems tos juosteles ryskinimams. ryskalu bakeli vartyti taip kaip visa laika ta darai. tas kadras aisku bus beveik tuscias/skaidrus. tada ta isryskinta kadra dedi i didintuva ir testuoji,kad surastum Proper Proof time. nustatyti didintuva kaip kad spausdintum 8x10inch nuotrauka (nors manau,kad butent toks dydis nera labai svarbus,svarbiausia,kad ta pati dydi visa laika naudotum teste) uzdaryti diafragma dviem stopais nuo placiausios diafragmos,naudoti popieriu ir ryskalus, kurie bus visa laika naudojamas ateityje,jei naudoji filtrus tai ji irgi reikia ideti. tada, naudojant koki nors atskira kartono lapa ir uzdejus ant foto popieriaus,apsvieti popieriu vis didejanciu laiku,sakykim kas 3 sekundes,perslenkant kartona vis toliau(atidengiant foto popieriu) po kiekvieno apsvietimo. po viso to isryskinti popieriu,naudojant pasirinkta “standartini” ryskinimo laika. isdziuvus popieriui bus matyti kaip juostos laikui ilgejant tamseja,kai prieisi tas pirmas dvi juodas juostas kuriu negalesi atskirti, sakykim tai bus 18 ir 21 sekunde,viena is ju su trumpesniu laiku, sakykim 18 sekundziu ir bus Proper Proof Time. tai reiskia,kad pasiekei maximliai juoda spalva. nes po to,kad ir kiek ilgiau apsviesi popieriu juodesnes spalvos neisgausi. susiradus Proper Proof Time reikia uzsirasyti visa informacija – didintuvo auksti(nuotraukos dydi),ryskinimo laika,naudota diafragma, naudojamo filtro grade,ekspozicijos laika (Proper Proof Time) nes visa tai bus reikalinga nustatant Personal Exposure Index. Na,toliau bandysiu aprasyti antra zingsni

Antras zingsnis Finding Your Personal Exposure Index, cia nera butinas didelio formato aparatas,kad atlikti sita testa.Visa tai galima padaryti ir su juosteliniu aparatu. I aparata idek testuojama juostele ir nustatyk gamintojo ant pakuotes nurodyta ISO. Kaip ir tam aprasyme susirask lygiai apsviesta pavirsiu,kaip sakykim lauke seselyje esanti siena. Pamatuok atspindima sviesa su fotoaparatu ar exponometru (nesu tikras del krentancios sviesos matavimo budo,nes ten nieko apie tai nemini,bet manau,kad ir jis gali tikti). Ekspnometras pamatuoja ekspozicija for zone 5, o mums reikia zone 1,kuri yra vos vos sviesesne negu popieriaus maksimali juoda spalva zone 0(nustatyta testais pirmame zingsnyje). Kad gauti zone 1 reikia uzdaryti diafragma nuo pamatuotos ekspozicijos keturiais stop’ais, kitaip sakant daryti kompensacija. Nufotografuok siena ir is kart po to nufotografuok dar viena kadra su uzdengtu objektyvu ir kad uztikrint jog juostele negautu nei kiek sviesos,maksimaliai uzdaryk diafragma ir maksimaliai sutrumpink islaikyma (turbut vertetu ir view finder'i uzdengti ar net apskritai kamera po kaldra pakisti ). Uzsirasyk naudota ISO. Po viso sito pakartok ta pacia procedura tik sakykim su 75% gamintojo nurodytu ISO (kaip pvz. jeigu buvo iso400 tai nustatyk iso320 ar pan.),50%, 125% ir 150%. Uzsirasyk eiles tvarka panaudotus ISO. Isryskink juostele tais paciais metodais,ryskalais ir laiku kaip ir pirmame zingsnyje nustatant Proper Proof Time. Po viso sito nureguliuok didintuva taip kaip jis buvo naudojamas nustatant Proper Proof Time, su ta pacia diafragma,auksciu,filtru ir t.t. taip pat naudok ta pati popieriu. Dabar,kad imituoti puse apsviesto kadro kaip fotografuojant didelio formato aparatu, idek i didintuvo dekla juostele taip,kad butu puse pirmo fotografuoto kadro ir puse po jo einancio tuscio kadro(tai gali but ne taip lengva,nes kadrai gali pasirodyti visi labai panasus,bet pagalbai galima pasitelkti kadru skaicius arba bet kokia anksciau isfotografuota normalia to pacio formato juostele),apsviesk popieriu su atrastu pirmame zingsnyje Proper Proof Time ir isryskink tuose paciuose ryskaluose naudojant ta pati laika koki naudojai praeitame teste. Visa sita procesa pakartok su sekanciu nufotografuotu iso ir puse tuscio kadro,o po jo su visais likusiais kadrais. Pasizymek kuris popierius su kokio iso juostele buvo darytas. Kai visa tai baigsi, surask tokia nuotrauka/popieriu kuriame juoda spalva bus vos vos sviesesne nuo salia,ant to pacio popieriaus lapo,esancios juodos spalvos. Kai surasi tokia nuotrauka/popieriu,paziurek kokio iso juostele buvo naudojama apsviesti tam popieriui/nuotraukai. Tai ir bus tavo juosteles Personal Exposure Index (ISO). Nesu as kazkoks destytojas,todel neabejoju,kad mano aprasyme bus neaiskumu . Tai jei ka, esu pasiruoses kritikai po kurios pereisiu prie trecio zingsnio Finding Your Normal Developing Time

Cia klausimu nera. Gal ju atsiras testuojant, bet dabar viskas aisku.



Genialu Dabar belieka susidelioti viska galvoje ir nepraleisti ko nors testuojant. Laukiu 3 dalies

aš po to kai parašiau ir kompą išjungiau supratau, kad biški 1 su 2 žingsnius supainiojau. žinoma, kad neeksponuotą juostą gauti be problemų (jos galas visuomet juk lieka bet kurioje juostoje. dar pagalvojau. kad nėra didelio reikalo kiekvieną kadrą "atskiesti" neeksponuotu. juk tam puikiai tinka tarpkadrinis. galiausiai, juk galima tam panaudoti juostis gabalą iš 1 žingsmio, o 2 žingsnyje išfotografuoti 6 kadrus iso braketingu (surašius kadrų Nr. ir iso reikšmes) po to sukarpyti juos ir didintuve dėti taip, kad 1/2 būtų neeksponuotos, o kita 1/2 su iso braketingu. nors tą ribą galima pamatyti ir su tarpkadriniu plotu. taip sutaupomi 6 kadrai. likusius kadrus galima panaudoti 3 žingniui (čia labiau tiktų 135 juostai, bo ji turi daugiau kadrų). manau, kad ryškinimo laiko praketingui reikia daryti minimum po 4 vienodus kadrus. idealiai būtų 5-6. tada ką gauname: 1-6 kadras iso braketingas. lieka 30 kadrų. juos fotografuojame 3 žingsniui vienodai VIII zoną. tada prieš ryškindami maždaug prisimename kkoks yra startinio galo ilgis, pridedame 6 kadrus ir dar biški ir kerpame(čia bus 1-2 žingsnio atkarpa ir ją ryškiname vieną). likusią juostos dalį sukarpome 5-6 dalimis (prieš tai atkirpę galiuką nuo ritės pusės, kuris nebuvo eksponuotas). tuos galiukus ir ryškiname su laiko braketingu. taip eksperimentui užteks 1 juostos.

o matuoti reikia būtent atspindėtą šviesą, kadangi Adamsas nepripažįsta krentančiios, nes visi objektai turi skirtingas savybes ją atspindėti, o kadangi būtent atspindėta šviesa formuoja vaizdą negatyve, ji ir yra svarbiausia.