Skydliaukės operacija

Violacka, patarimų gavai daug, gal ir mano patirtis kiek pravers.
Neseniai suėjo 1 mėn po operacijos. Beje, Kaune siūlus man išėmė tą dieną, kai išleido, vadinasi 4 parą po operacijos
Jaučiuosi sakyčiau normaliai. Kol kas nesureguliuotas tiroksino kiekis, pati manau, jog 100mg man mažai. Bet jau laukiu kraujo tyrimo rezultatų ir manau ši problema bus išspręsta nes nuolat jaučiu energijos trūkumą, 21val vakaro krentu miegoti kaip lapas (šiandien išimtis, nes žinodama, kad turėsiu ilgiau panaktinėti numigau dienos metu), nors per dieną dirbu tik paprastus buities darbus.
Svoris, kaip ir minėta, auga ne nuo oro ir ne nuo tiroksino, bėda tame, kai jo kiekis per mažas - lėtėja medžiagų apykaita, todėl ima augti svoris (hipertirozės atveju būna atvirkštinis variantas). Taigi šią akimirką išgyvenu tą patį - svoris auga, mėginu jį kontroliuoti, bet manau, kai bus aiškūs kraujo tyrimo atsakymai tada paaiškės, kaip elgtis - mažiau ėst ar tiesiog hormonų kiekį reikia sureguliuoti ir vis tiek mažiau ėst
Dar viena bėda man dažnai būna šalta, tas akivaizdžiai ne mano stilius , karštį ėmiau gerai toleruoti, bet kai visiems oro temperatūra normali - man šaltoka jau
Kol kas nedirbu, nes darbas fiziškai sunkus, o gydytojas nepatarė 2mėn kelti daugiau kaip 5kg, taigi poilsiauju vis dar.
Dėl vaikučių ateityje, aš patį pirmą klausimą ir uždaviau savo endokrinologei ir chirurgui - abiejų atsakymas, jog su hipertiroze pastoti daug sudėtingiau. Tikiu jais, nes kol buvo nenustatyta diagnozė, bet jau pati jaučiau, kad su manimi kažkas negerai, patyriau persileidimą... o vėliau ir ciklas tapo visiškai nenormalus. Po 4 metų gydymo metizoliu, pirmą mėn po operacijos pagaliau sirgau ilgiau nei dvi dienas ir normaliai, o ne tik patepliojo. Per tuos 4 metus, saugantis tik NLA (na buvo mintis, kaip Dievas duos, taip ir bus) taip ir nebuvau pastojus. Absurdas, kad dabar kai jau galėsiu pastoti (tikiuosi) - nebeliko su kuo tai planuoti...
Taigi kol kas tokia ta mano patirtis. O tau linkiu nusiraminti, taip tai viso gyvenimo pokyčiai, bet visgi būna ir blogiau, mūsų situacija dar sakyčiau labai nebloga Tad, geros operacijos, lengvo pooperacinio laikotarpio ir pasipasakok po visko Man tai labai padeda ši terapinė grupė

Dėkoju už atsakyma bijau ziauriai, bet butinai parasysiu kaip ir kas po opracijos as negaliu pastoti tiek kiek man yra sutrukusi skydliauke, bet ir sake mab gydytojai kad esant hiper funkcijai pastoti labaaai sunku, tai tikiuosi kad po operacijos viskas bus ok šiuo klausimu o kaip jum su kalciu? Viskas tvarkoje po operacijos? Kur dare operacija?

Su kalciu viskas gerai. Prieskydinės liaukos, kuri ir reguliuoja kalcio apykaitą, man nešalino, net nelabai žinau, kokiu atveju ją šalina, bet šalia gulėjo dvi vyresnio amžiaus moterys, joms buvo pašalinta ir prieskydinė liauka. Manęs tik po operacijos klausė ar niekas netirpsta, tai gal būna atvejų kai kažkas nepasiseka ir pašalina ją kartu su skydliauke. Bet negaliu nieko pasakyti, nes tiksliai nežinau.
Operavo mane Kaune klinikose gydytojas Kymantas. Tikrai džiaugiuosi jo darbu

Uztenka tik vos paliesti sia liauka operacijos metu ir su kalcio isisavinimu gali buti problemos. Man operavo tik skydliauke. 5 metai ca ties zemutine riba, nors jokiu tirpimu nera buve niekada.
Papildyta:

Sios liaukos yra lb arti viena kitos, visada islieka rizika. Mane operavo 3 val dienos, 6 val buvau palatoje. Ryte chirurgas jau puse 8 atejo ir pasake, kad kalcis norma ir irgi klause kaip del tirpimu.

Nesinervinkite, viskas bus gerai . Operuoja juk profesionalai

Niekas nieko negazdina-tik kiekvienss pasakoja apie operacija ir kaip jauciasi siuo metu ir kokie tyrimai.

O kiek kitoms truko operacija? nejaugi 3 valandas?

pati operacija man truko 2 val. 1 val laike pooeracineje palatoje, po to tik jau prabudusia atveze i bendra palata, atejo anesteziologe , paklause kaip jauciuosi, norejau i tualeta-leido, slaugytoja palydejo iki tualeto ir miegojau iki ryto. Truputi pykino, tai slaugytoja suleido vaistu, ryte prabudau. Pusrycius dave is karto, va ryti tai buvo ne kas Veiksmas vyko santaruose. ai, dar su sunumi persimeciau keliais zodziais ir smigau, sunus dar pasakojo, kad anesteziologe pasake, kad operacija praejo sklandziai.

Aš ir negalvojau, kad kas nors čia ką gazdina . Bandau nuteikti pozityviai ir kad nesibaimintų .

Neatsimenu kiek truko operacija, vadinasi trumpai

Mane vienintelę iš palatos pykino, visos kitos kaip agurkėliai buvo žvalios visą dieną. Bet mano organizmas taip visada reaguoja, vaistų suleido ir viskas susitvarkė.

O kas buvo blogai kita ryta?

O labiausiai įspūdį paliko vykimas iš palatos į operacinę. Perdavė su visas "karieta" tokiam jaunam vaikinukui, tai tas įsibėgėjęs taip mane vežė, kad jokių baimių dėl operacijos nebeliko, bijojau tik kad nuo tos lovos su ratukais kur ant posūkio neišvirsčiau plikais p...ais. Nebeliko daugiau apie ką nors galvoti . Bet vistiek geri atsiminimai.

Valgyti norejau ir apetitas buvo, bet ryti sunku. Tik tuek ir tebuvo. O po to vis geriau ir geriau. Atvirai- tikrai galvojau, kad bus sunkiau. O operacijos laika anestezologe sunui pasake, todel ir zinau.
Papildyta:




Va va , cia matyt visus taip veza, kad nespetum bijoti. O ant operacinio stalo aplamai kosminiu greiciu vyko-kateteris i vena, tik spejau pamatyti kaip baltus leidzia ir atsibundu. Tai va.
Papildyta:

Sory-baltos spalvos vaistus.