Kunigų celibatas

Straipsnio rašytoja norėtų supriešinti katalikus su jų pačių mylimu Popiežiumi. Keistokai atrodo.
O dar toji moteris įsivaizduoja Bažnyčią kaip kokią karjeros būstinę. Jai norėtųsi pamokyt, kas, kada ir kur turėtų būti paskirtas. Savotiškai ji įsivaizduoja, kas yra iš tiesų aukščiau.

Ne nepraleidau . Su Vilimu diskutuoti idomu buvo....manyčiau, kad jo asmeninės dvasingumo paieškos, tikėtina, atsispindėjo ir paskaitose. Subjektyvumo niekas dar neišvengė. Grigališkasi choralas, ar bizantiškoji mokykla davė pasauliui daug, bet ne tiek daug, kiek kai kurios kitos muzikos sistemos. Atvirkščiai, visuomet europinėje kultūroje šalia gana uždaros ir siauros labia specifinės sistemos, veikė daugybė daug veržlesnių ir gyvesnių muzikinių sistemų. Kiekvienam, bent kiek patyrinėjusiam dominantį objektą, šis tampa pasaulio centru...Manyčiau, kad su minėtu dr. geriau diskutuoti šiuo metu apie Tv prodiuseriavimą ar šiaip vadybą...

Kunigų celibatas - bažnytinio nomenklatūrizmo istorijos pokštas. Labai nevykęs. Celibatavimui yra vienuolijos.

As manau siu izvalgu komentuoti net nereikia, jos kalba pacios uz save ir apie zmogu tai ismasciusi.

Visi įsivaizduoja "savotiškai". Jūs manot egzistuojant unifikuotą vaizduotę...simbolių sistemą - taip, bet vaizduotę

Taip, iš tiesų tos rašytojos pamąstymai tiek ir vertingi, kaip jos vaizduotės plėtojimas.

na, taip, suprantu. Bažnytinės nomenklatūros viduramžiškos personos institucionizuoti vaizdiniai vertingesni...aš abejoju tuo

Tai kodėl tie ,,vaizdiniai'' tapę realybe išsilaikė net dešimtį amžių? Kas netikra sugriūva nepalyginamai greičiau. Ir kelių dešimtmečių pakanka.

Pagal Jūsų tikrumo sampratą induizmas gerokai tikresnis , netgi šumerų, Egipto, persų religijos gerokai tikresnės

Kai kurie dešimtį, kai kurie daugiau, kai kurie mažiau . priminkit, kiek šimtmečių, kaip Marija su kūnu į dangų paėmė? Iki tol, berods, ramiai mirus ir palaidota buvo?

Dėl Marijos nesiimčiau diskutuot, nes tai yra dogma, o tai yra kaip aksioma. Juk nesiimsim, pvz., dabar diskutuot, ar tikrai dvi lygiagrečios tiesės nesusikerta? Dogmos tikrumas nepriklauso nuo paskelbimo laiko.

O dėl celibato norėjau pasakyt, kad jei tai tik dėl turto, tiek amžių nebūtų išsilaikę. Turtas tik išorinis apvalkalėlis.

Dogmos tikrumas priklauso nuo to, kas, kodėl ir kokiu metu tai paskelbė

Prašyčiau paaiškinti - kam, jei ne dėl turto? Gi dvasiniams dalykams yra vienuolijos. Nors šiais laikais, manyčiau, celibatas nei turto, nei skaistybės neapsaugo . Būtent todėl ir nebereikalingas Lyderiaujantys seniokai, nuo kurių sprendimai priklauso, negi padovanos jaunimui tai, ko patiems trūko. Kerštas saldžiausias pasąmonės momentas. Primityvu ir paprasta.

Dėl tikrumo, priminsiu, kad nesakiau, jog niekas nekinta, konkrečiai teigiau:
Taigi į pirmus tris punktus galiu atsakyti, kad puiku, kad pagaliau Jėzaus pavyzdžiu į moteris ir vaikus imta žiūrėti kaip į žmones (ką jau minėjau ankstesniame poste), nors tai užtruko tūkstantmečius. Žmogaus teisių ir laisvių konvencija irgi puikus dalykas. Tik kodėl žmogus dėl to netapo laimingesnis? Kodėl žmogus ir toliau brutaliai pažeidinėja kito žmogaus teises ir laisves? Ar čia iš didelio dvasinio patobulėjimo?
Paskutiniai trys punktai jokio tobulėjimo nerodo - mirties bausmę pradėjome vietoj nusikaltėlių taikyti kūdikiams ir ligoniams, dekretinės atostogos moteriai, kuri neturėjo teisės (ar greičiau prievolės, kas šiandieniame pasaulyje vis dažnesnė realybė) dirbti ir nebuvo reikalingos, pensijų, arba senųjų išgyvenimu pasirūpindavo artimieji arba bažnytinės labdaros įstaigos ("špitolės"), pasikeitė forma, bet nepasikeitė turinys. Taigi kažkokio ypatingo dvasinio tobulėjimo, ypač eutanazijos kontekste nematau.

Per visą žmonijos istoriją niekad žmogus taip menkai nevertino savo gyvenimo, taip jo neniokojo jūsų minėtu alkoholiu, narkotikais, ištvirkimu ir galiausiai savižudybėm. Deja, laimės tos teisės ir laisvės taip ir neatnešė. Gal todėl, kad buvo pastumtas į šalį žmogaus Kūrėjas ir į tą vietą vis bandoma įkišti tai vienokį, tai kitokį pakaitalą?

Kokiai bažnyčiai? Vis niekur nerandu to eskaluojamo nerimo požymių, gal ne toj bažnyčioj ieškau ? Kokiais konkrečiais požymiais jis pasireiškia? Nuo pat kiekvieno naujo popiežiaus atėjimo sekuliari žiniasklaida vis ieško sensacijų, o jų kaip nėr taip nėr (gal Racingeris buvo išimtis, nes buvo per daug gerai žinomas iki tol). O va šv. Jonas-Paulius tai tokį nerimą sukėlė, kad griuvo visa sovietų imperija ir Berlyno siena su trenksmu. Bet apie tai žurnalistai nelabai nori kalbėti.

Na, žingsnis nuo pentatonikos iki oktavos ne taip jau ir mažas. Beje, tokią pat nuomnę dėstė ir prof. Rimantas Janeliauskas, matyt abu vienodai subjektyvūs... Giliau į diskusijas neisleisiu, nes tema ne apie tai.

Kadangi paskaitos vyko prieš dvidešimt metų, apie TV prodiusavimą minėtas asmuo dar ne ką teišmanė.

Pokštas, kuris išsilaiko tūkstantį metų, sakyčiau, yra net labai vykęs.

Niekada Bažnyčios tradicijoj Marija nebuvo palaidota, tik II-III a. apokrifiniai pasakojimai ir vėlesnių Bažnyčios mokytojų mokymas dogma paskelbtas prieš 60 metų.
Papildyta:

Apie dogmų skelbimo tvarką nedaug žinau, bet dogmomis neskelbiami abejotini dalykai. O jūs žinote kitaip?

Gal galite paaiškinti kokį poveikį turtui turi celibatas? Nuolat girdžiu kartojant šį teiginį be jokio pagrindimo - aršiau už dogmą.

Ir kodėl jūs manote, kad "lyderiaujantys seniokai" kerštingi? Man netgi pradeda atrodyti, kad santuoka, kaip institucija greičiau gaus galą, negu celibatas, nes pasakius, kad tuokiesi, visi pradeda atkalbinėti - kur skubi, kam tau to reikia, dar per jaunas ir t.t. ir pan., o štai kai pasakai, kad eini į kunigus visi kunigai su džiaugsmu sveikina ir palaiko tokį sprendimą.

Pentatonika - shruti ar oktava, o gal natūralaus intonavimo garsaeiliai?
Taip - tiek gerb Vilimas, tiek gerb. Janeliauskas dėsto iš tos pačios europocentristinės varpinės - kitko jų niekas nemokė (tikėtina ir Jūsų), o ir patys tik fragmentiškai "grybštelėję" yra, labia fragmentiškai...beje gerb. Janeliausko nuomonės išsakytos apietai, kas, ką ir kokiu būdu įtakojo, neteko aptikti.

santuoka, kaip ir kunigystės įžadai taip ir kiti sakramentai, tikėtina, nunyks kartu su europocentristine kultūra ir jos "esminiu idėjiniu kvapu" - krikščionybe . Panašu, kad paskutinis "kvėpt' prieš gala šiuo metu...na, iš sistemos vidurių mąstymo - pabaigos pradžia .

Su popiežiukais idomesnių sensacijų istorijoje būta, tikriausiai Jums žinomų , kur čia jūsų minėtiems iki tokių .

celibatas - tiesioginių paveldėtojų pagal paprotinę teisę europocentristinėje kultūrinėje erdvėje eliminavimo būdas ir tiek. Ar žinot, kad net vienuolėms, kurias dėl jaunų vienuoliukių trūkumo senatvėje prižiūri giminaičiai, uždrausta jas slaugantiems atsilyginti turto paveldėjimu. Ar ne apie besaikį bažnyčios godulį kalba. ( visiškai šviežias nurodymas). Šių skurdžiam turteliui toil iki sukaupto klebonijose

Malonu, nujaučiant, kad kolegos aktyviai veikia supermamoj