QUOTE(AusraR @ 2009 04 04, 19:01)
Natuke, tai tu pasidalink savo patirtimi, butu tikrai idomu...nors as nujunkyti ar ilgai neketinu, bet taip noreciau kad nakti nebesikeltu.....na bent ne sitiek.....bet kaip suprantu cia tik mano svajonese
O pas mus viskas taip... jau džiaugiausi, kad atpratinau Borisą nuo žindymo dieną, jau net nebežindė prieš pietų miegą ir po miego, tik naktimis kai jis emė ir pasigavo kažkokį virusą.... susirgo labai labai stipriai, su aukšta temperatūra, kosuliais... ir vėl pakibo ant papo... Po dviejų dienų apkrietė manę, dabar ir pati nebegaliu atsigauti, vaikštu kaip šešėlis

kelias dienas negalėjau atsikelti iš lovos...
O dėl nakties miego - mano pirmi du vaikai buvo nujunkti gana drastiškai - Venią aš staigiai palikau su močiute keliom dienom - turėjau išvažiuoti, na ir buvo proga nujunkyt, pripratino vietoj kruties prie buteliuko su arbata

, Aliona atrprato apie du metukus, taip pat buvo bemiegių naktų.... Tačiau ir vienas ir kitas pabusdavo naktimis iki trijų, trijų su pusę metų - ateidavo naktį pasiguosti. O po to staigiai nustojo, ir aš net neatsimenu kada tiksliai. To paties laukiu ir iš Boriso, dėl to naktinio žindymo nenutraukiu - manau išmiegos visą naktį ir tada nebevalgys.
Prieš metus trumpam aš pabėgau į kitą kambarį - nebegalėjau, nes buvau

arti dekreto, dar turėjau dirbti ir labai pavargdavau darbe. Nebegalėjau keltis naktimis.Liko sūnelis miegoti su tečiu. Tačiau jis pabudęs pradžioje verkdavo, o po to tiesiog blaškėsi, migravo per visas lovas. Ir po kelių savaičių mačiau, kad jis pabunda kelis kartus ir jam yra sunku užmigti. O kai nustojau dirbti ir grįžau į savo lovą, kažkaip po truputi viskas pasisuko sena vaga.