QUOTE(Heart @ 2009 07 08, 17:11)
Šakės, kaip liūdna pasidarė perskaičius Emilės istoriją

Bet kartu ir žaviuosi šios mamos stiprybe bei optimizmu. Laimingi Tavo vaikai
AusraR, o Tu bandei susirasti įdomios veiklos namie? Man irgi vienu metu "važiavo stogas". Nors ir ne dvynius auginu, bet turėjau problemų su mokslais, buvau pervargusi, įsivariusi "blogos mamos" kompleksą (nes nenorom anksti teko grįžti mokytis). Netgi ėjau pas psichoterapeutą, ir po to šioje temoje pasakojau, kaip jis mane apkaltino vaiko tvirkinimu

Žinok, man labai padėjo seniai pamirštas, o kažkada be galo mėgtas užsiėmimas - rankdarbiai. Nesakau, kad turi pulti megzti ar siuvinėti, jeigu tokių dalykų nemėgsti, yra ir kitų alternatyvų, kad ir įdomios knygos
uoj jo jo, man psichooge irgi sake kad vaikams negerai tiap ilgai zysti papuli, nes visokios asociacijos jiems kils tipo

nezinau, as kai paimu puodeli gerti man jokios asociacijos nekyla, o kai vaikas valgo tai jau tipo kazkas toookio

ai nezinau, as pati psichologija baigus, bet man vistiek atrodo kad kai kurie psichologai biskiuka patys ne visai sveiki

del tu uzsiemimu tai gerai sakai, reik kazka susiglvot...na man pvz patinka SM sedet

bet reik kazka geriau sugalvoti.....
Papildyta:
aciu visoms labai uz palaikyma....siandien vaikai taip graziai zaide vienas su kitu, kad vel pajauciau kaifa juos stebedama....o rytais tai kuris pirmas pabunda tai lenda buciuoti broliuka

siaip tia jei nelabai buciuojasi, bet rytais kazkaip va taip va jiems reikia...man taip grazu