Pasiskaičiau temą ir kilo toks klausimas: teigiamas savęs programavimas ir optimizmas yra tas pats ar ne? Jei ne, tada kuo skiriasi?
Papildyta:
QUOTE(suntea @ 2009 03 15, 13:19)
Jūs man kažkur eiti siūlote? Ką pati čia veikiate? Prisijungėte su lig vakar, kad bulvarinį savo skaitalą pareklamuot? Už tokias erezijas, sodint seniai reikėjo.
Aš uždaviau paprastą klausimą, ką esat pasėjusi? Ne sau, ne kad Jums pačiai būtų geriau gyvent, bet ir kitiems. Ar galvojate kad jūsų pasitenkinimo kupina šypsena baigiasi pasaulis? Ką davėte pasauliui, apart savo egoizmo? Jūs kaip žmogus, ko vertas? Jums kas nors dėkoja, kad esate? Jūs apart savęs, ir savo dvasinės masturbacijos, dar ką nors matote, šiame pasaulyje? Jūs esate niekas. Su knygom, ar be jų, su filmais žiūrėtais ir ne. Jūs esate niekas. Ir nieko Jūs nepasieksit. Gal galite įrodyti kitaip?
Jūs man pasakykit, ko vertas žmogaus gyvenimas, jei jis nieko kito nedaro, tik stengiasi būti laimingas? Siekia.... Stengiasi....
Suprantat, aš galvoju. Nedažnai, bet minčių kyla. Gyvenimu džiaugiuosi? O Jūs? Mokate mąstyti? Ar tik skaityti?
Kad kažką kažkam duoti, reikia turėti iš ko duoti, tam tikrą perteklių. Galbūt kai kurie gali dalinti meilę ir jausdami jos trūkumą, o aš, pvz., negaliu. Sutinku, kad tai egoistiška. Esu gavusi tokių patarimų, kad jei blogai jaučiuosi, tai man reikėtų iti ir užsiimti socialine veikla, padėti dar nelaimingesniems, bet tai manęs neguodžia, kad yra dar nelaimingesnių. O dar ir geras pretekstas savigrauža užsiimti: "vaje, kokia aš egoistė! Skundžiuosi gyvenimu, nors kitiems šimteriopai blogiau!"
Iš kitos pusės, kai kurie žmonės įžiūrėjo manyje polinkį rūpintis kitais... Tik aš žinau daugiau apie save: kol kas nesugebėčiau kažkuo rūpintis, neskaičiuodama, ar pati atgal gaunu tiek pat.. O tai jau nenuoširdu..