Įkraunama...
Įkraunama...

Minčių galia

QUOTE(Medinis @ 2009 06 18, 16:22)
Tai jau tikrai. Man svarbu KODĖL aš pasikeičiau. Priežastys, tikėtini pasikeitimai ateityje.


atsakęs kodėl tu šiandien taip paskeitei, tau nepadės rastyi atsakymų ateičiai. Nes tu keitiesi nuolat. Ir mažai kas priklauso nuo tavo psichologijos, gyvenimo filosofijos ir visų matymo kampų.Tai labai daug priklauso nuo tavo biologijos, nuo fiziologinių organizmo procesų. Tik nesakyki, kad jūs juos sugebat valdyti, nes tada jus reiks vadinti Lysenka, pastarjam irgi atrodė, kad jis pajėgus valdyti gamtą.
Rašydama tu- rašiau žmogaus bendračiai, o ne jums asmeniškai.
Atsakyti
Valdyti - ne visada. Bet prognozuoti su didesne ar mažesne tikimybe - taip.
Dažnai pastebiu, kad šio forumo dalyvės neprognozuoja savo pasikeitimų ateičiai. Jos dabarpriiminėja sprendimus nekreipdamos dėmesio į artimesnę ar tolimesnę ateitį. Pradedant nuo "man 16 metų, labai noriu turėti vaiką" ir baigiant "jei mano vyras bus neištikimas, tai išmesiu jo daiktus pro langą ir į namus neįleisiu NIEKADA".
Savęs stebėjimas padeda suprasti pasikeitimų priežastis, jų tempą, jų kryptį. Tuomet tuos pasikeitimus galima bandyti įtakoti, arba pasiruošti pasikeitimų atnešamoms pasekmėms.
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2009 06 18, 16:33)
Valdyti - ne visada. Bet prognozuoti su didesne ar mažesne tikimybe - taip.
Dažnai pastebiu, kad šio forumo dalyvės neprognozuoja savo pasikeitimų ateičiai. Jos dabarpriiminėja sprendimus nekreipdamos dėmesio į artimesnę ar tolimesnę ateitį. Pradedant nuo "man 16 metų, labai noriu turėti vaiką" ir baigiant "jei mano vyras bus neištikimas, tai išmesiu jo daiktus pro langą ir į namus neįleisiu NIEKADA".
Savęs stebėjimas padeda suprasti pasikeitimų priežastis, jų tempą, jų kryptį. Tuomet tuos pasikeitimus galima bandyti įtakoti, arba pasiruošti pasikeitimų atnešamoms pasekmėms.


Aha, kitus stebėti vis tik yra lengviausia. Ta panašiai to iš jūsų ir tikėjausi. Suprantat forume apie 85% parašytų žinučių yra vienos emocijos. Araba kitaip sakant- visos pelės drąsios, kol katino nėra namie. Tai taip ir ten o moterys yra apskritai yra žmonės daugiau valdomos emocijų. Tai ką jos rašo darančios ar darys, nereiškia kad ir darys iš tiesų, ar taip savo sutuoktiniu sako. Bet žmogus turi turėti nišą kur jis galėtų sau leisti pafantazuoti, pajausti, suvaidinti, tam kad radęs atsakymus grįžtų realian gyveniman. Yra kita problema, matyt kad užprogramuota visuotinės krizės, jog temos kaip grybai po lietaus dygsta ir ne visos jos tur bent kiek realesnį pagrindą. Kada žmogus realiai traukiasi savo noru iš to realaus gyvenimo ir renkasi beprotybę, nes jam yra kažko labai baisu, stebėti nelengva. Bet to pakeisti mes negalime. Ir jų bėdų ant savęs mes pasimatuoti negalime- nes mes ne jie.
Vėl gi grįžtan prie situacijų modeliavimo, suprantat ilgainiui taip bemodeliuodamas jūs įvarrysite save į kampą nes kada situacija jums pasitaikys ne tokia kokią jūs sau prognozavote, ir veiksmų ne tokių kokiems ruošiatės- jūs nežinosit ką jums daryti. Ir tada stovėsit gretimai su jūsų aprašytom situacijom, kaip žmogus visiškai negalvojęs apie ateitį. Ir tai būsit jūs- trečdalį gyvenimo paklojęs tam, kad sumodeiuot, pabandyt išgyvent net emocijas, ir staiga tuštuma. Kuo daugiau susiuri situacijų, kuo daugiau mintyse jų išsprendi, tuo labiau sau užsidarai kelius ir galimybes, net abai eilinėm ir nesudėtingom situacijom išspręsti.
Atsakyti
Mano darbo 70-80 proc sudaro įvairių kritinių situacijų sprendimas. Jaučiu, kad reakcija mano lėtėja, kad tai, ką anksčiau spręsdavau 5 sekundes, dabar man užtrunka keleta minučių. Tačiau vis dar jaučiuosi galintis susitvarkyti su bet kokia galima situacija.
Darbo pobūdis man parodė, kad antrą kartą spręsti tą pačią situaciją yra daug lengviau. Taip pat, kad jei tokią situaciją jau esi teoriškai nagrinėjęs, tai esant panašiai realiai - taip pat lengviau.
Aš negaištu laiko planų sudarymui, nes laiko turiu labai labai daug. turiu problemą su laiko valdymu - nežinau kam jį panaudoti.
Man įdomu stebėti save ir kitus, kai tenka spręsti kažką. Įdomu eksperimentuoti, kai žmogų tyčia palieki vieną su jo problema, kai jis netiki, kad ją gali išspręsti. Kaip jis blaškosi, kaip pyksta ant viso pasaulio. Kai duodi jam užuominą, mažą vilties kibirkštėlę jis jos įsikimba, net jei davei jam klaidingą užuominą... Ir tuomet labai sunku jį įtikinti paleisti šią ir priimti kitą... baisu jam...

Šiandien visą dieną save stebėjau ir laukiau pykčio - norėjau pagauti priežastį. Vis dėlto pykčio priežastis - baimė.
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2009 06 18, 17:14)
Mano darbo 70-80 proc sudaro įvairių kritinių situacijų sprendimas. Jaučiu, kad reakcija mano lėtėja, kad tai, ką anksčiau spręsdavau 5 sekundes, dabar man užtrunka keleta minučių. Tačiau vis dar jaučiuosi galintis susitvarkyti su bet kokia galima situacija.
Darbo pobūdis man parodė, kad antrą kartą spręsti tą pačią situaciją yra daug lengviau. Taip pat, kad jei tokią situaciją jau esi teoriškai nagrinėjęs, tai esant panašiai realiai - taip pat lengviau.
Aš negaištu laiko planų sudarymui, nes laiko turiu labai labai daug. turiu problemą su laiko valdymu - nežinau kam jį panaudoti.
Man įdomu stebėti save ir kitus, kai tenka spręsti kažką. Įdomu eksperimentuoti, kai žmogų tyčia palieki vieną su jo problema, kai jis netiki, kad ją gali išspręsti. Kaip jis blaškosi, kaip pyksta ant viso pasaulio. Kai duodi jam užuominą, mažą vilties kibirkštėlę jis jos įsikimba, net jei davei jam klaidingą užuominą... Ir tuomet labai sunku jį įtikinti paleisti šią ir priimti kitą... baisu jam...

Šiandien visą dieną save stebėjau ir laukiau pykčio - norėjau pagauti priežastį. Vis dėlto pykčio priežastis - baimė.


na problemas pas jus tikrai susijusios ne su laiko perteklium. Lėtėjat? Gal ne, gal vis daugiau situacijų vienu metu sprendžiate. Man niekada nebuvo įdomu eksperimentuoti su žmonėmis. Tyčia palikti mogų vieną su jo problemom g.gif o dar gali būt kitaip g.gif jūs manote galįs išspręsti kieno nors problemas. Iš jūsų bus visiems labai gana jei jūs savas problemas išsispręsite.
Šios dienos pykčio priežastis baimė? Baimė kam?
Atsakyti
QUOTE(alfija @ 2009 06 18, 17:22)
Iš jūsų bus visiems labai gana jei jūs savas problemas išsispręsite.
Šios dienos pykčio priežastis baimė? Baimė kam?

Aš tai suprantu.

Baimė, kad esama situacija, padėtis (komfortiška) pasikeis. Tiesiog grėsmė dabartinei situacijai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Medinis: 18 birželio 2009 - 17:32
QUOTE(Medinis @ 2009 06 18, 18:31)

Baimė, kad esama situacija, padėtis (komfortiška) pasikeis. Tiesiog grėsmė dabartinei situacijai.


situacija pasikeis , o jūs negalėsite jos valdyti? Kas atsitiks? Jei tai įvyks kas atsitiks su jumis?
Atsakyti
QUOTE(alfija @ 2009 06 18, 18:50)
situacija pasikeis , o jūs negalėsite jos valdyti? Kas atsitiks? Jei tai įvyks kas atsitiks su jumis?

Ne, nėra minčių apie tai, kad negalėsiu valdyti situacijos. Su manim neatsitiks nieko ypatingo, bet aš turėsiu keistis, kažką keisti, kažką daryti kitaip. Tai trunka tik akimirką, kol mintyse prabėga penki - šeši galimi veikimo ar neveikimo variantai, kol randamos tinkamos išeitys, kol susitaikoma su galimomis pasekmėmis. Bet būtent pirmoji reakcija - pokyčių baimės iššauktas pyktis.
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2009 06 18, 19:12)
pokyčių baimės iššauktas pyktis.


pokyčių bijo visi, visi jų stengiasi išvengti. Ar tai pyktis g.gif na man sunku pasakyt ar tai ką jūs vadinat ir yra būtent tai. Atsakykit tai teigiamas ar neigiamas tas pyktis jus apėmė?
Atsakyti
QUOTE(alfija @ 2009 06 18, 19:24)
Atsakykit tai teigiamas ar neigiamas tas pyktis jus apėmė?

Bet kokiu atveju ne teigiamas. Ar gali pyktis būti teigiamas ir neigiamas? Neįsivaiduoju kaip galėtumėt man paaiškinti.
Aš pabandysiu stebėti save, bet negaliu prisiminti, kad jausčiau skirtingus pykčius.
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2009 06 18, 19:45)
Bet kokiu atveju ne teigiamas. Ar gali pyktis būti teigiamas ir neigiamas? Neįsivaiduoju kaip galėtumėt man paaiškinti.
Aš pabandysiu stebėti save, bet negaliu prisiminti, kad jausčiau skirtingus pykčius.


pagal veiksmus ką nuveikiat- supykot ir išplovėt indus, supykot ir sudaužėt indus. Čia kokiai veiklai paskatina. Bet kokiu atveju tai yra pagrindinė emocija, viena iš pagrindinių. Vien tik agresija nepavadinsi. Galit ilgai protauti ta tema. Užsimti savęs stebėjimu, stebėti kaip pyktis jus veikia venoj ar kitoj situacijoj, įveikinėti tai. Turėsit darbo daug, išmoksit jo nelaikyt savyje- sumažės depresinės nuotaikos.
Atsakyti
O kas yra pyktis ir kaip jį jausti? Papasakokit ką. Prašau.
Atsakyti