Na nesu aš jau patyrusi darbuose labai. 4 esu dirbusi ir... nei vienas man nepatiko. Vyras vadina mane išpuikėle, kad aš noriu pati nežinau ko, ir darbas nėra pramoga, kad patiktų...
Kaip jūs manot? Ar verta atsisaykyti nepatinkančio darbo ir laukt nežinia kiek kol rasi patinkantį? O gal tokių nebūna?..
Pamenu, kažkokioj knygoj buvo rašoma: "Kokia laimė yra daryti tai, ką labiausiai trokšti daryti, ir dar gauti už tai pinigus!" ;D
O mano buvusi dėstytoja, labai įdomi ir gili asmenybė, man kartą pasakė: Yra gyvenime trys svarbūs dalykai: vyras ( meilė), pinigai ir darbas. Tai va, vyras bet kada gali pabėgti (meilė dingti), pinigai gali baigtis, bet jei turi mėgstamą darbą ir esi gera savo srities specialistė - tai tęsis visą gyvenimą, tai bus pastovu.
Manau, ji kalbėjo remdamasi savo gyvenimo patirtimi, tiesa , vyras nuo jos nepabėgo
, bet savo darbą ji tikrai labai mėgo, netgi, sakyčiau, fanatiškai, ir jame buvo laiminga 
O mano buvusi dėstytoja, labai įdomi ir gili asmenybė, man kartą pasakė: Yra gyvenime trys svarbūs dalykai: vyras ( meilė), pinigai ir darbas. Tai va, vyras bet kada gali pabėgti (meilė dingti), pinigai gali baigtis, bet jei turi mėgstamą darbą ir esi gera savo srities specialistė - tai tęsis visą gyvenimą, tai bus pastovu.
Manau, ji kalbėjo remdamasi savo gyvenimo patirtimi, tiesa , vyras nuo jos nepabėgo
, bet savo darbą ji tikrai labai mėgo, netgi, sakyčiau, fanatiškai, ir jame buvo laiminga
Manau darbe idealiai niekas nebuna.
Pavyzdziui man, kai darbas patiko, nemokejo pinigu ;D, kai darbas nepatiko, buvo kolektyvas fainas, o dabar moka pinigus, bet darbas siap sau, ir kolektyvas ne koks :'(
Todel kazkaip susidariau nuomone, is savo patirties, kad reikia dziaugtis tuo ka turi, nes taip kad viskas patiktu, itariu nebus...
Pavyzdziui man, kai darbas patiko, nemokejo pinigu ;D, kai darbas nepatiko, buvo kolektyvas fainas
, o dabar moka pinigus, bet darbas siap sau, ir kolektyvas ne koks :'(Todel kazkaip susidariau nuomone, is savo patirties, kad reikia dziaugtis tuo ka turi, nes taip kad viskas patiktu, itariu nebus...
be to, kiekviename, net įdomiausiame, mieliausiame darbe yra ir ta neįdomioji dalis, kurią nori-nenori privalai atlikti ), pavyzdžiui, kad ir kažkokios ataskaitos, formalūs dalykai, pildymai, apiforminimai. Būtų įdomu išgirsti žmogaus, besąlygiškai patenkinto savo darbu mintis, ar viskas iš tiesų nuo A iki Z tobula ???O gal žmonės visą gyvenimą ieško, bando, patys keičiasi, ir jiems niekad nebūna gerai, kol neišbando kaž-ko dar neišbandyto, o pabandžius vieno, po kiek laiko susigalvoji kitą veiklos sritį ???Kaip faina žiūrėt į žmones, kurie apie specifinę sferą svajoja nuo vaikystės,
žino, kad tik to nori, nesimėto, tinkamą, mielą širdžiai sferą išsirinkt turbūt svarbiausia, o juk ir vieną kryptį pabaigus yra įvairių darbų spektras pgl. tai.
žino, kad tik to nori, nesimėto, tinkamą, mielą širdžiai sferą išsirinkt turbūt svarbiausia, o juk ir vieną kryptį pabaigus yra įvairių darbų spektras pgl. tai.
Esu tas zmogus kuris myli savo darba, moka man gerai, laiku ir oficialai. Aisku yra keli trukumai, bet bendroj visumoj tai tokia smulkme, kad drasiai galiu tvirtint myliu savo darba.
kika, ar tu siekei būtent tokio darbo, ar pasitaikė galimybė čia išbandyt savo jėgas ir tu surizikavai ir atradai, kas tau patiko, ar kaip :?
?
O man mano darbas patinka, dar labiau patiktu, kad po 1.5m. darbo pusmeti pabuti namie. Siaip pasakojant tai yra tragedija - parduodi bilietus, darai rezervacijas, tvarkai buhalterija ( savo agenturos ir kitu ), ir t.t ir neziurint ar darbo diena (slenkantis grafikas ). Bet man patinka, man patinka kalbeti su zmonem, o kai atsibosta atsisesti prie popieriu, man gera eiti i darba, aisku kvaila pasakyti, kad baigiau aukstaji, kad galeciau dirbti "kasininke", bet taip nesinori keisti.
darbas turi patikti... :(tik nesu tuo tikra ,kad tai bus man... Turejau viena issvajota specialybe,bet... pabijojau atsakomybes ir ilgu dtudiju metu.be to visi atkalbinejo... Taigi, istojusi pasirinkau kita- antra pagal vieta sirdyje specialybe... bet lig siol myliu ta viena vienintele.... Ta svajone, kuri jau nebetaps realybe....
Belieka susitaikyti, ir jau ieskau darbo..tik labai abejoju, ar jis man patiks.... o jei paliks dar vyras ir baigis pinigai :-/
Belieka susitaikyti, ir jau ieskau darbo..tik labai abejoju, ar jis man patiks.... o jei paliks dar vyras ir baigis pinigai :-/
o man jau negalima specialybes pakeisti :'(, mat ,uz antra aukstaji reiketu susimoket 42 000lt.... o kur dar visos manes islaikymas tais metais.... 
| QUOTE |
| kika, ar tu siekei būtent tokio darbo, ar pasitaikė galimybė čia išbandyt savo jėgas ir tu surizikavai ir atradai, kas tau patiko, ar kaip :? |
Istikruju as pradejau dirbti toj imonei visai kita darba, bet suzinojus apie ta darbo vieta as nutariau kai tik bus galimybe pereit. Pereiti pavyko, bet neiskart i tas pareigas kuriu norejau, su laiku perejau ir i dabartines pareigas. Esu labai patenkinti ir nors dukrytei tik 6.5 men. as jau gryztu i darba. Mano issilavinimas nieko bendro su darbu neturi. Gal but man patinka tai, kad kas kart keisdama pareigas as lipu laipteliu aukstyn, taip, kad tobulet yra kur. Be to darbas nera monotoniskas, kiekviena diena kas nors naujo.
O as turiu 3 darbus!!! Tiesa, tik vienas is ju yra oficialus..., bet man gerai, kaip yra :.siuo metu esu vaiko auginimo atostogose oficialiajame darbe ir beaugindama vaikuti dirbu kituose dviejuose....Visuose darbuose man patinka ir kartu kazkas nepatinka....kazkur palyginus geri pinigai, kazkur ydomios pareigos...Matyt tokio darbo, kad viskas patiktu tikrai Viktualina nerasi, juk ir nuotaikos kasdien kinta... 
- siandien tau grazu saule, o ryt nervuos kad senai lijo....
.siuo metu esu vaiko auginimo atostogose oficialiajame darbe ir beaugindama vaikuti dirbu kituose dviejuose....Visuose darbuose man patinka ir kartu kazkas nepatinka....kazkur palyginus geri pinigai, kazkur ydomios pareigos...Matyt tokio darbo, kad viskas patiktu tikrai Viktualina nerasi, juk ir nuotaikos kasdien kinta... - siandien tau grazu saule, o ryt nervuos kad senai lijo....
