o aš savo darbu taip pat nepatenkinta, kaip ir viena iš forumiečių, čia pasisakiusių... jau depresija tuoj bus... dirbu pusę etato, puikios sąlygos dirbti ir mokytis, o dar ir atlyginimas visai nieko kaip už pusę etato, bet jau atmosfera darbe.... visiškai beviltiška situacija...pletkų lizdas pas mus, viena kitą apšneka, o išejus kur nors ir vėl grįžus į kabinetą, jaučiasi, kad tik ką tave apkalbėjo nuo galvos iki kojų, nes visos užtyla, susižvalgo...
gyvenime neturėjau problemų su bendravimu, esu linksma, prisitaikanti, bet šiame kolektyve pasijaučiau kaip paskutinė netikelė, nemokša ir išvis nieko verta

kažkaip ir pasitikėjimas savimi pradeda blėsti...
gal aš dar per jauna, kad suprasčiau tas kovas dėl pinigų, apkalbas, kaip privalomą darbo bendravimo formą, lindimą darbdavei į užpakalį be muilo

betgi galvoju, kad taip nebūna iš tikrųjų, normaliuose kolektyvuose, kur vienas kitą gerbia ir stengiasi padėti, patarti, o ne suvaryti ir leisti pasijusti blogai
taigi, ieškausi darbo naujo

, kol dar visiškai nesusinaikinau visų nervų ląstelių
tad palinkėkit man sėkmės
ačiū, kas perskaitė iki galo

gi reikia kam nors išsipasakot