liūdnasis pelėnas
Super senbuvis
na va, parašysiu, kaip toliau buvo mums tada autobusu važiuojant po Portugaliją:
Nakvynė Fatimoje buvo fantastiška, viešbutis, kambariai dviviečiai. Palyginus su mūsų 45viečiu miegamuoju autobusu. Toliau planai buvo tokie: Portugalijoje liko dvi dienos, vieną iš jų lankome Batalha, Coimbra, Alcobaca ir vakarą pabaigiame Nazare, bežiūrėdami į saulėlydį vandenyne, na, kas gi gali būti puikiau gimtadienio proga ir vėl nakvojame Fatimoje. Aš net suknią išsilyginau ta proga (kelioninis lygintuvas yra toks, eini į dušą, suknią pasikabini šalia, gausiai su garais prausiesi, patalpos neišvėdini). Tai va, ryte važiuojame į Batalą ir iki pietų ten ganomės. Labai labai gražu. Paskui sėdame į autobusą, sakome, kieno čia tepalų balutė po mūsų autobusu? Vairuotojai sako, ai, nieko tokio, čia šiaip, lipkit greičiau visi ir važiuojam, bo va jau policija. Aš girdau autobusą su vienu buteliu vyno (kiekvieną gimtadienį pasikartojantis stebuklas), važiuojame serpantinais, gal kiek lėtokai, ale pasirodo, subyrėjo mūsų greičių dėžė. Ir dar tepalai ištekėjo. Nugi puiku. Šiaip ne taip nežinau kokiu bėgiu nusikasame iki Fatimos. Sekmadienis. Niekas nedirba, jokie remontai. Čia juk pietų kraštas, plius, katalikiškas, plius mes Fatimoje, taigi, ekskursijų toliau tą dieną nebus, o jūs, mieli keleiviai, verčiau eikite padeginkite žvakeles už autobuso sveikatą. Gaila, neturiu čia po ranka foto, kaip mūsų vairuotojai, vis dėlto suradę kažkokius meistrus, ant didelio kartono gabalo prie konteinerio paišo schemą, kas sugedo, portugalai sako, kad tai jokiu būdu ne vienos dienos darbas.
Nenoriu įžeisti religinių jausmų, bet Fatima yra nykokas miestukas. Jis naujas, plius naujos statybos viešbučiai piligrimams, viena bažnyčia, vienas piligriminis takas, N religinių parduotuvėlių, o vyno nėr. Viskas. Pati blogiausia vieta užstrigti.
Nežinome ką daryti. Niekas net teisių neturi, nes yra mašinų nuomos punktas, tada metamės po 20 gal eurų ir 10 žmonių nuomojamės autobusiuką su vairuotoju, kuris mus veža pasivažinėti po tas vietas, kurias turėjome tą dieną pamatyti. Šeima, mane, kaip gimtadienininkę, išleidžia pasivažinėti. Bet man jau nuovargis pareina ir aš nebeskiriu, kur Alcoba, kur Coimbra, visur bažnyčios, vienuolynai ir muziejai, kuriuos chebra tvarkingai apibėga, man nutrūksta juosta ir aš vietoj muziejaus einu į kavinę. Geriu kavą. Bobutė man sako, ko tu taip liūdi, vaikeli, et, gimtadienis... tada važiuojame iki Nazare. Ten toks pamenu iš kojų verčiantis vėjas nuo Atlanto, dar prisimenu, totaliai nuostabi gamta visą tą kelią buvo, ir vairuotojas sakė: tepadeda jums Dievas. prireiks. Grįžus užplikiau greito pagaminimo kuskusą ir laukiau svečių. Exas prisipirko pusiau pagamintų klaikiai dvokiančių jūros bjaurybių ir buvo su jomis išmestas į balkoną.