Sveikos
kai kas cia rase, kad reikia galvoti pozityviai ir viskas bus gerai, kad isikalbam patys nelaimes ir tt ir zz. bet zinokit optimiste nepataisoma buvau visa gyvenima
bet paskuriniu metu(gerus kokius 4 metus), tai neduok Dieve pagalvosiu, kad va nera cia ko dejuoti, tikrai nera taip blogai, turiu darba, turiu draugu, esu beveik sveika
ir tada kita diena atsitiks tokia nelaime, kad baisu pagalvot.. bet cia ne kazkokie isikalbejimai jau, cia tokia gryna tiesa ir kasdienybe.. jau aplinkiniai sako, kad va tau tikrai nesiseka.. ir nebezinau ko imtis.. tos nesekmes kartais buna tokios menkutes, bet as nebeisivaizduoju, kaip galeciau suplanavus kokia kelione i ja isvaziuot. tuoj pat kas nors nutinka ir tenka likti namie. visa menesi gali buti kartsi orai, o as viena diena nuvaziuoju prie ezero, tai pradeda lyti. nusiperku batus, tai jie suplysta dar be matuojant, autobusai nuvaziuoja uzdare duris pries nosi, vaikinas, kuris krenta i aki, si savaitgali isteka. milijonas tokiu atrodo mazu nesekmiu, bet kai ju susidaro beveik kiekvienam zingsny, tai zinokit veikia emociskai.. suplanavau si savaitgali praleisti palangoj, tai paaiskejo, kad reikes darbe buti BUTINAI. pridejavau kaip reikiant
buvau gal pries 3 men pas bureja, tai ji iskart pasake, kad esu uzkeikta del meiles reikalu. nu cia jau man visa gyvenima buvo aisku, kad kazkas yra negerai. o kai taip pasake tai net nusterau..
sake is giminu mirusiu jau tas prakeikimas..