Sveikos mamkos, kylo mintis pradėti šią temą, nes pati dažnai kariauju su savo taupumu, o kartais išlaidumu.
Pamenu, kai pradėjau tik dirbti ir mano atlyginimas puse metų buvo tik 500,00 litų, tai sugebėdavau kažkaip išgyventi be didesnių sunkumų, aišku, jei ne nuosavas draugo butas ir tėvų parūpinimas maisto produktais, kažin ar būtų taip paprasta, pamenu, tada sakiau: "Va, kad mokėtų 800 Lt., tai tada jau tikrai viskam pakaktų, - 200Lt. atsidėdavau studijoms, 50Lt- telefono išlaidos, 70-kelionė į darbą ir namo, 50-pridurdavau draugui už butą, o likdavo tik 130Lt. ir kažkaip gyvenau, aišku tą pusmetį įsigijau tik kelis naujus drabužius ir šiaip ką bepirkdavau, vis įvertindavau,ar man tikrai to reikia, o gal galiu ir abseiti
Vėliau jau gavau savo išsvajotą 800,00 Lt. algą, dar po kelių mėn- 1000, dar vėliau 1500, dabar grynųjų pajamų gaunų 2100Lt, dar plius apmoka firma už telefoną, automobilio draudimą ir kūrą, tačiau tas mano skaičiavimas pinigų vis dar liko, tikrai nepasakyčiau, kad tapau daug išlaidesnė, nei kai gaudavau tuos 500,00 Lt. Aišku, poreikiai padidėjo, dabar galiu dažniau save palepinti ir nauju kokybišku drabužiu, ir dažniau apsilankyti kavinėse, papramogauti, apsilankyti Drauskinikų gydykluose. Dabar tikrai neišsiverščiau su tais 500 Lt., tačiau prisipažinsiu, būtent šį algą ir išmokė mane įvertinti pinigų vertę. Dabar laikausi taisyklės, kad nemažiau kaip 50% algos turiu atsidėti ateičiai. Taip, kad bent 1000 keliauja į mano antrąją sąskaitą, kartais, net 1400Lt. atsidedu.
Tačiau , būna tokių savaičių, kai per savaitę galiu išleisti vos ne visą algą, neduok Dieve, jei man tą savaitę buna tikrai labai blogą nuotaiką, nesiseka darbe, namuose irgi problemos, tada spjaunu į viską ir galvojų, argi aš to nenusipelniau, argi aš to neverta, aš daug dirbu, vargstu ir negaliu sau to leisti, na jau ne Tada jau kenčia mano piniginė, bet gerai bent tai, kad tai būna 2-3 kartus į metus Bet turbūt taip reikia...
O kaip jus mamkos, ar atsidedat bet po 100Lt.nuo algos, aišku, jei yra galimybės, ar nesukat sau dėl to galvos?
Rezervas yra laaaabai geras dalykas
Pas mane taip pat jis yra saugiai padėtas ir neliečiamas
Visi kiti atsidėjimai tai yra konkretūs, nes pastoviai yra eilė "pirkinių", kelionių.....
Bet prie viso to mes nepamirštam ir savęs, savaitgaliais niekada negaminu, valgom mieste, pramogų neatsisakom.............
O šeip gyvenam beveik šia diena, nes nežinau kas bus rytoj, į ką ta sukaupta sumelė pavirs atsiradus eurui
Visam gyveninui juk neprikaupsi, o vėliau gali gailėtis, kad kažkada galėjai sau tai leisti, bet to nedarei
Pas mane taip pat jis yra saugiai padėtas ir neliečiamas
Visi kiti atsidėjimai tai yra konkretūs, nes pastoviai yra eilė "pirkinių", kelionių.....
Bet prie viso to mes nepamirštam ir savęs, savaitgaliais niekada negaminu, valgom mieste, pramogų neatsisakom.............
O šeip gyvenam beveik šia diena, nes nežinau kas bus rytoj, į ką ta sukaupta sumelė pavirs atsiradus eurui
Visam gyveninui juk neprikaupsi, o vėliau gali gailėtis, kad kažkada galėjai sau tai leisti, bet to nedarei
as tai irgi atsidedu, bet ne juodai dienai kaip kiti daro..tiesiog taupau kelionems.tai brangus malonumas, bet karta per metus leidziu sau isisruosti i kokia brangia kelione
o siaip tai visi pazistami sako kad labai taupi, bet ne del to kad man pinigu gaila..tiesiog maistui as labai neisranki, jei ne vyras (jis maista perka) tai namuose butu tik sudziuvusiu sausainiu pagriauzt.man visai nesvarbu ar as ta diena sumustini suvalgysiu ar koki ypatinga patiekala...
o siaip tai visi pazistami sako kad labai taupi, bet ne del to kad man pinigu gaila..tiesiog maistui as labai neisranki, jei ne vyras (jis maista perka) tai namuose butu tik sudziuvusiu sausainiu pagriauzt.man visai nesvarbu ar as ta diena sumustini suvalgysiu ar koki ypatinga patiekala...
QUOTE(maksas @ 2005 08 18, 11:01)
Rezervas yra laaaabai geras dalykas
Pas mane taip pat jis yra saugiai padėtas ir neliečiamas
Visi kiti atsidėjimai tai yra konkretūs, nes pastoviai yra eilė "pirkinių", kelionių.....
Bet prie viso to mes nepamirštam ir savęs, savaitgaliais niekada negaminu, valgom mieste, pramogų neatsisakom.............
O šeip gyvenam beveik šia diena, nes nežinau kas bus rytoj, į ką ta sukaupta sumelė pavirs atsiradus eurui
Visam gyveninui juk neprikaupsi, o vėliau gali gailėtis, kad kažkada galėjai sau tai leisti, bet to nedarei
Pas mane taip pat jis yra saugiai padėtas ir neliečiamas
Visi kiti atsidėjimai tai yra konkretūs, nes pastoviai yra eilė "pirkinių", kelionių.....
Bet prie viso to mes nepamirštam ir savęs, savaitgaliais niekada negaminu, valgom mieste, pramogų neatsisakom.............
O šeip gyvenam beveik šia diena, nes nežinau kas bus rytoj, į ką ta sukaupta sumelė pavirs atsiradus eurui
Visam gyveninui juk neprikaupsi, o vėliau gali gailėtis, kad kažkada galėjai sau tai leisti, bet to nedarei
Mano atsidėjimas tikrai nėra juodai dienai, jis visada turi paskirtį- anksčiau buto remontui, dabar namo apdailai, kiekvieną mėn atsidėdama tam tikrą sumelę, bandau įsivaizduoti, ką už ją galima bus įrengti...
Pavyzdžiui aš darau taip, kai gaunu atlyginimą, pusę jo atsidedu "juodai dienai", o kitą pusę leidžiu pagal poreikius. Šiaip jau turbūt priklausyčiau išlaidžių kategorijai, aišku, žiūrint su kuo lygini Bet leidžiu sau įsigyti viską ką noriu, pagal piniginės turinį. Vadovaujuosi taisykle, kad gyvenimas tik vienas (gal), tai, kodėl reikia save skriausti.
Mane galima būtų irgi priskirti prie taupiųjų
Visada kažkokią sumelę atsidedu nuo atlyginimo . Paskui perku kokį didesnį pirkinį buičiai,sau arba išvažiuoju į kelionę.
Aišku šiuo metu taip darau, kadangi "tą sumelę" leidžia atsidėti atlyginimas.
Buvo laikas kai reikėjo mokėti už mokslus, atlyginimas nebuvo didelis, tada nieko netaupydavau- dar tėvai paremdavo (ačiū jiems ) nes visai užsidariusi namie savęs neįsivaizdavau: norėdavau vistiek išeiti į kiną, kavinę...aištu tada ten gerdavau tik kavą (pietauti sau neleisdavau). Bet visada apskaičiuoju/davau savo išlaidas. Man nėra taip buvę, kad iki atlyginimo dar savaitė, o piniginėje nei skatiko , bet aišku, pasikartosiu, padėdavo tėvai...
Visada kažkokią sumelę atsidedu nuo atlyginimo . Paskui perku kokį didesnį pirkinį buičiai,sau arba išvažiuoju į kelionę.
Aišku šiuo metu taip darau, kadangi "tą sumelę" leidžia atsidėti atlyginimas.
Buvo laikas kai reikėjo mokėti už mokslus, atlyginimas nebuvo didelis, tada nieko netaupydavau- dar tėvai paremdavo (ačiū jiems ) nes visai užsidariusi namie savęs neįsivaizdavau: norėdavau vistiek išeiti į kiną, kavinę...aištu tada ten gerdavau tik kavą (pietauti sau neleisdavau). Bet visada apskaičiuoju/davau savo išlaidas. Man nėra taip buvę, kad iki atlyginimo dar savaitė, o piniginėje nei skatiko , bet aišku, pasikartosiu, padėdavo tėvai...
Kai kur esu labai taupi, kai kur pametu galvą..pvz. išleist litą dėl naujesnio telefono, dėl mašinos, skarmalams, batams, aksesuarams, net dėl mokslų - skauda..jei įleisi į vaikų prekių, zoo prekių parduotuvę ar knygyną - tampu klaikiai išlaidi. Maistui išleidžiu su saiku. Išleisčiau ir daug, jei nebūčiau labai priekabi parduotuvėje..dažniausiai nerandu to, dėl ko verta mokėti pinigus, todėl apsieinu su minimaliom sumom pragyvenimui
Man tai būna gyvenime dienų be pinigų, nes niekada nieko neatsidedu ir netaupau. O savaitė, kai nė vieno lito, tai būna kiekvieną mėnesį Tada gyvenu šaldytuvo atsargomis ir svajoju kaip pirmą savaitę po algos vėl nusiaubsiu sąskaitas Knygynuose, zoo ir vaikų prekių parduotuvėse sugebu dar gerokai patuštinti kreditinę kortelę (jei jau piniginė ir visos kortelės tuščios) , ko niekad nedarau dėl kitų tikslų, net dėl reikalingų vaistų
Galima sakyti gyvenu tik šia diena ir tikrai taip yra. Jokių rezervų nepuoselėju Nieko neatsidedu..atiduodu skolas ir vėl viską iki 0 išleidžiu
Man tai būna gyvenime dienų be pinigų, nes niekada nieko neatsidedu ir netaupau. O savaitė, kai nė vieno lito, tai būna kiekvieną mėnesį Tada gyvenu šaldytuvo atsargomis ir svajoju kaip pirmą savaitę po algos vėl nusiaubsiu sąskaitas Knygynuose, zoo ir vaikų prekių parduotuvėse sugebu dar gerokai patuštinti kreditinę kortelę (jei jau piniginė ir visos kortelės tuščios) , ko niekad nedarau dėl kitų tikslų, net dėl reikalingų vaistų
Galima sakyti gyvenu tik šia diena ir tikrai taip yra. Jokių rezervų nepuoselėju Nieko neatsidedu..atiduodu skolas ir vėl viską iki 0 išleidžiu
norėčiau paklausti kiek vaikų turi?
Vaikai labai artimoje ateityje...
QUOTE(daliela @ 2005 08 18, 11:18)
Vaikai labai artimoje ateityje...
taigi taupyk kol gali paskui jau tai taps misija neįmanoma nebent uždirbsi kelis sykius daugiau nei dabar
Buvo laikas, kai pinigų buvo mažai, tai svajodvau, kad pirksiu tą ir aną, man reikia to ir šito, bet norus sunaikindavo pinigų stygius. Laikas ėjo, atsirado pinigai, bet pasikeitė norai. Dabar visada pagalvoju ar man to reikia. Ir kai žinai, kad norimą dalyką gali nusipirkti bet kada, toks geras jausmas suima (nekalbu apie prabangą). O taupumas, kai nėr pinigų tai ir taupai, kai yra, visai kiti poreikiai atsiranda. Svarbiausia nenueit į kraštutinumus, sėdint ant pinigų maišo, pusryčiams nevalgyt pusę kiaušinio iš taupumo, tokių žmonių pažinojau.
kazkodel anksciau rasytas mano postas pranyko... Tad - pavydziu mielosios mamkos kurios sugebat taupyt, atidet juodai ar baltai dienai. esu be proto islaidi. Kiek turiu tiek isleidziu. Megstu, tiesiog dievinu pirkti - viska- rubus, aksesurus, smulkmenas namams, dovanas artimiesiems, knygas ir t.t. Rankinuku ir batu pirkimas jau seniai virto manija. Vyras jau nebe juokais sako, kad juos kolekcionuoju. Ir nieko negaliu sau padaryt! Gal jus koki patarima turit. Man cia kaip koks alchogolizmas. Pasizade nepirkt, tada visvien nusiperku, tada grauziuos, pasizadu nepirkt ir vel viskas is naujo. Zodziu mudu su vyru uzdirbam tikrai neblogai, bet nepatikesit nuolat truksta pinigu. Dieve, ka man daryt...