QUOTE(naitas @ 2009 03 22, 22:30)
Laba,
aš truputį iš kitos pusės prieisiu.. manau, kad pati turi padėti savo dukrai šiek tiek. Nes auklėtoja mini ir visai reikšmingą dalyką - Tavo dukra pyksta, jeigu jos nesupranta kiti vaikai. Matai, savaime ji neišmoko tiek, kad susibendrautų be piktumo. Tavo vaikas išgyvena ne patį geriausią laiką. Todėl jai reikia padėti bent elementarius žodžius išmokti ir suprasti. Auklėtoja jai tiesiog negali vertėjauti, nes pati tai nekalba lietuviškai ar vokiškai.
Nereikia nemokėti KITOS kalbos. Tam, kad vaikai nebendrautų su kitu vaiku, užtenka to, kad tas vaikas nekalbėtų netgi gimtaja kalba. Mano vaikas nekalbėjo iki beveik 5,5 metų. Vaikai, ypač berniukai, iš tikro beveik ignoruodavo mano vaiką darželyje, nes jis neinicijuodavo žaidimo, negalėjo pasidalinti savo jausmais, džiaugsmais ar rūpesčiais. Auklėtoja jį šiek tiek įvesdavo į vaikų žaidimus, bet jie teužsiimdavo su juo, kiek auklėtoja ragindavo.
Kai pradėjo kalbėti, pradėjo ir berniukai jo laukti, kviestis žaisti kartu. Mergaitės buvo šiek tiek "atlaidesnės", jos ilgiau išlaikydavo savo atmintyje auklėtojos prašymą įtraukti į žaidimus ir mano vaiką.
Mano vaikas taip pat pykdavo, jog jis negali nieko pasakyti, jog jo nesuprantam, jeigu jis ką nors ir mykdavo ar kokiu garsu "sakydavo".
Nieko neužsimeni apie tai, ar mokote savo vaiką čekų kalbos namie, savo jėgomis. Iš to, kad minėjai, jog galvoji, jog vaikai savaime viską išmoksta, tai suprantu, kad Tavo mergytė yra tiesiog "įmesta" į jai baisiai nesuprantamą kalbinę aplinką.Aš netikiu, kad vaikutis, nežinodamas svetimos kalbos nė vieno žodžio, gali tą kalbą išmokti savaime. Vaikas turi turėti kažkokį pradinį svetimos kalbos žodžių bagažą, kad galėtų kurti asociacijas ir taip "atspėti" kitų žodžių reikšmę iš konteksto. O kai to konteksto nėra... tai nėra nuo ko atsispirti.
Manau, kad į gydytojus reiktų kreiptis tada, kai vaikas iš viso nekalba. Spėju, kad namie su Tavimi ji čiauška lietuviškai? kalba, taria? kalbos padargai veikia gerai? Jeigu taip, tai su ja viskas gerai. Tiesiog ji namie turi lietuvių ir vokiečių kalbų "vertėjus", reikšmių ir prasmių aiškintojus, o darželyje ji tokių "vertėjų" neturi. Ir jeigu jai nepadėsite sužinoti pačių paprasčiausių čekų kalbos žodžių, tai kas jai padės? Gydytojai čia ne prie ko...
Tai tokios būtų mano mintys. Gal ką ne taip supratau.. bet tiek kiek supratau, tai pasidalinau.. Sėkmės mažylei
aš truputį iš kitos pusės prieisiu.. manau, kad pati turi padėti savo dukrai šiek tiek. Nes auklėtoja mini ir visai reikšmingą dalyką - Tavo dukra pyksta, jeigu jos nesupranta kiti vaikai. Matai, savaime ji neišmoko tiek, kad susibendrautų be piktumo. Tavo vaikas išgyvena ne patį geriausią laiką. Todėl jai reikia padėti bent elementarius žodžius išmokti ir suprasti. Auklėtoja jai tiesiog negali vertėjauti, nes pati tai nekalba lietuviškai ar vokiškai.
Nereikia nemokėti KITOS kalbos. Tam, kad vaikai nebendrautų su kitu vaiku, užtenka to, kad tas vaikas nekalbėtų netgi gimtaja kalba. Mano vaikas nekalbėjo iki beveik 5,5 metų. Vaikai, ypač berniukai, iš tikro beveik ignoruodavo mano vaiką darželyje, nes jis neinicijuodavo žaidimo, negalėjo pasidalinti savo jausmais, džiaugsmais ar rūpesčiais. Auklėtoja jį šiek tiek įvesdavo į vaikų žaidimus, bet jie teužsiimdavo su juo, kiek auklėtoja ragindavo.
Kai pradėjo kalbėti, pradėjo ir berniukai jo laukti, kviestis žaisti kartu. Mergaitės buvo šiek tiek "atlaidesnės", jos ilgiau išlaikydavo savo atmintyje auklėtojos prašymą įtraukti į žaidimus ir mano vaiką.
Mano vaikas taip pat pykdavo, jog jis negali nieko pasakyti, jog jo nesuprantam, jeigu jis ką nors ir mykdavo ar kokiu garsu "sakydavo".
Nieko neužsimeni apie tai, ar mokote savo vaiką čekų kalbos namie, savo jėgomis. Iš to, kad minėjai, jog galvoji, jog vaikai savaime viską išmoksta, tai suprantu, kad Tavo mergytė yra tiesiog "įmesta" į jai baisiai nesuprantamą kalbinę aplinką.Aš netikiu, kad vaikutis, nežinodamas svetimos kalbos nė vieno žodžio, gali tą kalbą išmokti savaime. Vaikas turi turėti kažkokį pradinį svetimos kalbos žodžių bagažą, kad galėtų kurti asociacijas ir taip "atspėti" kitų žodžių reikšmę iš konteksto. O kai to konteksto nėra... tai nėra nuo ko atsispirti.
Manau, kad į gydytojus reiktų kreiptis tada, kai vaikas iš viso nekalba. Spėju, kad namie su Tavimi ji čiauška lietuviškai? kalba, taria? kalbos padargai veikia gerai? Jeigu taip, tai su ja viskas gerai. Tiesiog ji namie turi lietuvių ir vokiečių kalbų "vertėjus", reikšmių ir prasmių aiškintojus, o darželyje ji tokių "vertėjų" neturi. Ir jeigu jai nepadėsite sužinoti pačių paprasčiausių čekų kalbos žodžių, tai kas jai padės? Gydytojai čia ne prie ko...
Tai tokios būtų mano mintys. Gal ką ne taip supratau.. bet tiek kiek supratau, tai pasidalinau.. Sėkmės mažylei

Sveiki, smagu girdeti ir matyti kita nuomone. Ceku kalbos as jos nemokinu, nes ir pati nesu gerai jos ivaldziusi, as siek tiek susikalbu, bet tik tiek, tad nemanau, kad pati galeciau jos mokyti. Kas tiesa tas tiesa, ji tarsi imesta i ta terpe ir iki siol nebuvo jokiu didesniu problemu, ji eina ten labai noriai, daugelis vaiku kalbejo mazai tad ju bendravimas buvo iki siol kitoks ne kalba isreikstas, taciau dabar kai daugelis pradeda kalbeti ir grupuotis zaidziant, matyt iskyla ir sis klausimas. Ji yra labai komunikabili, nelaukia kol ja kas pakvies ( bent kiek iki siol as maciau), kalbina pati ir kazkaip bando reiksti savo nuomone. Taip jos kalba nera labai raiski ( bet mama juk supranta savo vaika), kartais ji kalba su manim lietuviskai, su teveliu vokiskai, kartais maiso kalbas, dabar as pastebiu, kad jos kalboj atsiranda daugiau cekisku zodziu ( ne vieno zodzio pati nemokinau, viska ismoksta lopselyje). Nedraudziu ne vienos kalbos, tikiuosi, kad laikui begant supras kur ir su kuo reiks kalbeti. labiausiai nerimauju tik, kad ji neuzsiklestu savyje ir laikui begant neatsirastu psichologiniu problemu, o pas gydytoja noriu nueiti tik pasitarti, kaip skatinti kaip mokinti ja, nes tikrai tos kalbos as neismokinsiu.