Musu dukryte tai neuzmiega be savo suniuko vardu Laris ,sake kad jis saugo ja nuo visokiu babauziuku
Mano Meritas irgi turi du šuniukus, kuriuos tempiasi su savim į lovą . Bet šiandien atsitiko toks liūdnas ir pamokantis dalykas . Prieš pietų miegelį palikau jį lovytėje su meškiuku, kurio viduje yra tokių karoliukų (žaislai, kurie mieli ne tik vaikams, bet ir suaugusiems ). Kadangi mano mažasis prieš užmigdamas ilgokai vartosi, tai į tylų bambėjimą visai nekreipiau dėmesio, o kai pasidarė visiškai tylu, galvodama, kad jis miega, užėjau apkloti. Ir paaiškėjo, kad mažasis miegotojas prasiardė šuniuką , išsitraukė maišelį su karoliukais , kurį irgi sugebėjo išardyti, ir buvo nusiteikęs visus juos paragauti , vis tik nematytas daiktas. Gerokai išsigandau, bet atrodo nė vieno neprarijo. Pasirodo, kartais nemalonumų gali pridaryti ir mielas meškiukas
Mano dukrytė turi mylimą skudurinę lėlytę, tikslai jau tris lygiai tokias pačias Pirmąją gavo dovanų būdama maždaug pusės metukų, bet iš karto nelabai ja domėjosi, meislė atsirado kokių dešimties mėnesių. Gal tikrai ta meilė kompensavo mamos trūkumą, nes kaip tik maždaug tuo metu aš pradėjau dirbti, ir mažoji liko su baba. Tai nuo tada ta lėlytė lydi mus visur: į lauką, į svečius, į lopšelį, į lovą. O kiek ašarų būna, kai reikia išskalbti, tenka įrodinėti, kad lėlytė šypsosi, vadinasi jai smagu. Jos net ir "serga" kartu, ir vaistukus geria ir pan. Aisku lėlytės nuo tokio pastovaus tampymo susidėvi, tai tenka sukt galvą, kur nusipirkti tokią pačią, nes kitokios netinka
QUOTE(Veite @ 2005 12 20, 17:12)
mes tokio, be kurio neuzmigtumem dar neturim Matyt, dar per mazytes
ne,paprasciausiai dar jusu namuose neapsigiveno tas pats,paciausias mes kai ta skuduryne lele pirkom,net negalvojom kad bus tokia jam meile kainavo 3lt,maximoi
mes irgi turim mylimuosius be kuriu nemiegam.tigriuka ir eziene draugai, kuriu niekada nepamirsta mazasis
na mano mazylis taip pat be merliuko savo milimiausio miegelio turi duot kazka panasaus kad vaikas galetu ramiai sau eiti liulio jei jau nori liuliuko pasiima merliuka vaiksto apsikabines arba eina i lovyte ir niuniuoja sau ir turbut dar ilgai mes su juo draugausim
Manasis niekada nemiegojo nei su soske,nei su merliuku,nei su žaisliuku.Prieš mėn,einant miegoti padaviau žaisliuką patikrinti gal jau reikia.Ką tu mama miegok tu pati su žaislu,kai metė į lovelėa galą.Ną ir ką pasakyt
O mano nuo kokiu triju metu su teletabiu Po miega... Aisku tas zaislas jau atrodo tai . Siuliau nupirkti nauja, tai nesutinka. O kai mazas buvo tai turejo toki suniuka, jo uodega i ausi susikisdavo ir uzmigdavo .
O kai pamete tai buvo vargo...
O kai pamete tai buvo vargo...
Maniškis kol visai mažiukas buvo, tai nieko nereikėjo, bet nuo kokių 1 metų pradėjo draugaut su minkštu šuneliu. Draugystė užsimezgė nuo tada, kai pradėjo pratintis vienas savo lovelėj užmigti, be mūsų kompanijos. Apsikabindavo savo šuniuką ir migdydavosi Labai "draugas" pravertė ir pradėjus į darželį lankyti - vis drąsiau su savo įprastu mylimu žaisliuku. Tik tiek, kad tas šuniukas baltas, tai skalbti tenka dažnai Dabar mažius mokina jį ant puoduko sėdėti, ir vaistukais pagirdo, ir į lovytę pamiegoti paguldo Reikia draugu pasirūpint...
Maniškis tai nesiskiria su briedžiuku jis toks su batarkėm buvo, šokantis ir dainuojantis, bet dabar jau nebesilanksto ir nebedainuoja bet vistiek niekur be jo... Visur vežamės, miegam tik su juo, maitinu ir vaiką ir briedy Žodžiu turiu 2 vaikus
Mes irgi turim tokį "gyvenimo draugą". Katytę... ir miega, ir valgo, ir į lauką eina, ir į svečius... O jau atrodo ta mūsų "atytė" Numylėta, nuskalbta (valgo mat dažnokai ), nuvelta... Kitą nupirkom- netiko, paduodu naują, sako: duok ir kitą katytę. Tada tempiasi dvi Tai dabar tos naujosios net nebesiūlau...