QUOTE(virga @ 2013 10 02, 10:28)
vaiciuke, nenoriu Jusu kritikuoti, bet Jus padaret klaida. Pardavet savo buta ir pirkot jau santuokoj nauja. Duok Dieve, kad jus gyventumet ilgai ir laimingai santuokoj. Bet, skyrybu atveju dalintu po lygiai. O, kai zmones skiriasi, dazniausiai nebuna geranoriski viens kito atzvilgiu.
hm....o tai vadinasi, jei jau turejau buta iki santuokos, tai privalau jame ir gyventi, nors padidejusi seima jame nebetelpa

va sito tai zinokit nesuprantu...gyvendama santuokoj as tikrai negalvoju apie tai, kas bus, jei ji bus nutraukta....
bent jau as skyrybu atveju tikrai nesidraskyciau, zinau, kaip draskosi zmones, ir liudna ziuret is tikruju.....
Apie jusu nurodyta atveji tai pasakysiu tik tiek, kad santuoka cia niekuo deta, cia tiesiog zmoniu mentalitetas toks: man priklauso vadinasi kabinsiuos kiek imanoma...dar pavyzdys ne apie santuoka, bet apie turto dalybas: mire mano mociute ir pagal testamenta butas pusiau turejo buti padalintas jos anukei ir mano seneliui. igyvendinant testamenta paaiskejo, kad butas buvo bendra jos ir mano senelio (jiems tai buvo antra santuoka) nuosavybe, todel teisiskai gavosi taip, kad anukei liko 1/4 buto, seneliui 3/4. taip viskas ir liko, jie abu ten gyveno. kai pardavinejom buta jau po senelio mirties, anukei atseikejom ir tuos pinigus, kuriuos ji butu gavusi, jei butu gavusi puse to buto. taip kad kartais nei santuoka, nei ne santuoka neturi reiksmes, jei zmones yra normalus