Dėl ko verta tuoktis?

Toks variantas beje pats patogiausias, vienodi lūkesčiai. Nebent yra pavojus užsižaisti ir įsimylėti. Bet šiaip tai jo, kiek visokių variantų

Čia jau į lankas diskusija krypsta...mes juk ne apie meilės trikampius, o apie poras šnekam, kurie arba tiesiog gyvena drauge, arba susituokę.

Bet galime sukurti kitą diskusiją "Ar verta gyventi trise?"

Puiku, kad turite platu pazistamu rata ir zinote kaip kas gyvena uzsienyje auksiniuose narveliuose. Jus mane turbut mazai supratote. Mano tikslas gyvenime buvo isteketi, o ne vien tik pasinerti i karjera, kas Lietuvoje puikiai ejosi (iki krizes). Tuo metu visiskai nesiseke su vyrais. Pritraukdavau alfonsus ir kazkokius bestuburius... Kai pati perejau i silpnesne role tuomet ir potencialus kandidatai atsirado, vyriski, stiprus ir tokie, kokiu man reikia.
Siuo metu juodai daug mokausi (po 1,5 metu (!!!) kalbos mokejimo laikau egzaminus ekonomikos ir finansu srityje, tai tik mano valios deka), ir kramtau knygas, audziu savo profesine ateiti,
vien skudurais neapsiriboju, ir puodais, ar namu ruosa. Bet jau zinau, kad persistengt nereikia, ramiai stebiu padeti. Ir su vyru gyvenant teko dirbti truputi, is karto pastebejau, kad vyras gerokai atsipalaidavo ir aptingo, taigi nereikia labai jau veiklios, savarankiskos ir nepriklausomos lauzt. Del pasitikejimo, man jo netruksta, zinau savo galimybes ir ne karta esu mesta i vandeni. Esu gyvenusi 5 salyse. Isplaukiau visur. Viena.
Mano vyresne sesuo yra labai nepriklausoma, tai jai su vyrais nelabai sekasi, ji vyrams lyg mama, valdove. Ir jie jos prisibijo.
Vyras kol kas skaitosi su manimi, po kambarius nevejoja ir atsiklausia nuomones, jei kazka sprendziame kartu. Padeda studijose, kartu skaiciuoja ir projektus raso, kambarius padeda tvarkyt, eina apsipirkti, klauso mano monologus ir atlaiko mano emocijas. Lovoje irgi per daug nekankina, bent jau as pasiekiau toki lygi, kuris man visai tinkamas.
Nesiskundziu ir dar karta sakau, kad vedybos yra sviesiausias taskas mano gyvenime.

Tu nesupratai. Esme tame, kad jei stampas nieko nereiskia ir risa tik emociniai rysiai, tai kuri tada ta tikroji seima, kai vyras turi dar viena moteri. su abiejom rysys, su pirmaja stampas. bet stampas nieko nereiskia, taigi seima galima laikyti jo buvima su antraja lygiai taip pat. supranti, taip nesidaro. ir tokiu atveju visom stampas svarbus patampa, bent jau i ta momenta.

Na tikrai nesupratau ir toliau nesuprantu prie ko čia meilužė, kai kalba eina apie normalią šeimą, trečias asmuo yra visur trečias. O štampas šioje vietoje nelabai ką keičia - skauda taip pat. Tikrai nuoširdžiai nebesuprantu apie ką mes kalbame? Juk santuoka neapsaugos nuo tokių dalykų...

o kuris cia asmuo trecias tavo nuomone? kodel ne ta su stampu? juk jam smagu ir su kita, visaip ten draugauja artimai. kaip manai? juk stampas nieko nereiskia tavo nuomone.

Va stai del ko

As turejau minty paste atsiimant. nors dabar kazkaip palengvejo salygos



As nelaukiau tikrai, ir net sutikusi teketi po kurio laiko pasakiau, kad nebenoriu, tada lauke vyras, kai pribrendau as, jis pasake, kad nenori. tikrai nebuvau is tu, kurios ant sparnu laksto todel, kad joms pasipirso. Zinojau, kad su santuoka ar be jos, vyras mane myli ir kad as esu jo gyvenimo moteris.

As tai pakreipciau is kitos puses: kokia zmonos saviverte, jei ji tiek metu nenori nutraukti santuokos (tokiu seimu savo aplinkoj turiu dvi)....ko tada verta ta santuoka? kam ji reikalinga???

Ne tave turėjau omeny, o apskritai kalbu. Ko verta santuoka, tos "ypatingosios" vedimas prie atoriaus, jeigu vyras po to eina į kairę vis tiek?


Jeigu JIS vedė, tai štampas JAM kažką reiškia/-ė turbūt. Todėl norėdamas būti su kita, išsiskirdamas parodytų, jog su žmona jo niekas nesieja. Jeigu meilužei santuoka (t.y. pinigai ) svarbu, tai ji irgi reikalaus skyrybų, jei ne,tai ne.
Nors yra tokių porų tikrai, kur kažkuris n metų santuokoj, bet gyvena su kitu ir niekam tas oficialus statusas nekliudo. Vienas iš pvz. mano mama, jos dab. draugas niekad nepareiškė pageidavimo, jog ji išsiskirtų, o kartu jau 10 m.

Papasakosiu konkretų atvejį. Mano mama su mano tėvu buvo negyvenusi daugiau kai 40 metų. Iš pradžių jai rūpėjo ne skyrybų dokumentų tvarkymas, o kaip užauginti ir išleisti į mokslą 4 vaikus. Paskui gal ir neprisiruošė, gal pamiršo, nematė reikalo kažką tvarkyt ir pan. Tėvas dingo be žinios, turėjo neužbaigtų finansinių reikalų su užsienio įstaigom. Mama tebebuvo oficiali žmona ir prasidėjo kryžiaus keliai, trukę kelis metus (mamai tada jau buvo virš 80 m). Galėčiau daug rašyt, bet moralas toks, kad net ir skyrybas reikia įforminti laiku.
Kažkuri rašė apie vyresnio ( imkim 60m)amžiaus žmones, kuriems neprivalu tuoktis ir pan.
Žinau ne vieną našlių porą, kurie susituokė tik bažnyčioje, bet žinau ir tokių, kurie ir susituokė CMB. Tik susimetusių lyg ir nežinau.
O jei nesituokia tai gal todėl, kad tokiam amžiuje nebebus bendrų vaikų, abu turi jau savus vaikus, savo užgyventą turtą, nelabai jau ką ir bendrai užgyvensi, Daugiausia jau susieja gyvenimus labiau bijodami vienatvės , o ne iš meilės ir pan.

Nieko panašaus. Ir kalba ėjo apie tai, kad santuoka nieko nereiškia. Per tą kampą. O ar ne pagrindinis meilužių argumentas: na ir kas, kad jie vedę, bet jis su ja: nemiega/nesikalba/tik dėl vaikų/tik dėl ligos/tik dėl kažko. Suprantama, kad tai iliuzija ir makaronai, bet esmė tokia, kad tie saitai tame santykių etape, kol nepretenduojama į žmonos pozicijas, yra paremti tuo, kad vedusio statusas ne kliūtis santykiams.

mylimuke, abiem atvejais eina į kairę. Tik skirtumas tame toks, kad vedę paprastai eina tyliai, kad antros pusės nesužinotų, daug konspiracijos ir paslapčių, o sugyventiniams priimtina lengvesnė konspiracija, nes jei jau pradėjo eiti, tai ir nueiti išeiti suvisam labai lengva. Pavargo nuo santykių - viso gero, niekas nesieja, jei imti iš pagrindų. O ir ką ta antra pusė? Nei ji žmona, nei jis vyras, susikrovė mantą ir čiau amigos.

dar iš tos serijos, kur vyresni susimeta kartu gyventi
Plačiai buvo nuskambėjęs atvejis per Tv ir laikrasčius, kai moteris+-50 m gyveno su sugyventiniu ne vienerius metus, pardavė savo butą, gautus pinigus ir santaupas investavo į namo statybas, statė sugyventiniui priklausančiam sklype, investavo iš dukros pasiskolintus pinigus, nepamenu kaip, bet namo dalis priklausanti jai irgi buvo kažkaip perrašyta sugyventiniui, kuris visą turtą poerrašė buvusiai žmonai ir dar tebegyvenant su sugyventine vėl susituokė su savo pirma žmona. Moralas - ilgametė sugyventinė liko be nieko.... tik ilgi teismų maratonai.
Vėl sakysit, kad kalba tik apie turtus. Meilė ir Laimė irgi turtas Tiesa, ši moteris aiškino, kad per gal 10 metų nerado laiko susituokimui, o va jos sugyventinis rado- vedė savo ex, pagerino materialines sąlygas gal ir gyvena sau laimingai. O sugyventinei liko rankinė, tusčia ,nei pinigų, nei namų rakto