Diskriminacija dėl tautybės

Jei žmogus per 18 metų nesivargino pramokti kalbėti kalba valstybės, kurioje gyvena, tai kokio bieso aš turėčiau vargintis laužyti liežuvį ir kalbėti taip, kad jis/ji suprastų? Nu jei žmogui tiek metų tos kalbos neprireikė, tai ko čia dabar piktintis?
Be to, net ir būnant "Rusijos sudėtyje", vietiniai žmonės kalbėjo lietuviškai.



Lygiai tapačiai nesuprantu ir lietuvių emigrantų, kurie svetimoje valstybėje gyvendami nesugeba bent elementariai bendrauti vietine kalba. Lauciai...

Pati esu lenkė, gimiau ir gyvenu Lietuvoje. Dirbdama pirmame darbe (prekybos centre) , klientas paklausė rusiškai, atsakiau, o moteris pensinio amžiaus priėjo ir "kaip tu čia dabar šneki, lietuvoje gyveni kalbėk lietuviškai" ... man pvz kvaila komentuot, kadangi kalbu kaip noriu. ar gi mes ne demokratinėje šalyje? O sakydami "Lietuvoje gyvenat - šnekėkit lietuviškai" , man absurdas... tai reiškia kad su draugais it tėvais turiu kalbėti lietuviškai? Manau kalbų žinojimas tai nėra blogai dar teko girdėt man adresuotus žodžius " jei lenkė tai varyk i savo Lenkiją gyvent"... nemalonu kad žmonės netoleruoja, matyt kaikurie net pamiršo, kad Lietuva, o juolab Vilnius - lenkų kraštas buvo Tai pat universitete turėjau problemą - dėstytojui nepatiko , kad esu lenkė ir sumažino egzamino įvertinimą, tiesiai buvo sakyta į akis...

keista skaityti apie diskriminacija, kai zmogus taip blogai atsiliepia apie kitataucius. Visur jauciasi lenkiskas egoizmas, o ne tolerancija.

Pagalvokim logiškai - tam kad išmokti kalbą reikia stiprios motyvacijos. Mokytis kalbų, ypatingai jau nejaunam žmogui yra visada sunku, o žmogui, turinčiam mėgstamą darbą, nesusijusi su lietuvių k, vaikus, pvz anukus, daugiausiai rusakalbius draugus išmokti lietuvių kalbą tik dėl "idėjos" - nagi aš gi gyvenu Lietuvoj... yra neįmanoma - tiesiog nepakanka motyvacijos - nes apart parduotuvės kur pardavėjos dažnai rusiškai supranta jos nėra kur panaudoti. Ypatingai tai liečia mažus rusų/lenkų miestelius - bendruomenės, kur lietuvių kalba tiesiog nekalbama. Paaiškink man neįšmanėlei iš kur ir kaip tos tetos iš banko turėjo mokėti lietuvių kalbą jei jos nieks mieste nenaudoja ir ji joms tiesiog nebuvo naudinga?

Mano močiutė gyveno Vilniuje visą gyvenimą, promočiutė taip pat, čia pat yra visa jos giminė. Ji iš sentikių šeimos, ištekėjo už lenką, gyveno prie lenkų, augino mažamečius vaikus karo metu. Puikiai mokėjo lenkų, nes ši kalba buvo jai aktuali, o vat lietuvių - ne, nes jos laikais Vilniuje dar nieks lietuviškai nekalbėjo

ji kažkada pasakojo apie bandymus juos, jaunimą išmokinti lietuvių k. Kaip jie labai juokingai išlinksniavo kažkokį lietuvišką žodį a lia "lenkiškai". Gaila, kad nebeatsimenu detalių, o paklausti jau nebegaliu . O vėliau ji visą laiką dirbo rusu dramos teatre, po to buvo pensijoje, visos giminės kalba rusiškai - iš kur ir kodėl ji turėjo mokėti lietuvių kalbą?

Dėl žmonių, kalbančių rusiškai parduotuvėje - ar nepagalvojot, kad kai kurie gėdijasi savo klaidų ir dėl to bijo pasakyti lietuviškai? Bijo nesuprasti ir būti išjuokinti? O kaip dėl latvių, lenkijos lenkų, kitų kaimynų, Rusijos rusų pagaliau, kure Lietuvoje svečiuosei ir kaip ir neturi kalbėt lietuviškai? Iš kur tu žinai, kad tas rusiškai kalbantis yra Lietuvos rusas? Ar žinot, kaip jaučiasi lietuviai, nuvažiavę į Estiją ir pabandę kažko paklausti rusiškai? Pabandykit. Malonumo mažai.

Aš asmeniškai su diskriminacija praktiškai nesusiduriau. Buvo vos keli kartai - pats skausminiausias - pašaipos iš mokinio septintoko, kai bandžiau dėstyti anglų kalbą lietuvių vidurinėje mokykloje. Kitas atvėjis - gal ne deskriminacija, bet skausminga - kai universitėte atšaukė specialias lietuvių kalbos paskaitas baigusioms rusų mokyklą ir sujungė visus - lietuvius ir nelietuvius į vieną grupę. Turėjau studijuoti kalbos kultūra su ponu Šukiu, kk žinoma neišmokiau, nes man buvo per sunku, bet praradau paskutinį šansą nuosekliai studijuoti lietuvių kalbą, dėl ko labai gailiuosi. Pati savo tautybės nesigėdiju, slėpti nematau prasmės, nes tai yra per daug akivaizdu Dėl kalbos nemokėjimo - susitaikau, kad nemoku ir nesugebu išmokti, žiuriu į tai kaip į lengvą niegalią, kuri neliedžia mai daryti kai kurių dalykų, bet su ja galima susitaikyti ir gyventi.

tokiu atveju nereikejo tyleti, o kreiptis i atitinkamas institucijas ir nepraleisti tokio dalyko, nes tai yra diskriminacija ir istatymai ja draudzia.
Butu daugiau tokiu atveju, tai gal apsiramintu visi 100% lietuviai -kirviai.



jei zmogus kalbes su klaidom, bet lietuviskai, tai i ji tikrai palankiau reaguos. As tokius zmones gerbiu, nes matau, kad jie stengiasi ir gerbia valstybe, kurioje gyvena. Man klaidos ne kiek netrukdo, svarbu, kad suprasciau. Bet jei gatvej paklausia rusiskai, atsakau lietuviskai, o jei labai naglai klausia rusiskai, tai pasakau, kad nesuprantu rusu kalbos.
Teko aptureti problemu Rygos oro uoste, na ir ka, is pradziu pameginau kalbeti angliskai, bet sunkiai sekesi su vietinem moteriskem susisneket, tada pradejau kalbeti rusiskai, net pati nepajutau, kaip pasigavau, toki rysku kvaila akcenta, kambedama rusiskai lyg noredama parodyti, kad nesu ruse tikrai nesamoningai taip padariau, ne bet susinekejom ir problema buvo isspresta.

Kadangi teko paplaukioti po tarptautinius vandenis ir padalyvauti auksto rango pareigunu, diplomatu, ministru susitikimuose, tai ka pastebejau, kad lietuviai su latviais visuomet kalba rusiskai o va estai niekada, arba diplomatiskai parodydavo, kad "nemoka" rusu kalbos, arba atsakydavo angliskai. Tai cia man buvo geda, nes dauguma tu zmoniu, kalba angliskai arba vokiskai, bet rusu moka geriau.

Pati gyvenu uzsieny ir dabar ieskau darbo, sios salies kalba tikrai gerai moku, cia studijavau univere. Na ir ka, sunku, tokios kaip diskriminacijos nejauciu, bet matau, kad jei reikia rinktis tarp vietinio ir kitataucio pasirenka vietini, nors tai irgi nera taisykle.

Kažkaip tema nuvažiavo į šalį...

Yra didžiulis skirtumas tarp tautinės diskriminacijos ir nepatogumų, sukeliamų nemokant valstybinės kalbos.

Tai, kad su kitataučiais lietuviai atsisako šnekėtis rusiškai/lenkiškai/kiniškai nėra jokia diskriminacija. Lygiai taip pat kaip nėra diskriminacija kai su lietuviais lietuviškai nenori šnekėtis Varšuvoje ar Maskvoje

Jeigu prie jūsų mieste prieitų užsenietis su žemėlapiu ir bandytų angliškai paklausti kelio, jus tikrai greičiausiai net jeigu nemokėtumet, bandytumet prisiminti viską, ką mokat iš anglų kalbos, bandytumet paaiškinti angliškai, o ne lietuviškai . Deskriminacija yra, kai žmonės nekalba rusiškai kaip ir "auklėjant" kitą, pvz pagyvenusį žmogų šito aš negaliu suprasti

Nors man asmeniškai dažniau buna atvirkščiai - aš kalbu su vaikais rusiškai, jeigu su jais esu parduotuvėje pardavėjos dažnai pirmos pradėda kalbėti rusiškai;) Kartą Šilutėje jauna iki pardavėja pasimetė, labai pradėjo pergyventi, kad gal mes nesuprantam, o ji rusiškai nemokėjo, pradėjo prašyti draugę, kad išverstų. Turėjau atsiprašinėti ir aiškinti, kad liežuvio tikrai nereikia laužyt

Šiaip kai buvom JAV, išmokom tokį termina, kaip multicultural community . - manau tai labai apie Lietuvą - mes esame, kaip čia geriau lietuviškai pasakyt.. bendruomenė, kur yra susipinė kelios kultūros, kelios tautos gyvena kartu ir gyveno jau ilgai, pakankamai taikiai. Ne daug tarp mūsų yra "tikrų lietuvių", bet ir ne daug - "tikrų rusų". Lietuvos rusai naudoja lietuviškus žodžius, įgyja kai kurių lietuviško charakterio savybių , lietuviai gan dažnai naudoja rusiškus/lenkiškus žodžius - išsireiškimus. Visada galvojau, kad esu "tikra rusė", kol nesužinojau apie lenką - senelį, kurio gyvenime nemačiau Iš kitos pusės, kiekviena tauta bando kovoti už savo savotumą, tapatybę. Manau, mums yra svarbu nepamiršti, kad Lietuva visada buvo ne tik lietuvių kraštas, ne tik lietuvių namai, ir turėtumem gerbti vieni kitus.
Papildyta:

Ne visi taip sugeba. Pvz vienas iš man artimų žmonių - labai išsilavinusi, protinga moteris, bet nenori prieš kitus parodyti savo silpnumo kalbant lietuviškai ji tikrai jaučiasi silpna, nes nemoka to padaryti gerai, yra t.t. kompleksas, jai yra drąsiau, ramiau pasakyti gimtąja kalba, kurią Vilniuje dauguma žmonių vis gi supranta. Ar verta už tai smerkti už "nepagarbą tautai kurioje gyveni?

Man asmeniskai nesvarbu tautybe, seksualine orientacija ar dar kazkoks buozas. jeigu zmogus neissisoka, sugeba su visais sutarti, gerai atlieka savo darba- labai puiku. O klysti galime kiekvienas nepriklausomai nuo tautybes
Kita vertus visada laikausi nuomones ir manau jos nekeisiu, jeigu gyveni tam tikroje salyje, jos istatymais ir vadoavaujiesi. Tai labai paprasta ir elementaru.

Man kartais kai kuriems rusams norisi priminti, kad Tarybų Sąjungos jau nebėra. Nuolat tenka susidurti su tokiais, kurie to, atrodo, dar nesuprato. Smagiausia, kai rusai piktinasi jog lietuviai rusiškai nemoka Teko girdėt kaip vienas rusakalbis vyras užrėkė jaunai kasininkei (matyt, nemokančiai rusiškai), kad jis rusas, tad su juo ji privalo rusiškai kalbėt. Darbe ir man teko susidurti su keliais rusakalbiais, kurie nors moka lietuviškai, nors mato, kad šios kalbos aš nemoku, vis tiek kalba rusiškai. Ir ką tu jiems. Lenko reikalaujančio kalbėt su juo lenkiškai dar nesu sutikus.

Panda5, Vilniaus centre apsilankykite vasaros metu, kai tikri lenki (iš Lenkijos) atvažiuoja ir pasiklausykite, kaip jie kalba parduotuvėse ir ypač Spaudos/Rkioskuose. NĖ žodžio nei angliškai, nei bent jau rusiškai (visgi rusų kalbą čia žmonės supranta labiau).
Einu aš gatve, prie manęs prieina trys ponios : - Prosze pani, la la la... Aš taip idėmiai pažiūrėjau, parodžiau, kad nesuprantu. Į mane kaip į durnę pažiūrėjo...
Aš kai į Lenkiją važiuoju, į nieką nesikreipiu nei lietuviškai, nei rusiškai.

Kai 20metis vaikinas nelietuvis nemoka lietuvių kalbos - tai tragedija ir aš to nesuprantu. Bet kai 80 metų bobutė paklausia rusiškai kiek valandų - aš nematau prasmės eiti iš proto : Kaip jūs čia visą gyvenimą gyvenate ir taip ir neišmokote lietuvių kalbos? Būtent, kad ta bobutė visą savo gyvenimą pragyveno SSRS ir kalbėjo rusiškai ir akivaizdu, kad būdama pensijoj ji nesimokys lietuvių kalbos.
Papildyta:

pasakyti tiesiog super.
Tai vat, visiems labai lengva smerkti žmogų, net kai nežino, nei kas jis toks, nei ką...

Darija, aš kalbėjau ne apie užsieniečius, o Lietuvos (mano atveju Vilniaus) gyventojus, kurie nesivargina kalbėti valstybine kalba, mat jaučiasi pranašesni..

Man visada atrodė, kad mokėti valstybinę kalbą - tai pranašumas
Tokių tada tikrai nesuprantu.