QUOTE(Alabama @ 2009 04 08, 15:59)
Tai kam tada tokia baime zindyt ir gimdyt?Ar tie randai po narkoze buvo gauti?
Žindyti ne baimė, o tiesiog nenoriu. Nugraužti speneliai, guzai krūtyse, skausmai ir mastitai - visai nevilioja. Suprantu, kad ne visoms taip būna, bet daugeliui tai tikrai Nesu tokia pasiaukojanti, kad kęsčiau ilgalaikius nepatogumus. Gimdyti - na, visiškai nenoriu pajausti kas yra tie sąrėmiai. Per mėnesines ir taip prisikankinu ir be nuskausminamųjų neapsieinu. Kitas dalykas - plyšimai, kirpimai - čia jau man tikrai baisu - nu vis tik, nei pasėdėsi normaliai, nei ką. Po cezario gal kokia savaitė bus sunki, bet ne dvi, ne trys - kaip po plyšimų ar kirpimų būna. Be to ir dėl vaiko būtų baisu natūraliai gimdyti - o jei kokia virkštelė apsisuks, jei pridus ar ką ar galų gale užstrigs ir reiks su replėm traukti - man cezaris atrodo saugesnė alternatyva vaiko atžvilgiu. Jei kas garantuotų, kad natūraliai gimdant vaikui nebus jokių blogybių, neplyšiu ir nekirps - tada gal ir ryžčiausi.
O kas dėl randų - dalis gauti po narkoze, kraujo perpylimus, dalis taip susižeidus. Todėl dėl rando ir nepergyvenu - jei labai jau maišys randas ant pilvo - toj vietoj tatuiruotę pasidarysiu ir nesimatys.
The dreams in which I'm dying are the best I ever had.
O buvau BUVAU dar kvailesne nei Simulcika 
Jus gal nezinojot, ka sis zodis reiskia, pries ji rasydama ar cia savo nuovargi ir blogas emocijas taip liejat nesivaldydama 
O vaikas ne man vienai - ir MB. O kadangi MB vaiko nori labai labai, o aš - neypač, tai susitarimas ir yra, kad tokius dalykus kaip maitinimas, pamperių keitimas ir pan - daugiausiai jo darbai bus, na o aš ugdymu daugiau užsiimsiu. 
Ir labai kenkia nervams 
