motinos pienas ne sveikiausias maistas kudikiui

ne del mb reikalingi grazus, o del saves ir tokiu kaip tu

O jei tokiai kaip aš papai ilgai vaiką žindant ėmė ir nenukaro?

Papildyta:
uoi, gi dar tebemaitini, tai visas grozis po maitinimio tik siek tiek laiko praejus, kaip zinau, pasimato.

siaip visiskai nenorejau cia pradet veltis i piktybiskus gincus, taciau tokie postai kaip kad 'simulackai geriau neturet vaiku, bus vargsas jos vaikas kaip ir soske' ir t.t. man atrodo irgi netinkami absoliuciai. nejau neiseina diskutuoti normaliai

Suteikti informaciją tiems, kuriems ji reikalinga, patarti tuomet, kai prašoma patarimo,negelbėti tų, kurie neturi jokio noro būti gelbėjami, "nedailinti faktų" tam, kad argumentai atrodytų stipresni ir vertinti išimtinai oponento argumentus, o ne jo asmenybę/motiniškumą

Tu zinok labai tau pavydziu, nes tikrai ilgokai kaip zombis vaiksicojau ir nieko nenorejau kol atsiciuchinau. gerai kad turi pagalba

oho kokia diskusija žindžiau abu. pirmąjį - nutrauktu pienu (nes krūties nepaėmė) metus, antrąją - normaliai, 7 mėn. serga kaip užsukti abu, antibiotikų esam sugėrę tiek ir tiek, bronchitai - mūsų nuolatinis draugas, alergijų irgi turim, žodžiu į tą sveikųjų nealergiškų sveikus kvėpavimo takus turinčių MP maitintų grupę nepapuolam. neabejoju aš ta MP nauda, vien jau todėl, kad tai natūralu, tegul ir su visais mano gyvenime suvalgytais nitratais ir e (manau kad per pieną jų gavęs kūdikis išmoks prisitaikyti prie tų pačių baisybių, jo laukiančių ateityje). bet kad tai yra kažkokia panacėja, irgi netikiu. manau labai sureikšmintas tas dalykas. netgi per daug. man žiauri psichologinė trauma po pirmojo gimdymo buvo, kai mano vaikas NU NIEKAIP nepaėmė krūties. o aš juk kitų nė minčių neturėjau, kadgi žindysiu, būtinai, čia gi vaikui sveikatos šaltinis, būtina kaip oras ir t.t. o vat jam nereikėjo. žindymo specialistės kiek su mumis vargo, iki to kad vaikas leisgyvis iš bado buvo. bet krūties nepaėmė. tą laikotarpį KLAIKIAI išgyvenau, kažkokia nepilnavertė jaučiausi, savo vaikui nereikalinga, žliumbiau nenustodama... ir viskas dėl to, kad mūsuose mano manymu PER DAUG ta MP nauda akcentuojama. taip, naudinga, tikiu, bet nėra TAIP BAISIAI GYVYBIŠKAI reikalinga, kad nežindančias reiktų prie medžių kalti. aš manau gyvybiškai MP reikalinga badaujantiems Afrikos vaikams. ar kitoms trečiojo pasaulio šalims (kurioms kiek girdėjau ir PSO rekomendacijos labiau taikytinos). o mūsuose manau puikiausi ir normaliausi vaikai ir su mišiniu gali užaugti. ne vieną tokį pažįstu. beje sveikesnį nei maniškiai. nesigailiu aš kad maitinau, ar kad metus laiko melžiausi dėl savo nenorėtojo krūtį paimt, bet dar kartą pabrėžiu - MANAU, KAD TAI PERNELYG SUREIKŠMINTA. tokia aktyvi agitacija žindyti gali turėti ir neigiamą poveikį - mano atveju tai žiauri depresija dėl nesėkmės buvo.
negražiai jūs čia užsipuolat - ir tas, kurios nežindė, ir tas, kurios cezarius darėsi (iš dalies pritariu soskei dėl cezario saugumo, ir turiu kuo remtis taip rašydama, ir jos cezaryje įžvelgiu visai ne egoizmą, o tiesiog siekį SAUGIAI pasitikti vaikelį, ir pažįstu žmonių kurie būtent iš tos baimės kad vaikelis gimdymo metu užstrigs-uždus-bus traumuotas ar pan. tą cezarį pasidarė). trūksta tolerancijos, brangiosios. negalima užsipult žmogaus ir apraudot jo "vargšą" vaiką vien dėl to, kad jis galvoja kitaip. ir negalima blogų mamų etiketes už tai klijuot. nepažįstat žmogaus. manau, daug kas turėtų ką pasakyti panašaus į soskės postus, tik prisibijo būt ištaršytos. o tat SM visai garbės nedaro.
Papildyta:

o kodėl gi ir ne?kas čia blogo kad kažkas gelbėja? ir man gelbėjo pametinukus augint, nes viena likusi su jais negalėdavau net pamaitint mažosios-į tą laiką kol žindydavau didysis į ją daiktus svaidydavo todėl labai džiaugiuosi, kad turėjom auklę. kas čia tokio smerktino? gal smerksim ir tas kurios automatines skalbimo mašinas turi?gi nagais galima palas skalaut jeigu žmonės gali sau leist, tai kodėl ne?aš manau išsimiegojusi, pailsėjusi ir kartą per savaitę turinti progą į parduotuvę nubėgti mama vaikui yra ne mažiau svarbu, nei tarkim MP nes iš sugurusios pervargusios neišsimiegojusios būtybės tiek neigiamų emocijų vaikas pasisemia, kad už visus e blogiau.

Na čia netiesa, nes krūtys jei jau deformuojasi, tai nėštumo metu, o ne kaip žindymo pasekmė.

man baigus žindyt mazgotės liko. kokių niekad neturėjau. žindyčiau net jei žinočiau kad tokios liks, nestatau papų prioritetu Nr. 1, bet suprantu ir tas, kurios dėl to pergyvena. nes pergyvenu ir aš.

Nežindžiusios pačios save labiau kala, nei žindžiusios. Savo kaltės jausmu. Ne SM piktinis tada reik, o pas gerą psichologą apsilankyt, ką mano draugė sėkmingai padarė ir nuo visų kalčių atsikratė.

O dėl pagalbos nemačiau, kad kas neigiamai atsilieptų. Gi baltas pavydas kažkam, kad va yra tą galinčių. Man dvynukus karts nuo karto irgi auklė pažiūri, nes su dviem ir paaugintais nelabai kur įmanoma išeiti vienai...

Pačios reaguojat skausmingai/aštriai, va ir gaunasi tas "aršumas".

o tai kaip į tokius postus reaguot turėtų žmonės beje nemačiau kad save kaltų tarkim soskė, kaip tik žmogus gyvenimu džiaugiasi.
pas psichologą jo, visai būtų man pravertę nueiti, kai be proto norėjau žindyti (nes mano galvon buvo įkalta kad tai GYVYBIŠKAI BŪTINA MANO KŪDIKIUI) ir štai, nepavyko... o dar sm pamenu pasiguodžiau kad štai, neima bambyzas mano krūties, oi kiek žinančių atsirado TURI paimti, visos žindo ir tu GALI iš to TURI paimti vos laidotuvėm viskas nepasibaigė, pasisekė mano mažiukui kad buteliukų laikais gyvenam - gavo aventą ir siurbė per jį mano šventą garbų pienuką. tos TEORIJOS, kad štai tu privalai, ir kūdikis privalo paimti krūtį (lyg jam įsakyt būtų galima) visos turi išimčių. ir dar kartą kartoju - yra perdedamos.

Tau ta teorija perdėta, man taisyklė ir būtinybė, kažkam iš viso neįdomi. Svarbu pačiai prieš save gerai jaustis dėl savų pasirinkimų, o visam pasauliui niekad neįtiksim.

ne itikimo/ neitikimo reikalas, o tame, jog net nenori suprast kaip imanoma nenoret vaiko zindyt. ir visiska netolerancija. tiesiog keista kaip zmones taip siaurai masto. gi visi esame skirtingi, kiekviena turime savu iprociu, pomegiu, keistenybiu, vieniems priimtini vieni dalykai, kitiem kiti, vieniems patinka tas, kitiems anas. bet MP yra kazkoks isskirtinumas, ka PRIVALOMA daryti (anot dalyvaujanciu siame pokalbyje), nesvarbu nei kaip pati moteris jauciasi nei ka, svarbiausia- zindyti, nieko tokio jei esi ir pavargus ir nemiegojus ir nugrauzia (.)(.) bet svarbu zindyyyyiii!!
tikrai nereikia taip sureiksint MP, koks skirtumas kaip maitint? svarbiausia, kad vaikas sotus butu, koks skirtumas kaip gimdyt? kad tik gimtu sveikas ir mama liktu sveika. manau, kiekviena turetu pasirinkti kaip jos seimai geriausia, kad nebutu jokiu stresu, kad vaiko auginimas nebutu kancia, kad paskui nereiktu begt i sm ir guostis cia kad atsibodo su vaiku namie sedet (o tokiu pasisakymu piiiiilna), kad vaikas erzina ar t.t.