Čia mano mažylė
Čia nauja namų gyventoja
Gydytojas gydytojui nėra lygus. Vienas yra tikras šios srities specialistas, kitas yra tik gydytojas.
Čia mano mažylė
Čia nauja namų gyventoja
Čia mano mažylė
Čia nauja namų gyventoja
QUOTE(Šelma @ 2009 06 02, 10:32)
Va 
Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių kitų berniukų. Ir tu man nereikalingas. Ir aš tau nereikalinga. Aš tau esu lapė, panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje.
Norėjau savo kalbą pradėti trumpa Mažojo princo ištrauka. Manau tie vaikai kurie auga be tėvų globos mums yra svetimi tol, kol neisileidžiame jų į savo gyvenimus.
Aš Eglė, 4 nuostabių vaikų mama.Vyresnėlio negimdžiau, jis širdies sunus atsiradęs mūsų šeimoje tik prieš 3 metus. Jau būdama paauglė žinojau, kad auginsiu ne savo gimdytą vaiką, tai bus maža mergytė kurai labai reiks mamos. O vieną dieną kai su sergančia dukra gulėjom ligoninėje palatoje susipažinau su berniuku ir tai turbūt buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, nes jau pirmąją naktį negalėdama užmigti galvojau, kad tai tai būtent tas vaikas kurį auginsiu. Pradėjome draugauti, pasikvietėme į svečius ir pradėjom ilgą kelią kuris atvedė mus ten kur esame šiandien.
Pati pradžia buvo sunki, ką tik gimęs mažylis ir aštuonmetis kuriam reikėjo labai daug dėmesio. Darėme daug klaidų, trūko žinių, informacijos, tik buvo didelis noras įveikti sunkumus ir būti didele gražia šeima. Dabar, kai esu baigusi įtėvių ir globėju kursus galiu drąsiai teigti, kad tos žinios būtų labai palengvinusios ieškojimus, bandymus suprasti, įsijausti ir rasti bendrą kalbą.Mokėmės abu-jis pasitikėti, aš suprasti, kaip jis jaučiasi.Bet dabar žvelgiant į praeitį noriu labai labai padėkoti savo berniukui, kad jis padėjo man tapti tokia kokia esu-toliarantiškesne, atlaidesne ir sugebančia nekreipti dėmesio į smulkmenas.
Sunku buvo , kai jis pradęjęs pasitikėti manimi tuo kas tik buvo blogai jo gyvenime kaltino mane, vieną vertus tuo džiaugiausi, nes tai rodė, kad tapau jam artimiausiu žmogumi, iš kitos pusės tai labai vargimo-širdis ir protas pykosi tarpusavyje. Manau praėjome visus prisijaukinimo etapus-medaus mėnesį kai vienas kitam nerodėme savo tikrų jausmų, vėliau peštynės, kai bandėme atsikovoti teritorijas ir pasiskirstyti herarhijomis, tada buvo tirynėjimo laikas-kiek toli galima nueiti ir ar mane mylės visokį-vagiliaujantį, nekalbantį ir trankantį durimis.
Kalbu daugiau apie save, nes vaikai tarpusavyje beveik nuo pat pradžių susidraugavo ir tarp jų buvo eiliniai broliški santykiai-peštynės ir negalėjimas būti be vienas kito, o tėtis proto balsas šeimoje-gesina konfliktus ir taiko mus. Ieškojau išeičių konfliktinėse situacijose visur-iki išnaktų varčiau straipsnius internete, perskaičiau kalnus literatūros, prašiau draugų pagalbos ir patarimų . Aplinkiniai mane labai palaikė . Labai padėjo mama, ačiū jai už tai.Šiandien nesigailiu nė vienos nemiegotos nakties, nei vienos ašaros, nes buvo verta-turiu nuostabų, protingą, smalsų ir begalo užsispyrusi sūnų.Jis labai daug davė mūsų šeimai, mūsų draugams-mažas žmogus kuris išmokė mus pažvelgti giliau, apsidairyti aplinkui ir nebūti abejingiems. Didžiuojuosi būdama jo mama.
Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių kitų berniukų. Ir tu man nereikalingas. Ir aš tau nereikalinga. Aš tau esu lapė, panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje.
Norėjau savo kalbą pradėti trumpa Mažojo princo ištrauka. Manau tie vaikai kurie auga be tėvų globos mums yra svetimi tol, kol neisileidžiame jų į savo gyvenimus.
Aš Eglė, 4 nuostabių vaikų mama.Vyresnėlio negimdžiau, jis širdies sunus atsiradęs mūsų šeimoje tik prieš 3 metus. Jau būdama paauglė žinojau, kad auginsiu ne savo gimdytą vaiką, tai bus maža mergytė kurai labai reiks mamos. O vieną dieną kai su sergančia dukra gulėjom ligoninėje palatoje susipažinau su berniuku ir tai turbūt buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, nes jau pirmąją naktį negalėdama užmigti galvojau, kad tai tai būtent tas vaikas kurį auginsiu. Pradėjome draugauti, pasikvietėme į svečius ir pradėjom ilgą kelią kuris atvedė mus ten kur esame šiandien.
Pati pradžia buvo sunki, ką tik gimęs mažylis ir aštuonmetis kuriam reikėjo labai daug dėmesio. Darėme daug klaidų, trūko žinių, informacijos, tik buvo didelis noras įveikti sunkumus ir būti didele gražia šeima. Dabar, kai esu baigusi įtėvių ir globėju kursus galiu drąsiai teigti, kad tos žinios būtų labai palengvinusios ieškojimus, bandymus suprasti, įsijausti ir rasti bendrą kalbą.Mokėmės abu-jis pasitikėti, aš suprasti, kaip jis jaučiasi.Bet dabar žvelgiant į praeitį noriu labai labai padėkoti savo berniukui, kad jis padėjo man tapti tokia kokia esu-toliarantiškesne, atlaidesne ir sugebančia nekreipti dėmesio į smulkmenas.
Sunku buvo , kai jis pradęjęs pasitikėti manimi tuo kas tik buvo blogai jo gyvenime kaltino mane, vieną vertus tuo džiaugiausi, nes tai rodė, kad tapau jam artimiausiu žmogumi, iš kitos pusės tai labai vargimo-širdis ir protas pykosi tarpusavyje. Manau praėjome visus prisijaukinimo etapus-medaus mėnesį kai vienas kitam nerodėme savo tikrų jausmų, vėliau peštynės, kai bandėme atsikovoti teritorijas ir pasiskirstyti herarhijomis, tada buvo tirynėjimo laikas-kiek toli galima nueiti ir ar mane mylės visokį-vagiliaujantį, nekalbantį ir trankantį durimis.
Kalbu daugiau apie save, nes vaikai tarpusavyje beveik nuo pat pradžių susidraugavo ir tarp jų buvo eiliniai broliški santykiai-peštynės ir negalėjimas būti be vienas kito, o tėtis proto balsas šeimoje-gesina konfliktus ir taiko mus. Ieškojau išeičių konfliktinėse situacijose visur-iki išnaktų varčiau straipsnius internete, perskaičiau kalnus literatūros, prašiau draugų pagalbos ir patarimų . Aplinkiniai mane labai palaikė . Labai padėjo mama, ačiū jai už tai.Šiandien nesigailiu nė vienos nemiegotos nakties, nei vienos ašaros, nes buvo verta-turiu nuostabų, protingą, smalsų ir begalo užsispyrusi sūnų.Jis labai daug davė mūsų šeimai, mūsų draugams-mažas žmogus kuris išmokė mus pažvelgti giliau, apsidairyti aplinkui ir nebūti abejingiems. Didžiuojuosi būdama jo mama.
oi tu Selma
net apsizliumbiau..skystalas as 
bet paskaicius taves,as eilini karta isitikinu,kad einu teisingu keliu...zinau,kad verksiu,bus sunku,bet man to reikia kaip oro 
QUOTE(laureta @ 2009 06 03, 19:48)
Gydytojas gydytojui nėra lygus. Vienas yra tikras šios srities specialistas, kitas yra tik gydytojas.
Čia mano mažylė
Čia nauja namų gyventoja
Čia mano mažylė
Čia nauja namų gyventoja
oi kokia fainuole mergyte
QUOTE(austulis @ 2009 06 03, 21:19)
oi tu Selma net apsizliumbiau..skystalas as bet paskaicius taves,as eilini karta isitikinu,kad einu teisingu keliu...zinau,kad verksiu,bus sunku,bet man to reikia kaip oro
oi kokia fainuole mergyte
net apsizliumbiau..skystalas as bet paskaicius taves,as eilini karta isitikinu,kad einu teisingu keliu...zinau,kad verksiu,bus sunku,bet man to reikia kaip oro oi kokia fainuole mergyte
ir man patiko Šelmos žodžiai... pažliumbiau...
gyvas pinigas. Viską mato, viską žino. be jos liūdna būtų.
Žliumbos jus Kaip miela
Taip taip taip
Laureta, kokia tavo kruopa jau didčkė
Kaip miela QUOTE(Paragintoji @ 2009 06 03, 17:19)
Klaidų darom visi. Medikai 10 metų mokosi, kad padėt žmogui, bet ir jie patys yra tik žmonės...
Taip taip taip
Laureta, kokia tavo kruopa jau didčkė
QUOTE(alfija @ 2009 06 03, 18:40)
Tiesa pasakius lakstyti nuo vienur prie kitur tai didelia dalim yra kenkimas sau.
Tikrai pritariu, mes tik tą vieną kartą pakeitėm polikliniką, tai buvo dėl įvairių priežasčių, kaip ir pvz. kad iš senosios nepavyko išsikviesti gydytojo į namus net kai vaikui per sausio speigus 3 dienas iš eilės temperatūra laikėsi virš 39, o greitoji irgi nevažiavo (kažkokią panašią istoriją aprašinėjo Pippi), o dabar niekur nebėgiojam, pas kitų lygių gydytojus, kuriuos paminėjau, einam ne patys sugalvoję, o savo pediatrės siuntimu.
SEIP MANO PEDIATRE del kiekvienos smulkmenos siunce pas aukstesnio lygio specialistus. PATI sako na del visa pikto o maza kas, kai del rota viruso nusiunte pas chirurga nustebau, pasirodo ta savaite keturi mazieji pacientai turejo apendicita tai moteris ir siunte apsidrausti , na del visa ko.
NEZINAU KAIP KITUR BET jei man kyla rimtesniu klausimu tai iskarto siunce kitur. NA musu gyditoja gydo tik elementarias vaikiskas ligas visais kitais klausimais pas specialitus. Taip ir begioji po visa klaipeda pas ivairius gyditojus.
pvz dabar maniske nusiunte pas akiu gydytoja kai pasakiau kad trina akis labai daznai , tai ji iskarto nieko daugioau neklausinejusi ir neziurejusi uz tusinuko ir pas akiu. NA maniskei kiekviena vasara taip buna .
NEZINAU KAIP KITUR BET jei man kyla rimtesniu klausimu tai iskarto siunce kitur. NA musu gyditoja gydo tik elementarias vaikiskas ligas visais kitais klausimais pas specialitus. Taip ir begioji po visa klaipeda pas ivairius gyditojus.
pvz dabar maniske nusiunte pas akiu gydytoja kai pasakiau kad trina akis labai daznai , tai ji iskarto nieko daugioau neklausinejusi ir neziurejusi uz tusinuko ir pas akiu. NA maniskei kiekviena vasara taip buna .
QUOTE(GinteZZ @ 2009 06 04, 13:45)
Tikrai pritariu, mes tik tą vieną kartą pakeitėm polikliniką, tai buvo dėl įvairių priežasčių, kaip ir pvz. kad iš senosios nepavyko išsikviesti gydytojo į namus net kai vaikui per sausio speigus 3 dienas iš eilės temperatūra laikėsi virš 39, o greitoji irgi nevažiavo (kažkokią panašią istoriją aprašinėjo Pippi), o dabar niekur nebėgiojam, pas kitų lygių gydytojus, kuriuos paminėjau, einam ne patys sugalvoję, o savo pediatrės siuntimu.
aš supratau, kad su siuntimu- pediatras, bendrosios praktikos gydytojas- po senam terapeutas, ir tegali konstatuoti bendrojo susirgimo ligas, visam kitam yra specialistai. Nustebtum sužinojus kiek yra lakstančių pirmyn atgal nuo vieno prie kito terapeuto poliklinikoj, ir tas poliklinikas keičiančių. Aš gi suprantu, kad tu protinga mama ir moteris
.Zaika ir tu taip pat
QUOTE(Šelma @ 2009 06 02, 10:32)
Va
Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių kitų berniukų. Ir tu man nereikalingas. Ir aš tau nereikalinga. Aš tau esu lapė, panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje.
Norėjau savo kalbą pradėti trumpa Mažojo princo ištrauka. Manau tie vaikai kurie auga be tėvų globos mums yra svetimi tol, kol neisileidžiame jų į savo gyvenimus.
Aš Eglė, 4 nuostabių vaikų mama.Vyresnėlio negimdžiau, jis širdies sunus atsiradęs mūsų šeimoje tik prieš 3 metus. Jau būdama paauglė žinojau, kad auginsiu ne savo gimdytą vaiką, tai bus maža mergytė kurai labai reiks mamos. O vieną dieną kai su sergančia dukra gulėjom ligoninėje palatoje susipažinau su berniuku ir tai turbūt buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, nes jau pirmąją naktį negalėdama užmigti galvojau, kad tai tai būtent tas vaikas kurį auginsiu. Pradėjome draugauti, pasikvietėme į svečius ir pradėjom ilgą kelią kuris atvedė mus ten kur esame šiandien.
Pati pradžia buvo sunki, ką tik gimęs mažylis ir aštuonmetis kuriam reikėjo labai daug dėmesio. Darėme daug klaidų, trūko žinių, informacijos, tik buvo didelis noras įveikti sunkumus ir būti didele gražia šeima. Dabar, kai esu baigusi įtėvių ir globėju kursus galiu drąsiai teigti, kad tos žinios būtų labai palengvinusios ieškojimus, bandymus suprasti, įsijausti ir rasti bendrą kalbą.Mokėmės abu-jis pasitikėti, aš suprasti, kaip jis jaučiasi.Bet dabar žvelgiant į praeitį noriu labai labai padėkoti savo berniukui, kad jis padėjo man tapti tokia kokia esu-toliarantiškesne, atlaidesne ir sugebančia nekreipti dėmesio į smulkmenas.
Sunku buvo , kai jis pradęjęs pasitikėti manimi tuo kas tik buvo blogai jo gyvenime kaltino mane, vieną vertus tuo džiaugiausi, nes tai rodė, kad tapau jam artimiausiu žmogumi, iš kitos pusės tai labai vargimo-širdis ir protas pykosi tarpusavyje. Manau praėjome visus prisijaukinimo etapus-medaus mėnesį kai vienas kitam nerodėme savo tikrų jausmų, vėliau peštynės, kai bandėme atsikovoti teritorijas ir pasiskirstyti herarhijomis, tada buvo tirynėjimo laikas-kiek toli galima nueiti ir ar mane mylės visokį-vagiliaujantį, nekalbantį ir trankantį durimis.
Kalbu daugiau apie save, nes vaikai tarpusavyje beveik nuo pat pradžių susidraugavo ir tarp jų buvo eiliniai broliški santykiai-peštynės ir negalėjimas būti be vienas kito, o tėtis proto balsas šeimoje-gesina konfliktus ir taiko mus. Ieškojau išeičių konfliktinėse situacijose visur-iki išnaktų varčiau straipsnius internete, perskaičiau kalnus literatūros, prašiau draugų pagalbos ir patarimų . Aplinkiniai mane labai palaikė . Labai padėjo mama, ačiū jai už tai.Šiandien nesigailiu nė vienos nemiegotos nakties, nei vienos ašaros, nes buvo verta-turiu nuostabų, protingą, smalsų ir begalo užsispyrusi sūnų.Jis labai daug davė mūsų šeimai, mūsų draugams-mažas žmogus kuris išmokė mus pažvelgti giliau, apsidairyti aplinkui ir nebūti abejingiems. Didžiuojuosi būdama jo mama.
Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių kitų berniukų. Ir tu man nereikalingas. Ir aš tau nereikalinga. Aš tau esu lapė, panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje.
Norėjau savo kalbą pradėti trumpa Mažojo princo ištrauka. Manau tie vaikai kurie auga be tėvų globos mums yra svetimi tol, kol neisileidžiame jų į savo gyvenimus.
Aš Eglė, 4 nuostabių vaikų mama.Vyresnėlio negimdžiau, jis širdies sunus atsiradęs mūsų šeimoje tik prieš 3 metus. Jau būdama paauglė žinojau, kad auginsiu ne savo gimdytą vaiką, tai bus maža mergytė kurai labai reiks mamos. O vieną dieną kai su sergančia dukra gulėjom ligoninėje palatoje susipažinau su berniuku ir tai turbūt buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, nes jau pirmąją naktį negalėdama užmigti galvojau, kad tai tai būtent tas vaikas kurį auginsiu. Pradėjome draugauti, pasikvietėme į svečius ir pradėjom ilgą kelią kuris atvedė mus ten kur esame šiandien.
Pati pradžia buvo sunki, ką tik gimęs mažylis ir aštuonmetis kuriam reikėjo labai daug dėmesio. Darėme daug klaidų, trūko žinių, informacijos, tik buvo didelis noras įveikti sunkumus ir būti didele gražia šeima. Dabar, kai esu baigusi įtėvių ir globėju kursus galiu drąsiai teigti, kad tos žinios būtų labai palengvinusios ieškojimus, bandymus suprasti, įsijausti ir rasti bendrą kalbą.Mokėmės abu-jis pasitikėti, aš suprasti, kaip jis jaučiasi.Bet dabar žvelgiant į praeitį noriu labai labai padėkoti savo berniukui, kad jis padėjo man tapti tokia kokia esu-toliarantiškesne, atlaidesne ir sugebančia nekreipti dėmesio į smulkmenas.
Sunku buvo , kai jis pradęjęs pasitikėti manimi tuo kas tik buvo blogai jo gyvenime kaltino mane, vieną vertus tuo džiaugiausi, nes tai rodė, kad tapau jam artimiausiu žmogumi, iš kitos pusės tai labai vargimo-širdis ir protas pykosi tarpusavyje. Manau praėjome visus prisijaukinimo etapus-medaus mėnesį kai vienas kitam nerodėme savo tikrų jausmų, vėliau peštynės, kai bandėme atsikovoti teritorijas ir pasiskirstyti herarhijomis, tada buvo tirynėjimo laikas-kiek toli galima nueiti ir ar mane mylės visokį-vagiliaujantį, nekalbantį ir trankantį durimis.
Kalbu daugiau apie save, nes vaikai tarpusavyje beveik nuo pat pradžių susidraugavo ir tarp jų buvo eiliniai broliški santykiai-peštynės ir negalėjimas būti be vienas kito, o tėtis proto balsas šeimoje-gesina konfliktus ir taiko mus. Ieškojau išeičių konfliktinėse situacijose visur-iki išnaktų varčiau straipsnius internete, perskaičiau kalnus literatūros, prašiau draugų pagalbos ir patarimų . Aplinkiniai mane labai palaikė . Labai padėjo mama, ačiū jai už tai.Šiandien nesigailiu nė vienos nemiegotos nakties, nei vienos ašaros, nes buvo verta-turiu nuostabų, protingą, smalsų ir begalo užsispyrusi sūnų.Jis labai daug davė mūsų šeimai, mūsų draugams-mažas žmogus kuris išmokė mus pažvelgti giliau, apsidairyti aplinkui ir nebūti abejingiems. Didžiuojuosi būdama jo mama.
Šelma, aš tiesiog susipažinau su tavo istorija. Ir man širdy pasidarė šviesu. Tiesiog šviesu. Nuo tavęs. Apkabinu. "Mažasis princas" - guli prie mano lovos. Labai artimos tavosios mintys. Ir aš nuo jaunumės mąsčiau apie mergaitę. Bet Dievulis davė man sūnų. Jis guli šalia manęs ir žiūrim gal kvailą filmą.... Bet taip gera! Juk pagaliau jam atostogos!
QUOTE(Paragintoji @ 2009 06 04, 23:13)
"Mažasis princas" - guli prie mano lovos. Labai artimos tavosios mintys. Ir aš nuo jaunumės mąsčiau apie mergaitę. Bet Dievulis davė man sūnų. Jis guli šalia manęs ir žiūrim gal kvailą filmą.... Bet taip gera! Juk pagaliau jam atostogos!
QUOTE(ZAIKA2 @ 2009 06 04, 14:52)
SEIP MANO PEDIATRE del kiekvienos smulkmenos siunce pas aukstesnio lygio specialistus. PATI sako na del visa pikto o maza kas, kai del rota viruso nusiunte pas chirurga nustebau, pasirodo ta savaite keturi mazieji pacientai turejo apendicita tai moteris ir siunte apsidrausti , na del visa ko.
NEZINAU KAIP KITUR BET jei man kyla rimtesniu klausimu tai iskarto siunce kitur. NA musu gyditoja gydo tik elementarias vaikiskas ligas visais kitais klausimais pas specialitus. Taip ir begioji po visa klaipeda pas ivairius gyditojus.
pvz dabar maniske nusiunte pas akiu gydytoja kai pasakiau kad trina akis labai daznai , tai ji iskarto nieko daugioau neklausinejusi ir neziurejusi uz tusinuko ir pas akiu. NA maniskei kiekviena vasara taip buna .
NEZINAU KAIP KITUR BET jei man kyla rimtesniu klausimu tai iskarto siunce kitur. NA musu gyditoja gydo tik elementarias vaikiskas ligas visais kitais klausimais pas specialitus. Taip ir begioji po visa klaipeda pas ivairius gyditojus.
pvz dabar maniske nusiunte pas akiu gydytoja kai pasakiau kad trina akis labai daznai , tai ji iskarto nieko daugioau neklausinejusi ir neziurejusi uz tusinuko ir pas akiu. NA maniskei kiekviena vasara taip buna .
Sveikutės,
Mes su vyru ir galiausiai nusprendėme paimti iš globos namų vaikinuka nuo 3 iki 5 metų, o tu matau esi iš Klaipėdos,tai man labai smalsu ar ilgai užtrunka tos procedūros,nes mes pradžiai imam globai,o po to tikriausiai ir ivaikinsim, ir jei gali pasakyk kokiam miesto gale gyveni
Dar prie to pačio noriu paklausti, kaip manot jei eičiau į globos namus ir pasidomėčiau ar yra koks neglobojamas,nelankantis vaikiukas ir jo prašyčiau,kaži ar būtų labai neteisinga kitų atžvilgiu, nes mes norim pradėt draugaut nuo vasaros ,nes manau susidraugavimui pats tinkamiausias metas nes vaiku teisėse, sakė galima gaut ir be kursų, juos po to reiks lankyt ,kai jie bus 
nes vaiku teisėse, sakė galima gaut ir be kursų, juos po to reiks lankyt ,kai jie bus
QUOTE(si1978 @ 2009 06 05, 13:07)
Dar prie to pačio noriu paklausti, kaip manot jei eičiau į globos namus ir pasidomėčiau ar yra koks neglobojamas,nelankantis vaikiukas ir jo prašyčiau,kaži ar būtų labai neteisinga kitų atžvilgiu, nes mes norim pradėt draugaut nuo vasaros ,nes manau susidraugavimui pats tinkamiausias metas nes vaiku teisėse, sakė galima gaut ir be kursų, juos po to reiks lankyt ,kai jie bus
nes vaiku teisėse, sakė galima gaut ir be kursų, juos po to reiks lankyt ,kai jie bus kas tie kiti? Vaikai? VTAT? Kiti laukiantys globėjai? Jei dėl vaikų, tai teisinga, todėl kad ir kaip mes norim globoti , priglausti visus- taip nebus, visvien kažkas liks. Jei ne dabar tai vėliau. Jei tai globėjai kiti, tai jie turitas pačias pasirinkimo galimybes, veikimo pasirinkimo principus tuos pačius. Jei jie taip nedaro, matyt taip jie ir nenori- reiškia irgi teisinga. VTAT atveju arteisinga, tai jei pradžioje jūs norit imti tik atostogms ar savaitgaliams, tai tik toks ėjimo kelias ir ra teisingas. Bet yra dar labai daug dalkų- pvz. gali nebūti vaikų su sutvarkytais dokumentais ir nulatinei globai galite tiesiog nerasti ką globoti, nors vaikų ir nelankomų ir paliktų tūkstančiais. Ir dar, jei planuojate rinktis nuolatinei globai ar įvaikinimui, na nebent jūs esat nepaprastai tvirta ir stipri šeima, reiktų pasidomėti ir vaiko ligos istorijom, ir kiek įmanoma šiaip, plačiau susirinkti informacijos kas ir kaip. Bet ko neimkite, nereikia šitaip.
