Globėju paplepėjimai 3

#277
nu ir baisybiu prisiskaiciau doh.gif tik nesuprantu vieno...ar as cia kazka kitaip perskaitau ar kaip ax.gif kai rasiau ,kad bijau globoti,nes gali atsirasti tevai ir isplesti vaika,kuris mus jau laikys seima,Alfija pabreze,kad cia as bijau ne del vaiko,o del savo jausmu..bet dabar visos pilnai diskutuoja del vaiko,kaip jis jausis iprates sioje seimoje ir jaigu ji kiti isivaikins...Nu nezinau,nesu as psichologe ,rasau tai,ka jauciu...o jauciu as tai,kad pati kaip nors galeciau susitaikyt su viskuo,bet kai pagalvoju,ka reiktu patirt vaikui,kunas pagaugais eina..
Nu gal as cia ir ne i tema,bet kazkaip norejosi palygint blush2.gif
Daznai tenka ilgoje kelioneje masina vairuot...aisku,bevairuojant visokiu veju i galva lenda...vat vaziuoju ir galvoju..o jai avarija....pirma mintis kuri i galva ateina,kaip siaubingai mano vaikai tai pergyventu...apie pasekmes man,net nepagalvoju
Atsakyti
#278
QUOTE(austulis @ 2009 06 12, 20:42)
nu ir baisybiu prisiskaiciau doh.gif tik nesuprantu vieno...ar as cia kazka kitaip perskaitau ar kaip ax.gif kai rasiau ,kad bijau globoti,nes gali atsirasti tevai ir isplesti vaika,kuris mus jau laikys seima,Alfija pabreze,kad cia as bijau ne del vaiko,o del savo jausmu..bet dabar visos pilnai diskutuoja del vaiko,kaip jis jausis iprates sioje seimoje ir jaigu ji kiti isivaikins...Nu nezinau,nesu as psichologe ,rasau tai,ka  jauciu...o jauciu as tai,kad pati kaip nors galeciau susitaikyt su viskuo,bet kai pagalvoju,ka reiktu patirt vaikui,kunas pagaugais eina..
Nu gal as cia ir ne i tema,bet kazkaip norejosi palygint blush2.gif
Daznai tenka ilgoje kelioneje masina vairuot...aisku,bevairuojant visokiu veju i galva lenda...vat vaziuoju ir galvoju..o jai avarija....pirma mintis kuri i galva ateina,kaip siaubingai mano vaikai tai pergyventu...apie pasekmes man,net nepagalvoju



Šiaip čia visiškai skirtingi dalykai. Teisingai sakė alfija, kad įvaikinimas pačia apsaugo, tau suteikia daugiau teisių kovojant dėl vaiko. Bet tikrai niekas neapsaugos nuo kitų žmonių kalbų, vaikų, giminaičių pasakymų ir pan. Šiaip jeigu globoji vaiką ir jeigu turi jėgų kovoti, tai vaiko irgi niekas nemėto iš vfienų rankų į kitas. Tik kai vaikas globojamas dėl to reikia kautis, kai vaikas įvaikintas dėl to sukti galvos nereikia. Mes prakovojome labai ilgai ir kolkas vaikas su mumis. Tam mums prireikė beveik trijų metų teismų ir daug nervų bei dvasinės tiprybės. Daugleiu atveju vaikus iš globėjų paima dėl pačiū globėjų nežinojimo, nenoro kovoti ir pan.
O čia kalbama apie situaciją, kai tu iš karto žinai, kad po metų vaikas išeis iš tavo šeimos. Tai yra be galo sunku, žinau, kad aš taip negaliu. Arba myliu vaiką visa širdimi, arba ne. Nemoku mylėti laikinai, pvz. metus.

Atsiprašau už klaidas, bet mano mažylis atima visas galimybes būti raštinga blush2.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo *saulė*: 12 birželio 2009 - 20:51
#279
QUOTE(*saulė* @ 2009 06 12, 21:49)
Šiaip čia visiškai skirtingi dalykai. Teisingai sakė alfija, kad įvaikinimas pačia apsaugo, tau suteikia daugiau teisių kovojant dėl vaiko. Bet tikrai niekas neapsaugos nuo kitų žmonių kalbų, vaikų, giminaičių pasakymų ir pan. Šiaip jeigu globoji vaiką ir jeigu turi jėgų kovoti, tai vaiko irgi niekas nemėto iš vfienų rankų į kitas. Tik kai vaikas globojamas dėl to reikia kautis, kai vaikas įvaikintas dėl to sukti galvos nereikia. Mes prakovojome labai ilgai ir kolkas vaikas su mumis. Tam mums prireikė beveik trijų metų teismų ir daug nervų bei dvasinės tiprybės. Daugleiu atveju vaikus iš globėjų paima dėl pačiū globėjų nežinojimo, nenoro kovoti ir pan.
O čia kalbama apie situaciją, kai tu iš karto žinai, kad po metų vaikas išeis iš tavo šeimos. Tai yra be galo sunku, žinau, kad aš taip negaliu. Arba myliu vaiką visa širdimi, arba ne. Nemoku mylėti laikinai, pvz. metus.

Atsiprašau už klaidas, bet mano mažylis atima visas galimybes būti raštinga  blush2.gif

Aciu Saule 4u.gif gal jus su Alfija ir teisios...Tavo postas man akis atvere blush2.gif Turbut ir Alfija ta norejo pasakyt,bet as nesupratau 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo austulis: 12 birželio 2009 - 20:59
#280
QUOTE(Pippi @ 2009 06 12, 19:12)
Paparaciai paromis budėjo prie abiejų šeimų namų, todėl buvo nufilmuota ir perdavimo procedūra. Tai buvo klaikus vaizdas - įvaikinusi šeima tiesiog alpo, Džesika klykė nesavu balsu. Paėmimas iš šeimos tikrai yra labai sudėtingas ir traumuojantis (abi puses) dalykas. Sutinku su Saule, kad šioje stadijoje su tuo susitaikyti būtų lengviausia abiem pusėms.


Aš iš pasakojimo suvokiu, jog klaikų vaizdą sukėlė įtėviai. Esu susidūrusi su tokio vaizdo tikimybe ir ją emociškai išgyvenusi. Įtėviai galėjo labiau pasistengti. Bet jie labai mylėjo save. Tai yra suprantama. Stengtis dėl kito yra sunku. Net jei tai būtų artimas dūšiai žmogus, netgi mažas vaikas. Savas vaikas. Gal būtent todėl ir sunku, jog tai -SAVAS vaikas. Tik traktuojam visko prisiskaitę, jog savų vaikų nėra... O mes juos labai sėkmingai privatizuojam. Visi. tiek biologiniai tėvai, tiek įtėviai. Ko gera nėra jokio skirtumo tame privatizavime.

QUOTE(Šelma @ 2009 06 12, 21:06)
Labai labai labai labai džiaugiuosi, kad mano vaikis jau didelis ir jau jo nuomonės atsiklaus bet kokiu atveju jei jo dar kam prireiktu  rolleyes.gif Ir koks bebūtų jo pasirinkimas jis rinktusi, kaip jam geriau, o ne kaip sprendžia įstatymai sukurti masėms  unsure.gif

Mums sakė, kad jei vaikas geba racionaliai reikšti savo mintis - jo privalo būti paisoma. Nesvarbu kokio amžiaus būtų vaikas. Ir VTAT žodžiai pasitvirtino tuomet, kai dukrą pakvietė pareikšti savo nuomonę teisme. Jai buvo 10 metų. Tačiau ir jaunesnio amžiaus ji būtų labai detaliai dėsčiusi savo mintis. Kaip ir sūnus. Taip, kaip tik jie sugebėjo ir sugeba. Mūsų abu vaikai. Jie tokie jau. Su savo tvirtumu. Dažnai manau, jos tą jų tvirtumą mes mažai įtakojom...
Atsakyti
#281
QUOTE(Pippi @ 2009 06 12, 19:12)
Labai labai seniai ( smile.gif) aš mokiausi JAV ir tuo metu ten vyko drama dėl įvaikintos mergaitės. Mergaitę pagimdžiusi vieniša motina atidavė ją įvaikinti. Pagal JAV įstatymus sutikimą įvaikinti turi duoti ir biologinis tėvas, net jei vaiko tėvai ir nėra susituokę ar tai būtų buvęs tik atsitiktinis ryšys (jei tėvas yra žinomas). Mergaitės mama pasakė, kad nežino kas yra mergaitės tėvas (nors iš tiesų puikiai žinojo, tačiau buvo ant jo supykusi ir net jam nepasakiusi, kad laukiasi nuo jo vaiko). Mergaitę įvaikino viena šeima, pavadino ją Džesika. Po kiek laiko mergaitės biologiniai tėvai susitaikė, susituokė, ir tėvui buvo pasakyta, kad turi dukrą, kurią įvaikino kita šeima. Mergaitės biologinė motina nebeturėjo teisės atgauti dukterį, tačiau biologinis tėvas niekuomet nebuvo vaiko atsisakęs, todėl jis kreipėsi į teismą, pareikalavo panaikinti įvaikinimą ir grąžinti jam dukterį. Ten buvo bylinėjamasi kelis metus, galiausiai buvo nutarta Džesiką sugrąžinti į biologinę šeimą. Aišku, buvo mestos į pagalbą visokios psichologinės tarnybos ir t.t., buvo ruošiamos abi šeimos ir pati mergaitė (kuriai tuo metu buvo lyg ir 4 metai, tiksliai nebepamenu). Paparaciai paromis budėjo prie abiejų šeimų namų, todėl buvo nufilmuota ir perdavimo procedūra. Tai buvo klaikus vaizdas - įvaikinusi šeima tiesiog alpo, Džesika klykė nesavu balsu. Paėmimas iš šeimos tikrai yra labai sudėtingas ir traumuojantis (abi puses) dalykas. Sutinku su Saule, kad šioje stadijoje su tuo susitaikyti būtų lengviausia abiem pusėms.

O kodėl jūs negalite jos įvaikinti? Ar tų sesučių neskiria? Paprastai jei broliai ir seserys yra jau mokyklinio amžiaus, juos skiria, nes visus kartu nelabai kas ir įvaikins (nebent kokie nors užsieniečiai)

Tikiu. Tai nutinka dažniausiai kai įvaikinami amerikiečių vaikai. Atsiranda biologinė šeima ir gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom. Todėl dauguma amerikiečių išvengia tokių problemų įvaikindami vaikus iš kitų šalių.

Mane net nupurtė kai perskaičiau... pagalvojau net apie savo atvejį...

QUOTE(*saulė* @ 2009 06 12, 20:51)
Pippi, tavo aprašytas atvejis žiaurus. Kai čia tai vyko? Kažkaip neįsivaizduoju tokios situacijos normalioje teisinėje valstybėje, nes čia atrodo visiškai nepaisoma vaiko teisių. Kažkoks absurdas, vaikiški suaugusiųjų žaidimai, dėl kurių kenčia vaikai. Na aš tai neleisčiau taip elgtis su savo įvaikintų vaiku, jau tokiu atveju neduočiau ir viskas, tegul pasikaria visi, bet vaiko man niekas netraumuotų.  gun_bandana.gif

prieš vėją nepapūsi. Įstatymų ir teismų sprendimų visi privalo laikytis.

QUOTE(Paragintoji @ 2009 06 13, 03:10)
Aš iš pasakojimo suvokiu, jog klaikų vaizdą sukėlė įtėviai. Esu susidūrusi su tokio vaizdo tikimybe ir ją emociškai išgyvenusi. Įtėviai galėjo labiau pasistengti. Bet jie labai mylėjo save. Tai yra suprantama. Stengtis dėl kito yra sunku. Net jei tai būtų artimas dūšiai žmogus, netgi mažas vaikas. Savas vaikas. Gal būtent todėl ir sunku, jog tai -SAVAS vaikas. Tik traktuojam visko prisiskaitę, jog savų vaikų nėra... O mes juos labai sėkmingai privatizuojam. Visi. tiek biologiniai tėvai, tiek įtėviai. Ko gera nėra jokio skirtumo tame privatizavime.
Mums sakė, kad jei vaikas geba racionaliai reikšti savo mintis - jo privalo būti paisoma. Nesvarbu kokio amžiaus būtų vaikas. Ir VTAT žodžiai pasitvirtino tuomet, kai dukrą pakvietė pareikšti savo nuomonę teisme. Jai buvo 10 metų. Tačiau ir jaunesnio amžiaus ji būtų labai detaliai dėsčiusi savo mintis. Kaip ir sūnus. Taip, kaip tik jie sugebėjo ir sugeba. Mūsų abu vaikai. Jie tokie jau. Su savo tvirtumu. Dažnai manau, jos tą jų tvirtumą mes mažai įtakojom...

Čia ginama biologinė šeima, ne įtėvių šeima. Dar - viskas atsiremia į pinigus. Jausmai niekam nereikalingi.
Atsakyti
#282
QUOTE(Paragintoji @ 2009 06 13, 02:10)
Aš iš pasakojimo suvokiu, jog klaikų vaizdą sukėlė įtėviai. Esu susidūrusi su tokio vaizdo tikimybe ir ją emociškai išgyvenusi. Įtėviai galėjo labiau pasistengti.


Nu bet tu ir įžvalgi 4u.gif
Žinai, vakar papasakojusi šią istoriją pagalvojau "O kaip dabar gyvena ta "baby Jessica" (kaip ji tuomet buvo vadinama)?" Vistik Google jėga - viską susiradau, paskaičiau. Tai be visokių kitų niuansų paaiškėjo, kad įtėviai mergaitei naktį prieš jos perdavimą neleido miegoti, kad labiau nuvargintų ir labiau verktų (šiaip mergaitė tuo metu jau gerai pažinojo savo biologinius tėvus, nes vyko visokie ten psichologų prižiūrimi lankymai, pratinimai ir pan.). Po to įtėviai parašė knygą, pagal kurią buvo pastatytas TV filmas (ten jie JAV labai mėgsta visokius tokius filmus). Žodžiu, tas triukšmas dar ilgai ten tęsėsi. Užtat dabar, jei vaiką įvaikinti atiduoda vieniša moteris, tai biologinis vaiko tėvas kapstomas vos ne iš po žemių, kad ir jis pasirašytų sutikimą, daromi visokie DNR tyrimai, nes dažnai tėvelis tik tuomet ir sužino, kad turi vaiką (o kartais atsitinka ir taip, kad tokiu būdu apie savo tėvystę sužinojęs vyras sutikimo įvaikinti neduoda ir pats arba jo šeima pasiima auginti vaiką).
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Pippi: 13 birželio 2009 - 08:14
#283
QUOTE(Šelma @ 2009 06 12, 21:06)
Labai labai labai labai džiaugiuosi, kad mano vaikis jau didelis ir jau jo nuomonės atsiklaus bet kokiu atveju jei jo dar kam prireiktu  rolleyes.gif Ir koks bebūtų jo pasirinkimas jis rinktusi, kaip jam geriau, o ne kaip sprendžia įstatymai sukurti masėms  unsure.gif

Šitų neatsiklausė.
Atsakyti
#284
QUOTE(laureta @ 2009 06 13, 05:04)
[/size]
Tikiu. Tai nutinka dažniausiai kai įvaikinami amerikiečių vaikai. Atsiranda biologinė šeima ir gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom. Todėl dauguma amerikiečių išvengia tokių problemų įvaikindami vaikus iš kitų šalių.

Mane net nupurtė kai perskaičiau... pagalvojau net apie savo atvejį...
prieš vėją nepapūsi. Įstatymų ir teismų sprendimų visi privalo laikytis.

[size=1]
Čia ginama biologinė šeima, ne įtėvių šeima.  Dar - viskas atsiremia į pinigus. Jausmai niekam nereikalingi.


O kas gina vaiką? Man prot nesuvokiama, kaip tokioje civilizuotoje šalyje, kaip Amerika visikai nepaisoma vaiko teisių. Kas atrodo nerealų Europoje, Amerikoje pasirodo norma. Mes vis dejuojame, kad pas mus labiau gina biololginius tėvus, Amerikoje atrodo normalu blink.gif Nu žinokite, man sunku tai suprasti. Negi Amerikoje vaikas ne žmogus? Negi nereikia paisyto ji norų, jausmų?
Atsakyti
#285
QUOTE(*saulė* @ 2009 06 13, 08:37)
Kas atrodo nerealų Europoje, Amerikoje pasirodo norma.


Kodėl Europoje nerealu? Žinoma, čia ne įvaikinimas, bet kad ir ta pati Rinau istorija - ar labai tos mergaitės interesų ten kas žiūrėjo?
Atsakyti
#286
QUOTE(Pippi @ 2009 06 13, 09:43)
Kodėl Europoje nerealu? Žinoma, čia ne įvaikinimas, bet kad ir ta pati Rinau istorija - ar labai tos mergaitės interesų ten kas žiūrėjo?


va Rinau atveju, manau yra tikrai pats realiausias sprendimas, nes motinos veiksmai nuo at istorijos pradžios nei suvokiami nei logiški, neikuo nors paaiškinami. Iš visų Europos šalių Prancūzija man su savais įstatymais atrodo patraukliausia.
Papildyta:
QUOTE(austulis @ 2009 06 12, 21:54)
Aciu Saule 4u.gif gal jus su Alfija ir teisios...Tavo postas man akis atvere blush2.gif Turbut ir Alfija ta norejo pasakyt,bet as nesupratau 4u.gif


būten tai ir norėjau pasakyti 4u.gif
Papildyta:

šiaip dėl įvaikinimo iš šeimos. O gal fasstum žino apie ką ji kalba, gal ji ir gali globoti, auginti vaiką šeimoje ir paskui, jei kas atsiras atiduoti jį įvaikinti. Čia kaip pasakyt, mylėti ir išsiskirti su vaiku iš meilės tam vaikui, kad jam tikrai bus gerai, gal nėra blogai? Yragi tai gebančių žmonių. Aš turbūt nemokėčiau pasakyti kaip jie tai geba, bet va jie būna tkrai labai myli, labai viską bet yra žasiryžę tą vaiką bet kada atiduoti Dabar galvoju, gal jie moka mylėt ne tik dėl savęs , bet ir dėl t vaiko g.gif . Pati aš ar taip galėčiau tikrai nežinau, manau kad ne. Bet Pastogė dirba tokiu pagrindu ir darbuotojų ten netrūksta g.gif , visaip , žodžiu, būna.
Atsakyti
#287
QUOTE(Pippi @ 2009 06 13, 08:43)
Kodėl Europoje nerealu? Žinoma, čia ne įvaikinimas, bet kad ir ta pati Rinau istorija - ar labai tos mergaitės interesų ten kas žiūrėjo?



Jeigu Rinau byla pauklius į Europos žmogaus teisių teisma (Strasbūre), labai tikiuosi, kad taip bus vien iš profesinės pusės, mano nuomone, bus pripažinta, kad Vokietija pažeidė vaiko teises. Daugiau nebenoriu plėstis, nes jau tiek apie šią bylą pridiskutuota doh.gif
Atsakyti
#288
Žinot dėl tos ,,baby Jessica,, visi apkaltino įtėvius, tai jie kalti , kad sceną sukėlė, tai jie per naktį neleido miegoti, nu vienu žodžiu patys baisiausi. Tačiau niekas nei žodeliu neužsiminė apie mamą, kad tai ji dėl visko kalta, kai mergaitę atidavė, kai tėvui nepasakė , kad tokia yra, pagaliau kodėl niekas nekalba apie tai , kad gal vaiko labui pats tėvas sužinojęs, kad turi dukrą, vėlgi kartoju dėl vaiko gerovės būtų susitaikęs su tuo, kad dukra turi kitą šeimą. Ar tėvas apie vaiką galvojo, taip atimdamas. Gal reikėjo palaukti kol mergaitė paaugs, su ja bendraujant. Tačiau mergaitės tėvai atrodo lyg visai čia nieko dėti, yra tik blogieji įtėviai, kokie jie parazitai, kad vaiko lengvai neatidavė. Kuri iš jūsų lengvai atiduotumete savo vaiką? Tai galima padaryt tik vienu atveju-nemylint savo vaiko ir nereikia čia bla bla bla apie tą -vaiko labui, vaiko interesai, todėl, kad niekas tiksliai nežino, kas geriausia tam vaikui. Todėl, kad kai myli tą vaiką, laikai savu, rūpiniesi, tada net mintis nekyla, kad kitur jam geriau ir visai nesvarbu, kad tas kitur yra vaiko bio tėvai.
Atsakyti