QUOTE(perry @ 2009 04 27, 19:16)
mano situacija nupasakojai
bet tai trunka tik kelias sekundes..o tuo metu nustoju kvepuoti ir bijau net pasijudinti..vietoje susitingus zvilgsnis buna nezinia kur..o mintys dar baisesnes..viskas praeina po keliu sekundziu ir vel normaliai kokia sav, daugiau
tuo metu atrodo,kad tai sirdies paskutinis pasispardymas
ejau tirtis anksciau,bet gyd sake viskas tvarkoj, nieko nemato, o svarbiausia pas gyd pagauti ta momenta,kai ji taip sudurniuoja, tada butu aisku

bet negi te gulesi istisas sav prie aparatu prijungta, kad pagautum kelias sekundes
Sveikos,
mane ta besikalatojanti širdis irgi labiausiai baugina. Užeina - lekia kaip pašėlus, lyg pamaudžia kažkur virš jos ar širdies plote, po to vėl ramu. Pageriu panangino, bet kažkaip labai didelio poveikio nejaučiu. Ech, greičiau tie hormonai susireguliuotų(jei tai įmanoma)... Vis bandau su ta savo liga susidraugaut, tik kovą man tiroiditą diagnozavo. Geriu tiroksiną jau 1,5 mėn. Kažin, ar visą gyvenimą teks kasdien su juo draugaut, ar bus kokių pertraukų?