Maitinimo patogumai/nauda ir nepatogumai mamai

1. Tai taip tarkim vidury gatves imat ir susispaudziat sau spenelius? Ar as kazka ne taip suprantu? Na man pienas neteka pamacius svetima vaika ar isgirdus verksma, tai ir klausiu taip "durnai" 

2. Na ir kas jei guldyciau su savim? Kad atrugdint vaika, vistiek reikia atsistoti, nepriklausomai nuo to, kurioj lovoj tas vaikas miega 

1. na, taip. tam nereikia issirengti. ir net nereikia susikisti ranku i  liemenele
2. nesu vaiku kelusi "atruginti". 
jei kudikis nuolat prisiryja oro, tiketina, kad reiketu koreguoti zindymo technika.

Dėl pliusų - kūdikio žindymas, jo nešiojimas ant rankų yra logiškas nėštumo tęsinys, kai po kūdikio gimimo mama tokių išgyvenimų neturi, tai sukelia stresą, įtampą. O žindymas sukelia tokį vidinį pasitenkinimą, džiaugsmą, jausmą, kad viskas tvarkoj, taip kaip turi būti .

Čia iš to, kas nebuvo paminėta

Dėl minusų sunku kažką rimto sugalvot.  Gal tik tas nepatogumas, kad reikia daugiau galvoti dėl aprangos - daugiau pagalvoti, kaip po to galėsi diskretiškai maitinti. Pvz nors aš dažniausiai nešiojų džinsus, pasiilgau savo mėgstamos ilgos suknelės, nes visur einu su žindomu vaiku, o maitinti su ja be šansu

Apie žindymo naudą kūdikiams prirašyta ir pridiskutuota šimtai puslapių, todėl būtų šaunu, jei šioje diskusijoje nenuklystume šia tema.
O kaip maitindamos jaučiatės Jūs? Kokius jaučiat pliusus-minusus grynai sau?
Mano pačios pastebėti pliusai:
1. Naktį kartais nereikia net lipti iš lovos, nes mažylio lovelė pristumta prie pat mano, tai aš jį įsikeliu ir beveik miegodama maitinu MB ir vyresnėlis net nepabunda
2. Kadangi nesu super tvarkinguolė man labai patinka, kad nereikia nieko plaut, virint ar sterilizuoti   
3. Susitaupo tikrai nemažai pinigų 
4. Patogu, kai kur nors keliaujam. Reikia daug mažiau daiktų.
5. Mano vyras vis giria, kad jam labai sexy atrodo, kai aš maitinu   
6. Antrą kartą gyvenime turiu B/C dydžio krūtinę, o prieš vaikus visada būdavo A/B, kažkaip B/C man labiau patinka 
7. Po pirmo žindymo pagražėjo krūtinė (čia iš serijos akivaizdu, bet neįtikėtina  ) pasidarė šiek tiek didesnė, keista, bet ir forma kažkodėl dailesnė.
8. Vaikutis labai gerai suvirškina MP, todėl retai rimtai pridirba sauskelnes.
9. Maitinant krūtimi, jei sėdžiu, visada turiu vieną "laisvą" ranką, tai galiu skaitinėt ar susirašinėt internete, skaityt knygas, o svarbiausia, jei reikia, skirti dėmesio vyresnėliui.
10. Ramiau, kai žinau, kad visas vaiko maistas su manim
11. Kadangi esu iš principo negerianti ir nerūkanti, turiu super argumentą, prieš visus įkyruolius siūlančius išgerti, ar užsirūkyti.
12. Puiki proga į gerąją pusę pakeisti mitybos įpročius.
Minusai:
1. Teko sužinot kas yra suskeldėję speneliai, mastitas ir kartais (bet čia jau kita tema) vis vargstu su keistu skausmu maitinant.
2. Tikras vargas su drabužiais. Labai skurdus asortimentu ir brangus kaina liemenėlių ir kt. rūbų maitinančioms mamoms pasirinkimas. Nešioju paprastus drabužius, tai kartais labai įgrista nusivilkinėti
3. Negaliu ilgam išeiti iš namų, jei nėra kur nusitraukti pienuko.
4. Jei išgirtu verkiantį vaiką pienas pradeda tekėti pats Nesmagu, jei aš ne namie.
5. Tenka labai atidžiai planuoti treniruotes ir pasirūpinti labai gerai prilaikančia liemenėle.
6. Kartais nesmagiai jaučiuosi svečiuose, nes vengiu maitinti prie ne šeimos narių. Dar nesmagiau, jei pas mane yra svečių, o namie nėra vyro.

Dėl pliusų - kūdikio žindymas, jo nešiojimas ant rankų yra logiškas nėštumo tęsinys, kai po kūdikio gimimo mama tokių išgyvenimų neturi, tai sukelia stresą, įtampą. O žindymas sukelia tokį vidinį pasitenkinimą, džiaugsmą, jausmą, kad viskas tvarkoj, taip kaip turi būti .

Na jei jums zindymas suteikia tokį vidinį pasitenkinimą, džiaugsmą, jausmą, kad viskas tvarkoj, taip kaip turi būti . , tai labai OK. Bet kaip galima teigti, kad visoms nezindancioms tai sukelia stresa ir itampa? 
Isivaizduoju koki "pasitenkinima ir dziaugsma" patiria moterys, katru leliai istisom parom rekia prie papo  Pvz. man paciai patys didziausi motinystes stresai buvo del zindymo. Pirmais menesiais nuolatinis nerimas kad tik valgytu, kad pavalgytu, kad tik nepaspringtu tuo gurksniu pieno, kuri istrauke jau miegodama, bet nenurijo  Apie velesnius men. kai prasidejo rimtos problemos isvis patyliu 
O tas faktas, kad tik atsidurus kruciai vaiko burnoj as iskart uzsimanydavau  mane glumino ir erzino Tikrai jokio dziaugsmo ir jausmo kad viskas tvarkoj  Kartais atrodo atiduociau bet ka, kad tik nieks nelistu prie mano papu 

Man šiandien labai liūdna 
Visą dieną nemaitinau savo mažiulio. Jau kelios dienos, kaip labai skauda maitinat, o vakar pastebėjau, kad mažylio nepamaitinu, kiek jam reikėtų, nes negaliu ištverti Su pirmu mažiuku buvo tas pats: tik padaugėja pienuko... ir daugiau nebegaliu, labai skauda, o kodėl skauda negalėjo pasakyti nei žindymo konsultantė, nei ginekologė. Vidaus ligų gydytoja sako, kad veikiausiai priežastis labai siauri pieno latakėliai  Blogiausia, kad mano mažiukas dar nemoka gerai gerti iš buteliuko, ir jei bandau mažindama pieno kiekį kiek nors žindyti, jis visai protestuoja prieš buteliuką ir negeria. O jam taip tinka MP, taip gražiai nuo jo auga, galima sakyti viską suvirškina. Čia mano problema, kad aš tokia. Jaučiuosi taip bjauriai...kaip sportininkas nusiteikęs bėgti maratoną ir kokiam dešimtam kilometre pasitempęs koją... Kiek galiu nutraukinėju pienuką, nutraukiant irgi skauda, bet ne tiek, o ir nutraukinėti labai dažnai negaliu, nes turiu rūpintis dar vienu nė dvejų neturinčiu pipiriuku... Žodžiu, savo kailiu patikiu ką reiškia tos sekos, apie kurią kalbėjo Natuke suardymas. Nėra to jausmo, kad viskas gerai. Nes šiuo metu gerai nėra

o tu nebandei prieš žindant įsilašinti oksitocino į nosį?    šiaip jis atpalaiduoja pieno latakus ir tada MP lengviau bėga. gal tada nebūtų tokio spaudimo krūtinėj?