Gyvenu savo pačios susikurtoje nelaisvėje...

Oi oi, kiek autore gauna pylos uz skundus As pabandysiu siek tiek ja uztarti.

Turiu mylinti vyra, del kurio isvykau is Lietuvos. Per pusantru metu mes sugebejome is beveik nieko susikurti gana nebloga gyvenima. Turime busta, automobili, nieko netruksta. Isigijome suniuka, apie kuri ilgai svajojau. Vyras nedirba nuo 9 iki 17, gali pats pasireguliuoti savo darbo grafika, tai kada panoreje galime kur nors istrukti is namu kelioms dienoms. Netrukus planuosime vaikuti. Ir mano vyras, ne taip kaip autores, su manim svencia Kaledas ir Velykas, pats pramoko kelias frazes lietuviskai ir netgi nori, kad musu vaikai moketu lietuviu kalba.

Atrodo, neblogas gyvenimas?

Bet esu toli nuo namu, visi man brangus zmones Lietuvoje like (isskyrus MB, zinoma), draugiu kaip ir neturiu, nes kiek pabendrauju su merginomis, tiek kalba buna apie ora (labai jau musu pomegiai skiriasi), darbo susirasti negaliu del kalbos barjero, tiesa, zadu pradeti studijuoti, bet tam iki rugsejo reikia laukti.

Ir va visi siti dalykai kartais paima ir sugadina nuotaika. Tiesiog truksta Lietuvisko gyvenimo budo, veiklos, paplepejimu apie bernus su draugemis ir pan. dalyku. Lietuvoje atrode, prie visko iprasiu. Bet is tiesu labai truksta dalyku, prie kuriu taip ilgai buvau ipratusi...

Ir visu situ norejau pasakyti, kad ir koks gyvenimas atrodytu geras, kartais mazos smulkmeneles siek tiek ji pagadina. Nebutinai nuolat, tiesiog kartais uzeina tokia nuotaika, kad tik tas smulkmeneles ir matai. Tada ir kyla minciu parasyti ir pasiskusti

Aš taip nesakiau, JŪS TAIP PASAKĖTE Nematau reikalo nervuotis, išsakiau savo nuomonę ir niekas neįtikins, kad gyvenimas su musulmonu JO šalyje gali būti labai linksmas. Taip pat prisipažįstu, kad neskaičiau toliau jūsų posto, nes įtariu, kad nerasiu nieko naujo, tik pasikartojimą to, ką jau skaičiau šioje temoje.

Jūs turbūt matot tai ką norite. Man atrodė, kad ir taip aišku, kad autorė pati kalta dėl susidarusios situacijos ...

Proto deficito kolkas nejaučiu

Kiekvienas turi laisvę rinktis su kuo gyventi ir ką galvoti, taip ? Bent jau aš taip maniau

O tamstai labai norejosi kaip ir ikast, bet neisejo Ir niekas niekur nesinervuoja, kaip ir tu issako savo nuomones, nes kiek zmoniu, tiek nuomoniu.
O del to, kad kiekviena renkasi teise gyventi su kuo nori ir taip aisku. Nes niekas per prievarta neveda tuoktis. Tik siuo atveju labai keistai jau nuskambejo, kad tokia meile, pati pasirinko su kuo ir kur gyvent ir staiga jos didzioji meile tapo despotu, kaip ji rase. Ne viena moteris istekejusi uz kitataucio ar net lietuvio ir gyvenancios tarkim ne savo salyje jauciasi vienisos, nors ir kaip tarkim kt europietiska salis butu panasi i savaja sali. Bet jos nesako, kad vyrai del to despotai, nes jos pasijuto vienisos ir nelaimingos. Nes kitoje salyje rasti tikra drauge nekiekvienai sekasi ir tai galbut ir veda ja pacia i depresija, bet prie ko vyras? Nors siaip retai stoju i vyru puse, tik siuo atveju tai kazkokia nesamone su jos tokiais verkslenimais. Maza to, ir LT nemazai moteru jauciasi vienisos, lyg ir visi artimieji salia, bet vistiek truksta giminingos sielos, kuriai galbut galetu atsivert, nes daugelis moteru sukuria seimas ir uzsidaro savam kiaute, o ypac jei seimoj viskas labai gerai, nelabai tada jos nori bendraut su draugemis, iki tol kol seimoje kas nors nepasisuka tarkim nesantaikos link, tada jau ir vel iesko draugiu, o tos tiesiog veliau neranda ir bendros kalbos per ilga nebendravimo tarpa. Todel savaime suprantama, kad toks zmogus jausis ir vienisas ir atstumtas, neziurint tai, kad ir mama galbut salia, ir tetis ir t.t. Nors nedidele dalis musu galetu pasigirti ideliais santykiais su tevais ar bent jau mama, nedidele dalis musu gali kalbetis su mama visais klausimais. Todel savaime suprantama, kad kartais minioje zmoniu, zmogus vistiek jauciasi vienisas, nes, kad nesijaustu vienisas jis turi tureti kam atverti siela, o jei negali atsiverti, net ir budamas pazistamu ar artimuju rate, jis vistiek jausis vienisas. O, kad nukreipti neigiamas mintis kazkur, kas taves nedepresuotu, reikia uzsiimti tai kas tau patinka: plaukioti, begioti, piesti, siuti ar mokytis kalbu, kai mintys bus uzimtos tada lengviau atsiples nuo vienatves ir per savo pomegius suras draugu su kuriais gales nesustodama kalbet apie aistra savo hobiui, galbut seima ir t.t. Todel tik nuo musu paciu ir musu pastangu priklauso musu vidinio pasaulio ramybe.

Man dar is autores pasakojimo atrodo, kad ji paprasciausiai pavargo nuo nerupestingo gyvenimo. Dirbt nereikia, del pinigu galvos sukt nereikia, tik pasiimi vyro kortele, kai nori, apsiperki kada nori. O va jei reiktu galva kasdien sukt, kaip istempt nuo algos iki algos, ir ar bus uz ka rytoj vaikui apelsina nupirkt, tai i viska butu ziurima kitaip. Nuo gero gyvenimo irgi pavargstama. Cia be ironijos sakau. Tiesiog nuobodu pasidaro. Niekas neidomu, tada ieskoma, prie ko galima prikibti, vyras negeras, oras blogas, nera nuotaikos ir t.t. Kai kazko neturi, tai gyveni mintim, kaip ta gaut, kaip kazka isigyt, atsiranda kazkoks susidomejimas vienu ar kitu dalyku. O jei vyras viskuo aprupina, tai koks domejimasis gali but. Ir cia kiekvienas is savo varpines kalbes - kas visko turi pertekes, tas sakys, kad laime ne piniguose, o kas skaiciuoja centa nuo algos iki algos, tai sakys, kad be pinigu laimes irgi nera, ir vien meile gyvas nebusi Pripazinkit, juk taip ir kalbama Kiekvienam savas gyvenimas.

dėkui, už lietuvių kalbos pamokėlę
Papildyta:

bet bent šioje istorijoje tai gal ji nelabai ir gali pasirinkti daryti, tai ką nori, juk sakė, kad dirbti galėjo tik par time ir tai tik pažystamų žmonių įmonėje , na rašė, kad studijuot gali, bet vėl gi, kokia motyvacija studijuoti, jei įgytų žinių nelabai galėsi kur panaudoti, sausai mokintis aš ir nenorėčiau

o pasėdėti retsykiais su draugėm ar kad ir šeimom, prie laužo, kad ir per visą naktį, ne manau, kad paleistuvystė, na nenori, negerk, o jei nori retsykiais, tai kas čia blogo, kodėl tokie kraštutinumai, juk manau, tiek autorė tuo savo noru nenorėjo pasakyti, kad nori kėkvieną naktį varyt kur pasilinksminti....

zinote, skaitau as siandien sia tema ir galvoju, pati autore parase cia gal penkias zinutes ir dingo. tuo tarpu mes cia draskomes su savo nuomonemis, diskutuojam, gincijames, pykstam...
gal jau laikas baigti... nes 1) zmoniu poreikiai ir norai skirtingi; 2) kas vieniems atrodo siaubinga, kitiems visiskai normalu; 3) sitos diskusijos prie nieko naujo neprives, problemu neisspres (nei autores, nei musu paciu); 4) gal autorei, kai sukure sia tema, tiesiog buvo viena is tu dienu, kai viskas aplinkui atrodo taip juoda...

Ir as ta pati pagalvojau gal sugris pasiskatyti

as cia nepiktybiskai, jeigu ka, tiesiog mane be proto erzina, kai zmones vartoja angliskus zodzius, kai jie turi lietuviska atitikmeni

o as manau, kad tokiu budu vyras ne tiek ribojo jos laisve, bet tiesiog norejo suteikti zmonai lengvesni gyvenima: dirbdama part time ji galejo ne tik dirbti, bet ir skirti pakankamai laiko seimai; darbas pas pazistamus - juk visi zinom, kaip buna - ne per daugiausia isipareigojimu, o pinigai i banko saskaita vistiek plaukia del mokslu... juk, kaip sakoma, ka ismoksi ant peciu nenesiosi... net jeigu zinias ir ne visada panaudosi praktikoje, bet bent vaikai gales didziuotis issilavinusia mama... bet velgi, viskas priklauso nuo kiekvieno asmeniniu poreikiu... as pati baigiu antra aukstaji (MB iniciatyva), su igytomis specialybemis galeciau daug pasiekti, bet mano norai kitoki... ateityje as mieliau buciau full time mama ir zmona, su part time darbu savo malonumui kartais pagalvoju, kad mano mokslai gal tik laiko gaisimas ir pinigu svaistymas... bet is kitos puses, juk tai praplecia mano pasauleziura, ziniu bagaza, ka gali zinoti, kada ko prireiks...

Pritariu

sutinku

zinau, bet sioje vietoje kazkaip neskamba puse etato ir pilnu etatu... o kaip dar gali buti lietuviskai?